EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/2803 2024 m. spalio 23 d. dėl Bendro Europos dangaus iniciatyvos įgyvendinimo (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE)

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 549/2004 (3), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 550/2004 (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 551/2004 (5) buvo iš esmės keičiami. Kadangi tuos reglamentus reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo jie turėtų būti išdėstyti nauja redakcija;

(2)

Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus pirmą Bendro Europos dangaus teisės aktų rinkinį, t. y. reglamentus (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004 ir (EB) Nr. 551/2004 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 552/2004 (6), buvo padėtas tvirtas teisinis pagrindas vientisai, sąveikiai ir saugiai oro eismo valdymo (toliau - OEV) sistemai. Priėmus antrąjį rinkinį, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1070/2009 (7), Bendro Europos dangaus iniciatyva buvo dar labiau sutvirtinta įvedant veiklos rezultatų sistemos ir tinklo valdytojo koncepcijas, kad būtų dar labiau pagerintas Europos OEV tinklo veikimas. Reglamentas (EB) Nr. 552/2004 buvo panaikintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1139 (8), nes OEV sistemų, sudedamųjų dalių ir procedūrų sąveikumui užtikrinti būtinos taisyklės buvo įtrauktos į Reglamentą (ES) 2018/1139;

(3)

kad būtų atsižvelgta į pakeitimus, padarytus Reglamentu (ES) 2018/1139, šį reglamentą reikia suderinti su tuo reglamentu ir pastarąjį iš dalies pakeisti;

(4)

išsamios oro erdvės naudojimo taisyklės, veiklos nuostatos dėl oro navigacijos paslaugų bei procedūrų ir oro erdvės struktūrų projektavimo taisyklės bei procedūros reglamentuojamos Reglamentu (ES) 2018/1139, o oro erdvės klasifikavimas turėtų būti reglamentuojamas šiuo reglamentu;

(5)

Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos, pasirašytos 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje (toliau – Čikagos konvencija), 1 straipsnyje Susitariančiosios Šalys pripažįsta, kad „kiekviena valstybė turi visas ir išimtines suverenias teises į oro erdvę virš jos teritorijos“. Vadovaudamosi šiomis suvereniomis teisėmis Sąjungos valstybės narės pagal taikytinas tarptautines konvencijas naudojasi valdžios institucijos galiomis kontroliuoti oro eismą;

(6)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių teisėms ir pareigoms pagal Čikagos konvenciją;

(7)

norint įgyvendinti bendrą transporto politiką, reikia efektyvios oro transporto sistemos, kuri sudarytų sąlygas saugiai, tvarkingai ir tvariai teikti oro transporto paslaugas, optimizuotų oro erdvės ir pajėgumų naudojimą, prisidėtų prie aviacijos tvarumo ir palengvintų laisvą prekių, asmenų ir paslaugų judėjimą;

(8)

vienu metu siekiant tikslų pagerinti oro eismo saugos standartus ir visos OEV ir oro navigacijos paslaugų (toliau - ONP) veiklos rezultatus Europos bendrojo oro eismo srityje, reikia atsižvelgti į žmogiškąjį faktorių. Todėl valstybės narės turėtų palaikyti teisingumo kultūros principus. Turėtų būti apsvarstytos Bendro Europos dangaus iniciatyvos žmogaus aspekto Komisijos ekspertų grupės, įsteigtos Komisijos sprendimu (ES) 2023/2109 (9), nuomonės bei rekomendacijos ir į jas atsižvelgta;

(9)

gerinant OEV veiklos rezultatus klimato ir aplinkos srityse, visų pirma mažinant aviacijos išmetamų teršalų kiekį, taip pat padedama siekti Paryžiaus susitarime, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (10), Tarybos išvadose dėl Komisijos išsamios darnaus ir išmanaus judumo strategijos ir Europos skaitmeninėje darbotvarkėje iškeltų tikslų;

(10)

efektyvesnis oro erdvės naudojimas, kuriuo suteikiama daugiau optimalių skrydžių trajektorijų pasirinkimo galimybių, leistų padidinti degalų naudojimo efektyvumą ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį. Optimizuojant skrydžių trajektorijas ir skrydžio profilius taip pat reikėtų atsižvelgti į įvairius klimato ir aplinkos aspektus, kad būtų sumažintas išmetamas teršalų kiekis ir oro teršalų kiekis. Turėtų būti parengta metodika, kaip atsižvelgti į tuos įvairius aspektus ir jų tarpusavio priklausomybę, visų pirma rengiant veiklos rezultatų rodiklius;

(11)

oro erdvė yra bendras visų kategorijų naudotojų išteklius, kurį jie visi turi lanksčiai naudoti, užtikrinant sąžiningumą ir skaidrumą, kartu atsižvelgiant į valstybių narių saugumo ir gynybos poreikius ir jų įsipareigojimus tarptautinėse organizacijose;

(12)

2004 m. valstybės narės priėmė bendrą pareiškimą dėl karinių klausimų, susijusių su Bendru Europos dangumi (11), ir vėliau jį pakartojo. Pagal tą pareiškimą valstybės narės visų pirma turėtų stiprinti civilinio ir karinio sektorių bendradarbiavimą ir, jei, valstybių narių nuomone, tai būtina ir tokia apimtimi, kiek tai yra būtina, sudaryti palankesnes sąlygas savo ginkluotosioms pajėgoms tarpusavyje bendradarbiauti visais oro eismo valdymo klausimais;

(13)

sprendimai, susiję su karinių operacijų ir mokymų turiniu, aprėptimi ar vykdymu, nepatenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalyje nurodytą Sąjungos kompetencijos sritį;

(14)

