16 Rizikos valdymo sistema

Į bendrą vidaus kontrolės sistemą investicinės įmonės turėtų įtraukti holistinę visos investicinės įmonės rizikos valdymo sistemą, kuri apimtų visas jų verslo linijas ir vidaus padalinius, įskaitant vidaus kontrolės funkcijas, ir kurioje būtų visapusiškai pripažįstamas visų investicinės įmonės rizikos pozicijų, įskaitant riziką, kurią investicinė įmonė kelia sau, savo klientams ir rinkai, likvidumo riziką, ypač į rizikas, kurios gali padaryti reikšmingą poveikį turimų nuosavų lėšų dydžiui arba jį sumažinti, ekonominis turinys. Rizikos valdymo sistema turėtų įgalinti investicinę įmonę priimti visapusiškai informacija pagrįstus sprendimus dėl rizikos prisiėmimo. Rizikos valdymo sistemoje turėtų būti atsižvelgta į įvairiapusę riziką, tiek faktinę tiek ir būsimą riziką, kuri gali kilti investicinei įmonei. Rizika turėtų būti vertinama iš apačios į viršų ir iš viršaus į apačią požiūriais apimant visas verslo linijas ir tarp jų, remiantis nuosekliai vartojamais terminais ir taikant suderintą metodiką visoje investicinėje įmonėje ir konsoliduotu lygmeniu. Į rizikos valdymo sistemą turėtų būti įtraukta visa svarbi rizika ir tinkamai atsižvelgiama tiek į finansinę, tiek ir nefinansinę riziką, įskaitant rinkos, likvidumo, koncentracijos, operacinę, IT, reputacijos, teisinę, elgsenos, atitikties kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu bei kitais nusikaltimais reikalavimams, ESG ir strateginę riziką.

Į investicinės įmonės rizikos valdymo sistemą turėtų būti įtraukta politika, procedūros, rizikos ribos ir rizikos kontrolės priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad rizika būtų tinkamai, laiku ir nuosekliai nustatoma, matuojama, vertinama, stebima, valdoma, mažinama ir apie ją būtų pranešama verslo linijos, investicinės įmonės ir konsoliduotu lygmenimis.

Investicinės įmonės rizikos valdymo sistemoje turėtų būti parengtos konkrečios gairės dėl jos strategijų įgyvendinimo. Jeigu tai tikslinga, gairėse turėtų būti nustatytos ir palaikomos investicinės įmonės norimą prisiimti riziką atitinkančios ir su investicinės įmonės patikima veikla, finansine galia, kapitalo baze ir strateginiais tikslais derančios vidaus ribos. Investicinės įmonės rizikos profilis turėtų atitikti šias nustatytas ribas. Rizikos valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad, pažeidus rizikos ribas, būtų taikomas nustatytas procesas, kaip tas ribų pažeidimo klausimas sprendžiamas pagal atitinkamą paskesnių veiksmų procedūrą.

Turėtų būti atliekama nepriklausoma rizikos valdymo sistemos vidaus peržiūra, pvz., ją turėtų atlikti vidaus audito funkcijos vykdytojai; atsižvelgiant į investicinės įmonės norimą prisiimti riziką ir rizikos valdymo funkcijos vykdytojų ir rizikos komiteto (jei toks komitetas įsteigtas) pateiktą informaciją, ši sistema turėtų būti reguliariai vertinama pakartotinai. Veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti – vidaus ir išorės pokyčiai, įskaitant pajamų pokyčius, padidėjęs investicinės įmonės veiklos, rizikos profilio ar veiklos struktūros sudėtingumas, geografinė plėtra, susijungimas ir įsigijimas ir naujų produktų ar verslo linijų atsiradimas.

Rizikai nustatyti, matuoti ar vertinti investicinė įmonė turėtų parengti tinkamą metodiką, kuri apimtų tiek perspektyvines, tiek retrospektyvines priemones. Į šias priemones turėtų būti įtrauktas faktinis rizikos profilio vertinimas, lyginant su investicinės įmonės norima prisiimti rizika, galimos ir nepalankiausiomis sąlygomis kylančios rizikos pozicijų nustatymas ir vertinimas pagal įvairias nepalankiausių sąlygų prielaidas, lyginant su investicinės įmonės pajėgumu prisiimti riziką. Šios priemonės turėtų suteikti informacijos apie būtiną rizikos profilio koregavimą. Kurdamos nepalankiausių sąlygų scenarijus, investicinės įmonės turėtų daryti pakankamai konservatyvias prielaidas.

Investicinės įmonės turėtų atsižvelgti į tai, kad kiekybinio vertinimo metodikų, įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, rezultatai labai priklauso nuo modelių apribojimų ir prielaidų (įskaitant sukrėtimo sunkumą, trukmę ir pagrindines rizikos rūšis). Pavyzdžiui, tai, kad taikant modelį susidaro labai didelė ekonominio kapitalo grąža, gali lemti modelių trūkumai (pvz., neįtraukiama kuri nors svarbi rizika), o ne puiki investicinės įmonės strategija arba pavyzdinis jos įgyvendinimas investicinėje įmonėje. Taigi, nustatant prisiimamos rizikos lygį turėtų būti remiamasi ne tik kiekybine informacija ar modelio taikymo rezultatais, bet ir kokybine informacija (įskaitant ekspertų vertinimą ir kritišką analizę). Ypač reikėtų atsižvelgti į svarbias makroekonominės aplinkos tendencijas ir duomenis ir nustatyti galimą jų poveikį pozicijoms ir portfeliams.

Galutinė atsakomybė už rizikos vertinimą tenka tik investicinei įmonei, tad ji atitinkamai turėtų kritiškai vertinti savo riziką ir neturėtų pasikliauti vien išorės vertinimais.

Investicinės įmonės turėtų gerai žinoti modelių ir parametrų apribojimus ir naudoti ne tik kiekybinio, bet ir kokybinio rizikos vertinimo priemones (įskaitant ekspertų vertinimą ir kritišką analizę).

Be pačių atliekamo vertinimo, investicinės įmonės gali naudotis išorės rizikos vertinimais (įskaitant išorės kredito reitingus arba iš trečiųjų šalių įsigytus rizikos modelius). Investicinės įmonės turėtų gerai žinoti tikslią tokių vertinimų taikymo sritį ir apribojimus.

Reikėtų sukurti skaidrius reguliarių ataskaitų teikimo mechanizmus, kad valdymo organas, jo rizikos komitetas (jei toks komitetas įsteigtas) ir visi atitinkami investicinės įmonės padaliniai laiku gautų tikslias, glaustas, suprantamas ir prasmingas ataskaitas, ir galėtų dalytis svarbia informacija apie rizikos nustatymą, matavimą ar vertinimą, stebėseną ir valdymą. Atskaitomybės sistema turėtų būti aiškiai apibrėžta ir įforminta dokumentais.

Visam rizikos valdymo procesui, įskaitant peržiūros ir sprendimų priėmimo procesus, itin svarbi veiksminga komunikacija ir rizikos bei rizikos strategijos suvokimas, – tai padeda užkirsti kelią sprendimams, dėl kurių rizika gali nenumatytai padidėti. Siekiant užtikrinti ataskaitų apie riziką efektyvumą, tiek horizontaliai visoje investicinėje įmonėje, tiek vertikaliai valdymo grandinėje būtina nuodugniai apsvarstyti rizikos strategiją ir svarbius duomenis apie riziką (pvz., pozicijas ir pagrindinius rizikos rodiklius) bei apie juos informuoti.