Reglamento (EB) Nr. 550/2004 9a straipsnyje buvo numatyta, kad valstybės narės turi sukurti funkcinius oro erdvės blokus, kad būtų sustiprintas oro navigacijos paslaugų teikėjų bendradarbiavimas, siekiant pagerinti veiklos rezultatus ir kurti sinergiją, ir tokie oro erdvės blokai buvo juo reglamentuojami. Siekiant gerinti Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo tinklo veiklos rezultatus, valstybės narės turėtų galėti toliau bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą tokiuose anksčiau sukurtuose oro erdvės blokuose, visų pirma teikdamos bendrus veiklos rezultatų planus, visų pirma su sąlyga, kad tai nedarytų poveikio veiksmingam šio reglamento įgyvendinimui;

(15)

valstybės narės turėtų paskirti nacionalinę priežiūros instituciją, kuri prisiimtų tokiai institucijai pagal šį reglamentą priskirtas užduotis. Siekiant užtikrinti nuoseklią ir patikimą paslaugų teikimo visoje Europoje priežiūrą, nacionalinėms priežiūros institucijoms turėtų būti užtikrintas pakankamas nepriklausomumas ir ištekliai. Visų pirma, tų institucijų nepriklausomumą ir galimybę veikti vadovaujantis sąžiningumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principais turėtų užtikrinti tų institucijų finansavimas. Tai neturėtų užkirsti kelio nacionalinei priežiūros institucijai būti sujungtai su kita reguliavimo institucija, pavyzdžiui, nacionaline kompetentinga institucija arba nacionaline konkurencijos institucija, jei ta jungtinė institucija atitinka nepriklausomumo reikalavimus ir su sąlyga, kad sprendimai, susiję su pagal šį reglamentą nacionalinei priežiūros institucijai pavestomis užduotimis, priimami nepriklausomai nuo kitų jungtinei institucijai pavestų užduočių;

(16)

užtikrinti nacionalinių priežiūros institucijų nepriklausomumą turėtų padėti tinkamos jų darbuotojų skyrimo procedūros. Nacionalinių priežiūros institucijų darbuotojai turėtų veikti nepriklausomai, visų pirma išvengiant oro navigacijos paslaugų teikimo ir savo užduočių vykdymo interesų konfliktų. Darbuotojams ir asmenims, kurie priima sprendimus naudodamiesi šiame reglamente apibrėžtais įgaliojimais, taikomomis taisyklėmis dėl interesų konfliktų taip pat turėtų būti užkirstas kelias galimiems interesų konfliktams, kylantiems dėl jų paskyrimo dirbti nacionalinėje priežiūros institucijoje, kiek tai susiję su naujomis pareigomis reguliuojamame subjekte iš karto po to, kai baigiasi laikotarpis, kuriam jie buvo paskirti į tą nacionalinę priežiūros instituciją;

(17)

siekiant užtikrinti tinkamą šio reglamento taikymą, turėtų būti nustatytos procedūros, kuriomis būtų užtikrinamas nacionalinės priežiūros institucijos ir nacionalinės kompetentingos institucijos bendradarbiavimas ir keitimasis informacija;

(18)

finansinio patikimumo, atsakomybės, draudimo apsaugos ir nuosavybės bei organizacinės struktūros sertifikavimo reikalavimai yra labai susiję su paslaugų teikimui taikomais saugos ir saugumo reikalavimais, taip pat su veiklos ir technine priežiūra, kurią turi vykdyti nacionalinė kompetentinga institucija. Sertifikavimo, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo veiklos, susijusios su finansinio patikimumo, atsakomybės, draudimo apsaugos, nuosavybės ir organizacinės struktūros reikalavimais, išvardytais Reglamento (ES) 2018/1139 VIII priedo 7 punkte, atveju valstybės narės turėtų organizuoti savo administracinius procesus pagal savo nacionalinę tvarką, kad užtikrintų tinkamą ir efektyvų nacionalinių kompetentingų institucijų ir priežiūros institucijų užduočių vykdymą;

(19)

nacionalinės priežiūros institucijos atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant Bendro Europos dangaus iniciatyvą, todėl jos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, kad būtų sudarytos sąlygos keistis informacija apie jų darbą ir sprendimų priėmimo principus, geriausią praktiką ir procedūras, taip pat taikydamos šį reglamentą, ir formuluoti bendrą požiūrį, be kita ko, tvirčiau bendradarbiaujant regioniniu lygmeniu. Šis bendradarbiavimas turėtų reguliariai vykti per Nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimo valdybą;

(20)

oro navigacijos paslaugų teikėjų bendradarbiavimas yra svarbi Europos OEV sistemos bendrų veiklos rezultatų gerinimo priemonė ir turėtų būti skatinamas;

(21)

oro navigacijos paslaugų teikėjas turėtų turėti galimybę nediskriminacinėmis sąlygomis siūlyti paslaugas Sąjungoje, kai turi Reglamento (ES) 2018/1139 41 straipsnyje nurodytą pažymėjimą arba deklaraciją;

(22)

pagal Reglamento (ES) 2018/1139 2 straipsnio 5 dalį ir laikantis joje nustatytų sąlygų, valstybės narės turėtų galėti leisti, kad Reglamento (ES) 2018/1139 2 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytas oro navigacijos paslaugas, už kurias jos yra atsakingos, teiktų kariniai subjektai, kai kariniai subjektai tokias paslaugas siūlo visų pirma orlaivių judėjimui, kuris nėra bendrasis oro eismas. Tokiais atvejais atitinkama valstybė narė apie savo sprendimą turėtų informuoti Komisiją ir kitas valstybes nares;

(23)

šiuo reglamentu nereikalaujama pasaulinių palydovinės navigacijos sistemų (GNSS) siunčiamų signalų sertifikavimo;

(24)

oro erdvės naudotojai neturėtų būti diskriminuojami teikiant lygiavertės oro navigacijos paslaugas;

(25)

oro eismo paslaugos turėtų būti teikiamos išimtiniu pagrindu. Tokių paslaugų teikėjai turėtų būti skiriami ir jiems turėtų būti taikomi viešojo intereso reikalavimai. Tuo aspektu turėtų būti atsižvelgta į tai, kad oro eismo paslaugų, kurios yra susijusios su valdžios institucijos naudojimusi įgaliojimais ir nėra ekonominio pobūdžio, teikimui netaikomos Sutartyse nustatytos konkurencijos taisyklės;

(26)

paskyrimo procese turėtų būti atsižvelgiama į oro eismo paslaugų teikėjų paslaugų tęstinumo ir ilgalaikių investicijų planavimo poreikį. Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, dėl sparčios oro navigacijos aplinkybių raidos reikia, kad būtų vykdoma paskirtų oro eismo paslaugų teikėjų teisių ir pareigų stebėsena, kuria siekiama užtikrinti, kad tos teisės ir pareigos išliktų visapusiškai taikytinos, o tos pareigos būtų vykdomos. Jei valstybės narės mano, kad jų stebėsenos kontekste reikia pradėti naują skyrimo procesą, jos turėtų galėti pagal nacionalinę teisę paskirti tą patį oro eismo paslaugų teikėją;

(27)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinė teisė nesukliudytų paskirti oro eismo paslaugų teikėją, visų pirma tuo pagrindu, kad atitinkamo paslaugų teikėjo pagrindinė verslo vieta yra kitoje valstybėje narėje ar jis nuosavybės teise priklauso tos valstybės narės piliečiams, jei taikant tokią nacionalinę teisę nepagrįstai apribojama laisvė teikti paslaugas ar įsisteigimo laisvė – tai turėtų būti vertinama kiekvienu atskiru atveju, atsižvelgiant į visas susijusias aplinkybes;

(28)

oro eismo paslaugų teikėjai gali ryšių, navigacijos ir stebėjimo (toliau - RNS) paslaugas, oro navigacijos informacijos (toliau - ONI) paslaugas, oro eismo duomenų (toliau - OED) paslaugas arba meteorologijos (toliau - MET) paslaugas (tais atvejais, kai valstybės narės nėra paskyrusios MET paslaugų teikėjo) pirkti rinkos sąlygomis arba pagal kitų formų susitarimus, kai netaikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES (12) ir 2014/25/ES (13), atsižvelgiant į konkrečias situacijas, pavyzdžiui, rinkoje prieinamų sprendimų trūkumą ir su viešuoju interesu susijusias aplinkybes. Valstybės narės gali leisti oro uostų operatoriams arba oro uostų operatorių grupei rinkos sąlygomis pirkti aerodromo skrydžių valdymui skirtas terminalo oro eismo paslaugas arba prieigos skrydžių valdymui skirtas oro eismo paslaugas;

(29)

kai yra perkamos aerodromo skrydžių valdymui ir prieigos skrydžių valdymui skirtos oro eismo paslaugos, joms neturėtų būti nustatomi tiksliniai veiklos rezultatų rodikliai, kaip numatyta šiame reglamente. Vis dėlto paslaugų teikėjai turėtų teikti duomenis apie oro navigacijos paslaugų veiklos rezultatus. Kai perkamos aerodromo skrydžių valdymui ir prieigos skrydžių valdymui skirtos oro eismo paslaugos, į konkurso specifikacijas turėtų būti įtraukti paslaugų kokybės reikalavimai;

(30)

oro navigacijos paslaugų teikėjai kiekvienos oro navigacijos paslaugos apskaitą turėtų tvarkyti atskirai, kaip jie privalėtų daryti, jei šias paslaugas teiktų atskiros įmonės – taip siekiama išvengti diskriminavimo, kryžminio subsidijavimo ir konkurencijos iškraipymo;

(31)

kai taikytina, oro navigacijos paslaugų pirkimas turėtų būti atliekamas vadovaujantis direktyvomis 2014/24/ES bei 2014/25/ES ir vienodo požiūrio, nediskriminavimo bei skaidrumo principais, taip pat taikytinomis Sutarties nuostatomis, visų pirma Sutarties taisyklėmis dėl laisvės teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvės. Paslaugų pirkimo konkursų procedūros turėtų būti parengiamos taip, kad konkuruojantys teikėjai galėtų veiksmingai dalyvauti tose procedūrose, be kita ko, reguliariai atnaujinant tiekėjų varžymąsi;

(32)

bepiločių orlaivių eismui valdyti reikia galimybės naudotis bendromis informavimo paslaugomis. Kai bendras informavimo paslaugas teikia vienas bendrų informavimo paslaugų teikėjas, valstybės narės paskirtas konkrečiai sistemos „U-space“ oro erdvei, bendrų informavimo paslaugų kainos turėtų būti reguliuojamos, kad būtų apribotos tokio eismo valdymo išlaidos. Todėl bendrų informavimo paslaugų kainos turėtų būti pagrįstos sąnaudomis ir pagrįstu pelno antkainiu, ir jas turėtų tvirtinti nacionalinės priežiūros institucijos. Kai bendras informavimo paslaugas teikia ne vienas bendrų informavimo paslaugų teikėjas, atskiros bendros informavimo paslaugos turėtų būti teikiamos nemokamai. Kad būtų galima teikti paslaugą, bendrų informavimo paslaugų teikėjams sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis turėtų būti suteikiama prieiga prie atitinkamų veiklos duomenų;

(33)

siekiant užtikrinti galimybę lanksčiai teikti oro eismo duomenų paslaugas tarpvalstybiniu ir visos Sąjungos mastu, labai svarbu turėti atitinkamus bendrojo oro eismo veiklos duomenis. Todėl tokie duomenys sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis turėtų būti teikiami atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant subjektus, kurie turi įrodytą interesą svarstyti dėl oro navigacijos paslaugų teikimo. Nuo informacijos, įskaitant oro erdvės būsenos ir konkrečių oro eismo situacijų informaciją, tikslumo ir jos išplatinimo laiku civiliniams ir kariniams dispečeriams tiesiogiai priklauso skrydžių sauga ir efektyvumas, įskaitant skrydžių aplinkosauginį veiksmingumą. Itin svarbu, kad visi subjektai, norintys pasinaudoti esamomis oro erdvės struktūromis, teikdami arba keisdami skrydžių planus turėtų galimybę laiku susipažinti su naujausia informacija apie oro erdvės būseną;

(34)

veiklos rezultatų ir rinkliavų sistemos neturėtų būti taikomos terminalo oro navigacijos paslaugoms, teikiamoms oro uostuose, kuriuose atliekama mažiau nei 80 000 kilimų ir tūpimų per metus naudojant skrydžių pagal prietaisus taisykles (SPT). Tokių paslaugų tikslinių veiklos rezultatų rodiklių nustatymo pridėtinė vertė būtų nedidelė, nes daugeliu atvejų tokie tiksliniai rodikliai būtų artimi nuliui. Be to, jei toms paslaugoms būtų taikomos šiuo reglamentu nustatytos veiklos rezultatų ir rinkliavų sistemos, susidarytų neproporcinga administracinė ir finansinė našta, palyginti su numatoma nauda, susijusia su geresniais veiklos rezultatais ir geresne paslaugų kokybe. Tačiau valstybės narės gali nuspręsti, kad tokioms terminalo oro navigacijos paslaugoms veiklos rezultatų ir rinkliavų sistemos būtų taikomos;

(35)

kariniams subjektams, kurie oro navigacijos paslaugas teikia pirmiausia ne bendrajam oro eismui, o kitam orlaivių judėjimui, įskaitant jų finansavimą, šiuo reglamentu nustatytos veiklos rezultatų ir rinkliavų sistemos neturėtų būti taikomos. Todėl pagal šį reglamentą jų paslaugų sąnaudos neturėtų būti laikomos nustatytosiomis sąnaudomis. Tačiau valstybės narės gali nuspręsti taikyti tas sistemas tokias paslaugas teikiantiems kariniams subjektams. Veiklos rezultatų ir rinkliavų sistemos turėtų būti taikomos kariniams subjektams, kurie teikia oro navigacijos paslaugas pirmiausia bendrajam oro eismui;

(36)

veiklos rezultatų ir rinkliavų sistemomis turėtų būti užtikrinamas efektyvus, tvarus ir nepertraukiamas Europos OEV sistemos veikimas ir taip pat siekiama oro navigacijos paslaugas, teikiamas kitomis nei rinkos sąlygomis, padaryti ekonomiškai efektyvesnes ir skatinti geresnę paslaugų kokybę. Šiuo tikslu pagal jas turėtų būti numatytos aktualios ir tinkamos paskatos. Siekiant šio tikslo veiklos rezultatų sistema neturėtų būti taikoma paslaugoms, teikiamoms rinkos sąlygomis. Veiklos rezultatų sistema turėtų apimti visas oro navigacijos paslaugas, kurias teikia arba iš kitų paslaugų teikėjų perka paskirtas oro eismo paslaugų teikėjas, įskaitant atvejus, kai tas paslaugų teikėjas teikia oro navigacijos paslaugas ir oro eismo paslaugas;

(37)

valstybės narės gali rengti bent ataskaitinio laikotarpio trukmės bendrus oro navigacijos paslaugų veiklos rezultatų planus, kad oro eismo valdymo veiklos rezultatų lygis viršytų tą, kurį galėtų pasiekti atskiros valstybės narės; valstybės narės į tuos bendrus planus turėtų įtraukti bent vieną bendrą tarpvalstybinio bendradarbiavimo tikslą ir iniciatyvas, kartu atsižvelgdamos į pridėtinę vertę, kurią duotų kitų bendrų tikslų nustatymas, bendrų viešųjų pirkimų vykdymas ir bendro valdymo nustatymas;

(38)

priimdama įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos paskatų sistemos, Komisija turėtų apibrėžti tokių schemų taikymą tais atvejais, kai oro navigacijos paslaugų teikėjai ataskaitiniu laikotarpiu viršija atitinkamus privalomus oro navigacijos paslaugų tikslinius veiklos rezultatų rodiklius arba jų nesilaiko. Nedarant poveikio priemonėms, kurias oro eismo paslaugų teikėjas turi įgyvendinti siekdamas sumažinti tokių įvykių poveikį, nustatant taikymo kriterijus turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į nenumatytus ir reikšmingus įvykius, kurių oro eismo paslaugų teikėjas negali kontroliuoti. Siekiant skatinti geresnę paslaugų kokybę, tose veiklos rezultatų ir rinkliavų sistemose turėtų būti numatytos aktualios ir tinkamos paskatos. Finansinės paskatos turėtų būti nustatomos siekiant subalansuotai skatinti geresnius oro navigacijos paslaugų veiklos rezultatus: atlyginant ar baudžiant už faktinius veiklos rezultatus, palyginti su privalomais tiksliniais veiklos rezultatų rodikliais;

(39)

rinkdami pajamas iš oro erdvės naudotojams taikomų rinkliavų, oro navigacijos paslaugų teikėjai dėl paskatų sistemų ir rizikos pasidalijimo mechanizmų taikymo gali sukaupti finansinį perteklių arba patirti finansinių nuostolių;

(40)

turėtų būti įsteigta veiklos rezultatų apžvalgos valdyba (toliau - VRAV), kuri patartų ir padėtų Komisijai įgyvendinant veiklos rezultatų ir rinkliavų sistemas. VRAV struktūra turėtų užtikrinti, kad jos užduotys būtų vykdomos turint reikiamų ekspertinių žinių ir nepriklausomai nuo viešųjų ar privačiųjų interesų ir kad ji galėtų naudotis tam skirtais ištekliais. VRAV turėtų pakeisti veiklos rezultatų apžvalgos įstaigą, įsteigtą pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnio 2 dalį, ir perimti jos teises;

(41)

VRAV turėtų padėti Komisijos suteikiamas sekretoriatas. VRAV nuomonių, rekomendacijų, ataskaitų ir rekomendacinės medžiagos turinio ir gairių rengimo tikslais sekretoriatas turėtų veikti nepriimdamas jokių nurodymų, išskyrus iš pačios VRAV, kad VRAV galėtų atlikti savo patariamąjį vaidmenį ir būtų užtikrintas VRAV nepriklausomumas. Pagrindinė sekretoriato užduotis turėtų būti padėti VRAV nepriklausomai vykdyti savo užduotis;

(42)

sekretoriato darbuotojams taikomos į Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygas, nustatytus Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (14), įtrauktos taisyklės dėl profesinės paslapties ir interesų konfliktų, kuriomis užtikrinamas jų nepriklausomumas. Atrankos procesas ir tinkamumo kriterijai turėtų būti išsamiai išdėstyti įgyvendinimo akte, kuriuo neturėtų būti skiriami konkretūs VRAV nariai ar numatoma, kad tas skyrimas būtų kokiu nors būdu priklausomas nuo valstybių narių pritarimo;

(43)

atsižvelgiant į oro navigacijos paslaugų teikimui būdingus tarpvalstybinius ir tinklo elementus, maršruto tiksliniai veiklos rezultatai turėtų būti vertinami pagal Sąjungos masto tikslinius veiklos rezultatų rodiklius;

(44)

terminalo oro navigacijos paslaugų teikimo nacionaliniai tiksliniai rodikliai turėtų ilgainiui pagerinti tų paslaugų teikimo rezultatus ir sudaryti sąlygas oro navigacijos paslaugoms reguliuoti taikant principą „nuo vartų iki vartų“;

(45)

veiklos rezultatų ir rinkliavų sistemose valstybėms narėms, nacionalinėms priežiūros institucijoms ir Komisijai turėtų būti nustatytos aiškiai apibrėžtos užduotys, visų pirma susijusios su veiklos rezultatų planų rengimu, tų planų tvirtinimu ir oro navigacijos paslaugų teikėjų veiklos rezultatų stebėsena;

(46)

pagrindinėje klimato ir aplinkos veiklos rezultatų srityje turėtų būti sprendžiamas aviacijos poveikio klimatui ir aplinkai, kuriam gali daryti įtaką oro navigacijos paslaugų teikėjai, visų pirma išmetamo CO2 kiekio, klausimas. Į veiklos rezultatų planus turėtų būti įtraukti kiekvieno ataskaitinio laikotarpio maršruto tiksliniai veiklos rezultatų rodikliai, atitinkantys Sąjungos masto tikslinius veiklos rezultatų rodiklius pagrindinėse klimato ir aplinkos, pajėgumo ir ekonominio efektyvumo veiklos rezultatų srityse, taip pat terminalo veiklos rezultatų tikslinius veiklos rezultatų rodiklius pajėgumo ir ekonominio efektyvumo veiklos rezultatų srityse. Remiantis šio reglamento priėmimo dieną turimais duomenimis, nėra galimybės pagrindinėje klimato ir aplinkos veiklos rezultatų srityje nustatyti terminalo oro navigacijos paslaugų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, kurie būtų pagrįsti, patikimi, išmatuojami ir leistų įvertinti poveikį toje srityje, kuriam oro navigacijos paslaugų teikėjai gali daryti tiesioginę įtaką. Todėl valstybėms narėms turėtų būti nustatyta pareiga terminalo oro navigacijos paslaugų privalomus tikslinius rodiklius pagrindinėje klimato ir aplinkos veiklos rezultatų srityje į veiklos rezultatų planus įtraukti tik po to, kai Komisija įgyvendinimo aktu nustato tas sąlygas atitinkančius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Nustatant terminalo oro navigacijos paslaugų privalomus tikslinius veiklos rezultatų rodiklius, įtraukiamus į veiklos rezultatų planą, reikėtų atsižvelgti į vietos aplinkybes, visų pirma, į vietos aplinkos politikos reikalavimus;

(47)

atsižvelgiant į specifinį tinklo funkcijų pobūdį, jų veiklos rezultatams turėtų būti taikomi specialūs kriterijai. Toms tinklo funkcijoms turėtų būti taikomi veiklos rezultatų rodikliai pagrindinėse klimato ir aplinkos, pajėgumo ir ekonominio efektyvumo veiklos rezultatų srityse;

(48)

šiuo reglamentu nustatyta rinkliavų sistema turėtų derėti, be kita ko, su Čikagos konvencijos 15 straipsniu. Ta sistema neturėtų daryti poveikio valstybių narių galimybei oro navigacijos paslaugų, kurioms taikomas šis reglamentas, teikimą finansuoti viešosiomis lėšomis tiek, kiek tai atitinka Sutartyje nustatytas konkurencijos taisykles, kai jos yra taikytinos;

(49)

rinkliavų sistema turėtų būti grindžiama principu, kad oro erdvės naudotojai turėtų apmokėti sąnaudas, patirtas teikiant paslaugas ir funkcijas oro erdvės naudotojų naudai, kurios nėra padengiamos kitais būdais. Patirtos sąnaudos, susijusios su valstybių narių nacionalinių institucijų, įskaitant nacionalines kompetentingas institucijas ir nacionalines priežiūros institucijas, taip pat Eurokontrolę ir tinklo valdytoją, teikiamomis oro navigacijos paslaugomis, galėtų būti įtrauktos į nustatytąsias sąnaudas, kurias galima įtraukti į oro erdvės naudotojams taikomas rinkliavas. Rinkliavomis turėtų būti skatinama oro navigacijos paslaugas teikti saugiai, efektyviai, veiksmingai ir tvariai, kad būtų užtikrintas aukštas saugos lygis bei didelis ekonominis efektyvumas ir pasiekti tiksliniai veiklos rezultatų rodikliai, ir jomis turėtų būti padedama mažinti aviacijos poveikį aplinkai;

(50)

sąnaudos, susijusios su 1960 m. gruodžio 13 d. Eurokontrolės tarptautine konvencija dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje su paskutiniais pakeitimais, galėtų būti įtrauktos į nustatytąsias sąnaudas, atsižvelgiant į tai, kad visa veikla, kuriai šio reglamento priėmimo metu taikoma ta konvencija, laikoma susijusia su oro navigacijos paslaugomis;

(51)

Komisija turėtų atlikti galimybių tyrimą, susijusį su rinkliavų moduliavimo poveikiu oro eismui, paslaugų teikimui, administracinėms išlaidoms ir suinteresuotiesiems subjektams, taip pat tokio moduliavimo indėliu siekiant Bendro Europos dangaus iniciatyvos tikslų. Remdamasi tuo tyrimu, Komisija turėtų nustatyti, ar priimti įgyvendinimo aktą siekiant užtikrinti vienodą rinkliavų moduliavimo taikymą, kad oro erdvės naudotojai būtų skatinami padėti gerinti veiklos rezultatus klimato ir aplinkose srityse, visų pirma naudotis efektyviausią degalų vartojimą užtikrinančiais turimais maršrutais, daugiau naudoti alternatyvias švarias varomąsias technologijas, įskaitant tvarius alternatyviuosius degalus, kartu išlaikant optimalų saugos lygį. Nei jei Komisija tokio įgyvendinimo akto nepriimtų, valstybės narės turėtų turėti teisę moduliuoti rinkliavas, kad paskatintų oro eismo paslaugų teikėjus ir oro erdvės naudotojus padėti gerinti paslaugų kokybę, pavyzdžiui, didinant pajėgumus, mažinant vėlavimus ir užtikrinant darnų vystymąsi;

(52)

kilus tinklo krizei, pavyzdžiui, geopolitiniam konfliktui, sveikatos krizei ar gaivalinei nelaimei, dėl kurios negalima pateikti patikimų eismo prognozių, Komisija turėtų galėti patvirtinti pereinamojo laikotarpio nuostatas, įskaitant veiklos rezultatų sistemos taikymo laikiną sustabdymą arba pritaikymą, kol tinklo krizė baigsis ir bus teikiamos naujos patikimos prognozės;

(53)

nedarant poveikio SESV 258 straipsnyje nustatytai procedūrai, Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti, kaip valstybės narės laikosi šio reglamento. Atlikdama tą peržiūrą Komisija turėtų įvertinti, ar valstybės narės užtikrina, kad oro navigacijos paslaugų teikėjai vykdytų savo pareigas;

(54)

kaip viena iš priemonių užkirsti kelią kryžminiam subsidijavimui ir dėl to atsirandantiems iškraipymams turėtų būti numatytas oro navigacijos paslaugų teikėjų apskaitos skaidrumas;

(55)

OEV tinklo funkcijomis turėtų būti prisidedama prie tvaraus oro transporto sistemos vystymosi ir padedama siekti Sąjungos masto tikslinių veiklos rezultatų rodiklių. Jomis turėtų būti padedama siekti tvaraus, efektyvaus ir aplinkos apsaugos požiūriu optimalaus oro erdvės ir ribotų išteklių naudojimo, jos turėtų atspindėti veiklos poreikius plėtojant Europos OEV tinklo infrastruktūrą ir jomis turėtų būti teikiama parama įvykus tinklo krizėms;

(56)

remiant veiksmus, kurių imasi valstybės narės ir atitinkami veiklą vykdantys suinteresuotieji subjektai, reikia, kad tam tikras tinklo funkcijas, tokias kaip oro eismo srautų valdymas, koordinuotų vienas organas. Todėl tam tikras su šių funkcijų vykdymu susijusias užduotis turėtų atlikti tinklo valdytojas, o jam imantis veiksmų turėtų dalyvauti visi susiję veiklą vykdantys suinteresuotieji subjektai. Konkrečios tinklo valdytojo užduotys turėtų būti nustatytos šiame reglamente. Tinklo valdytoją turėtų paskirti Komisija;

(57)

2011 m. ir 2019 m. Komisija tinklo valdytoja paskyrė Eurokontrolę. Siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą vykdant OEV tinklo funkcijas, tie įgaliojimai galėtų būti pratęsti laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų;

(58)

tuo atveju, jei tinklo valdytojas yra kito subjekto dalis, jis turėtų būti funkciškai ir hierarchiškai atskiras nuo to subjekto ir turėti atskirą nuo jo apskaitą;

(59)

veiklą vykdantys suinteresuotieji subjektai, kurie turi įgyvendinti tinklo funkcijas vietos ir operaciniu lygmenimis, ir valstybės narės turėtų visapusiškai dalyvauti įgyvendinant tas funkcijas ir sprendimų priėmimo procese. Atitinkamai, tinklo valdytojas priemonių turėtų imtis taikydamas bendro sprendimų priėmimo procesą, grindžiamą visų pirma konsultacijomis su veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais bei valstybėmis narėmis ir išsamia veiklos vykdymo darbo tvarka ir procesais. Tokio bendro sprendimų priėmimo proceso metu šalys turėtų kuo labiau stengtis pagerinti tinklo veikimą ir veiklos rezultatus, be kita ko, pasiekti Sąjungos masto tikslinius veiklos rezultatų rodiklius pagrindinėje klimato ir aplinkos veiklos rezultatų srityje, pirmenybę teikiant tinklo interesams, nedarant poveikio saugumo ir gynybos poreikiams, o tas bendro sprendimų priėmimo procesas turėtų būti toks, kad klausimai būtų išsprendžiami ir pasiekiamas bendras susitarimas, kai tai įmanoma. Tinklo funkcijų vykdymui skirto bendro sprendimų priėmimo proceso kontekste valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą nacionalinio lygmens koordinavimą su civiliniais ir kariniais veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais. Be to, tam, kad būtų užtikrintas tinkamas valdymas, susijęs su tinklo funkcijų vykdymu, turėtų būti įsteigta tinklo valdyba, kuri užtikrintų, kad būtų tinkamai atstovaujama visų šias funkcijas įgyvendinant dalyvaujančių subjektų, visų pirma veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų, interesams. Nedarant poveikio konsultacijoms su tinklo valdyba reguliavimo ar strateginiais klausimais, pavyzdžiui, dėl tinklo strateginio plano patvirtinimo, priemonės, priimtos bendro sprendimų priėmimo būdu, ir tinklo valdybos priimtos priemonės turėtų būti operacinio arba techninio pobūdžio ir jomis turėtų būti užtikrinamas kasdienis tinklo veikimas vadovaujantis šio reglamento tikslais;

(60)

kad oro eismo paslaugų teikėjai labiau orientuotųsi į klientus, priimant svarbius oro eismo paslaugų teikėjų veiklos sprendimus turėtų būti konsultuojamasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

(61)

išsamios, kokybiškos ir savalaikės oro navigacijos informacijos teikimas daro reikšmingą poveikį saugai ir palankesnėms galimybėms naudotis Sąjungos oro erdve ir judėti joje. Todėl turėtų būti užtikrinama galimybė susipažinti su tais duomenimis naudojant tinkamą informacinę infrastruktūrą;

(62)

oro erdvė gali būti saugiai ir efektyviai naudojama tik glaudžiai bendradarbiaujant civiliniams ir kariniams oro erdvės naudotojams, o praktiškai tai daugiausia grindžiama lankstaus oro erdvės naudojimo koncepcija ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) nustatytu veiksmingu civilinių ir karinių skrydžių koordinavimu. Siekiant užtikrinti vienodą šios koncepcijos taikymą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, laikantis bendros transporto politikos apribojimų ir nedarant poveikio valstybių narių atsakomybei už savo oro erdvę;

(63)

Bendro Europos dangaus iniciatyvos oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos (SESAR) projektu siekiama sudaryti sąlygas saugiai, efektyviai ir aplinkos požiūriu tvariai oro transporto plėtrai modernizuojant Europos ir pasaulinę OEV sistemą. Siekiant padėti užtikrinti visapusišką projekto efektyvumą, turėtų būti užtikrintas tinkamas jo etapų koordinavimas. SESAR apibrėžimo etapu turėtų būti parengtas Europos OEV pagrindinis planas, ir jis turėtų padėti pasiekti Sąjungos masto tikslinius veiklos rezultatų rodiklius. 2022–2027 m. laikotarpiui Europos Komisija ir SESAR įgyvendinimo ir infrastruktūros partnerystė (SDIP) – konsorciumas, kurį sudaro 20 pagrindinių Europos oro erdvės naudotojų, oro navigacijos paslaugų teikėjų bei oro uostų operatorių ir Eurokontrolė kaip tinklo valdytoja – pasirašė ilgalaikį partnerystės pagrindų susitarimą, kad SDIP vykdytų užduotis, susijusias su savalaikiu ir sinchronizuotu bendrų projektų įgyvendinimu (Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/116 (15) ) ir stebėsena, koordinuodama atitinkamų suinteresuotųjų subjektų veiklą ir juos remdama;

(64)

bendrų projektų koncepcija turėtų būti siekiama laiku, koordinuotai ir sinchronizuotai įgyvendinti Europos OEV pagrindiniame plane nustatytus esminius veiklos pokyčius, kurie daro poveikį visam tinklui ir yra pakankamai brandūs įgyvendinti. Visų pirma bendrais projektais turėtų būti skatinamas ir spartinamas naujų skaitmeninių technologijų diegimas. Komisijai turėtų būti pavesta atlikti bendrų projektų įgyvendinimo finansavimo siekiant paspartinti SESAR projekto diegimą sąnaudų ir naudos analizę;

(65)

Reglamente (ES) 2018/1139 nustatytų OEV sistemų ir jų sudedamųjų dalių atitikties reikalavimų laikymasis turėtų užtikrinti tų sistemų ir sudedamųjų dalių sąveikumą, o tai būtų naudinga įgyvendinant Bendro Europos dangaus iniciatyvą;

(66)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, visų pirma kiek tai susiję su VRAV, veiklos rezultatų ir rinkliavų sistemų įgyvendinimu, be kita ko, dėl Sąjungos masto tikslinių veiklos rezultatų rodiklių ir papildomų bazinių verčių, įspėjamųjų ribų, paskirstytųjų verčių ir lyginamųjų grupių nustatymo, tikslinių veiklos rezultatų rodiklių ir jų vertinimo kriterijų bei sąlygų nustatymu, veiklos rezultatų planų, įskaitant bendrus veiklos rezultatų planus, ir tikslinių veiklos rezultatų rodiklių rengimu, vertinimu, patvirtinimu ir peržiūra, veiklos rezultatų – be kita ko, tinklo funkcijų vykdymo – stebėsena, sąnaudų paskirstymu tarp maršruto ir terminalo oro navigacijos paslaugų, pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių ir stebėsenai skirtų rodiklių nustatymu, lyginamosios analizė metodika, paskatų sistemomis, terminalo rinkliavų zonos keitimo taisyklėmis, informacijos apie sąnaudas ir rinkliavas teikimo taisyklėmis, rinkliavų sąnaudų bazės sudėtimi ir nustatymu ir oro navigacijos paslaugų vieneto tarifų nustatymu, paskatų mechanizmais ir rizikos pasidalijimo mechanizmais, rinkliavų moduliavimu, taisyklėmis dėl nacionalinių priežiūros institucijų vykdomo duomenų teikimo Komisijai tvarkos, reagavimo į nenumatytus ir reikšmingus įvykius, darančius esminį poveikį veiklos rezultatų ir rinkliavų sistemų įgyvendinimui, mechanizmo, taisyklėmis dėl tinklo funkcijų vykdymo, dėl tinklo valdytojo skyrimo ir tokio skyrimo sąlygų, taip pat tinklo valdytojo užduočių ir veikimo, dėl tinklo valdybos, dėl bendro sprendimų priėmimo proceso ir tinklo valdymo mechanizmų, reikalavimais, susijusiais su veiklos duomenų prieinamumu, lankstaus oro erdvės naudojimo koncepcijos taikymu, bendrų projektų ir jiems taikomų valdymo mechanizmų nustatymu, taip pat ICAO oro erdvės klasifikacijos įgyvendinimu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011 (16). Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija neturėtų priimti įgyvendinimo akto projekto;

(67)

dėl visų siūlomų priemonių, turinčių reikšmingą socialinį, technologinį ir žmogiškąjį aspektą ar darančių su veiklos rezultatais susijusį poveikį, turėtų būti atitinkamai konsultuojamasi su socialinėmis ir profesinėmis darbuotojų organizacijomis. Sąjungos lygmeniu taip pat turėtų būti konsultuojamasi su Sektorių dialogo komitetu, įsteigtu Komisijos sprendimu 98/500/EB (17), ir Bendro Europos dangaus iniciatyvos žmogaus aspekto Komisijos ekspertų grupe;

(68)

dėl šio reglamento pažeidimų numatytos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, nesumažinant saugos;

(69)

šis reglamentas neturėtų kliudyti valstybėms narėms taikyti priemonių, kurių reikia esminiams saugumo ar gynybos politikos interesams apsaugoti. Be to, jis nedaro poveikio valstybių narių įgaliojimams priimti nuostatų, susijusių su jų ginkluotųjų pajėgų organizavimu. Naudodamosi tais įgaliojimais valstybės narės gali priimti priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad jų ginkluotosios pajėgos turėtų pakankamai oro erdvės tinkamiems mokymo ir rengimo tikslams. Todėl turėtų būti numatyta apsaugos sąlyga, pagal kurią būtų galima naudotis šiais įgaliojimais;

(70)

tikslinga į Reglamentą (ES) 2018/1139 įtraukti reikalavimus, susijusius su pažymėjimų išdavimu oro navigacijos paslaugų teikėjams, kurie anksčiau buvo nustatyti Reglamente (EB) Nr. 550/2004, kad būtų numatyta supaprastinta pažymėjimų išdavimo reglamentavimo sistema ir vienas bendras pažymėjimų išdavimo procesas. Visų pirma tikslinga nustatyti, kad oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų (OEV / ONP) teikėjai, siekiantys gauti pažymėjimą, turėtų įrodyti pakankamą finansinį tvirtumą ir gauti tinkamą atsakomybės bei draudimo apsaugą, atitikti taikytinus nuosavybės ir organizacinės struktūros reikalavimus ir valdyti saugumo riziką. Taip pat turėtų būti nurodytos sąlygos, kurios gali būti taikomos išduodamiems pažymėjimams;

(71)

be to, OEV / ONP ir skrydžių vadovams taikomi esminiai reikalavimai turėtų būti papildyti, kiek tai susiję su oro eismo duomenų paslaugoms taikomais reikalavimais;

(72)

vykdydama pažymėjimų išdavimo, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo užduotis, susijusias su esminiais reikalavimais dėl finansinio patikimumo, atsakomybės, draudimo apsaugos, nuosavybės ir organizacinės struktūros, kompetentinga institucija turėtų remtis nacionalinės priežiūros institucijos atliktais vertinimais, išskyrus atvejus, kai atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija yra atsakinga už visas su pažymėjimų išdavimu susijusias užduotis;

(73)

kadangi reglamentai (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004 ir (EB) Nr. 551/2004 šiuo reglamentu pakeičiami ir panaikinami, tikslinga atnaujinti Reglamente (ES) 2018/1139 pateiktas nuorodas į reglamentus (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004 ir (EB) Nr. 551/2004;

(74)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinti Reglamentą (ES) 2018/1139, visų pirma kiek tai susiję su sąlygomis, kurios gali būti taikomos OEV / ONP pažymėjimų teikėjams, ir taisyklėmis bei procedūromis, kurias taikydama nacionalinė priežiūros institucija vertina ir prižiūri, kaip tie paslaugų teikėjai laikosi esminių reikalavimų, susijusių su finansiniu patikimumu, atsakomybe, draudimo apsauga, nuosavybe ir organizacine struktūra, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(75)

todėl Reglamentas (ES) 2018/1139 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(76)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. įgyvendinti Bendro Europos dangaus iniciatyvą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl tarptautinio veiksmo pobūdžio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti,