II PRIEDAS

1.

Visos pakartotinio vandens naudojimo sistemos aprašymas – nuo nuotekų patekimo į miesto nuotekų valymo įrenginį iki jų naudojimo vietos, įskaitant nuotekų šaltinius, valymo etapus ir regeneravimo įrenginyje naudojamas technologijas, tiekimo, paskirstymo ir saugojimo infrastruktūrą, numatomą naudojimo paskirtį, naudojimo vietą ir laikotarpį (pvz., laikinas ar ad hoc naudojimas), drėkinimo metodą, kultūrinių augalų rūšis, kitus vandens šaltinius, jei ketinama naudoti mišinį, ir regeneruoto vandens, kuris bus tiekiamas, kiekį.

2.

Visų šalių, dalyvaujančių pakartotinio vandens naudojimo sistemoje, nustatymas ir aiškus jų funkcijų ir atsakomybės apibūdinimas.

3.

Galimų pavojų, visų pirma teršalų ir patogenų buvimo, ir pavojingų įvykių galimybės, pvz., nesėkmingo valymo ar atsitiktinio nuotėkio arba užteršimo atvejų pakartotinio vandens naudojimo sistemoje, nustatymas.

4.

Aplinkos ir gyventojų, kuriems kyla nustatytų galimų pavojų grėsmė, ir nustatytų galimų pavojų poveikio būdų nustatymas atsižvelgiant į konkrečius aplinkos veiksnius, kaip vietos hidrogeologija, topografija, dirvožemio tipas ir ekologija, ir veiksnius, susijusius su kultūrinių augalų rūšimi ir ūkininkavimo bei drėkinimo praktika. Turi būti atsižvelgiama į galimą negrįžtamą arba ilgalaikį neigiamą vandens regeneravimo veiklos poveikį aplinkai ir sveikatai, pagrįstą moksliniais įrodymais.

5.

Rizikos aplinkai bei žmonių ir gyvūnų sveikatai įvertinimas, atsižvelgiant į nustatytų galimų pavojų pobūdį, numatomų naudojimo paskirčių trukmę, nustatytus aplinką ir gyventojus, kuriems kyla tų pavojų grėsmė, ir galimų jų pasekmių sunkumą, atsižvelgiant į atsargumo principą, taip pat į visus susijusius Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, rekomendacinius dokumentus ir minimaliuosius reikalavimus, susijusius su maistu bei pašaru ir darbuotojų sauga. Rizikos vertinimas galėtų būti grindžiamas turimų mokslinių tyrimų ir duomenų peržiūra.

Rizikos vertinimą sudaro šie elementai:

Rizikos vertinimas gali būti atliekamas naudojantis kokybiniu ar pusiau kiekybiniu rizikos vertinimu. Kiekybinis rizikos vertinimas naudojamas esant pakankamai patvirtinamųjų duomenų arba projektų, kurie gali kelti didelę riziką aplinkai arba visuomenės sveikatai, atveju.

Atliekant rizikos vertinimą turi būti atsižvelgiama bent į šiuos reikalavimus ir pareigas:

6.

Vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimų, kuriais būtų papildomi I priede nustatyti reikalavimai ar kurie būtų griežtesni už tuos, kurie numatyti I priedo 2 skirsnyje, arba kuriais papildomi I priede nustatyti reikalavimai ir jie yra griežtesni už tuos, kurie numatyti I priedo 2 skirsnyje, svarstymas, kai tai būtina ir tikslinga siekiant užtikrinti tinkamą aplinkos bei žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugą, visų pirma kai esama akivaizdžių mokslinių įrodymų, kad riziką kelia regeneruotas vanduo, o ne kiti šaltiniai.

Atsižvelgiant į 5 punkte nurodyto rizikos vertinimo rezultatus, tokie papildomi reikalavimai gali būti visų pirma susiję su:

7.

Prevencinių priemonių, kurios jau yra taikomos arba kurių reikėtų imtis, kad visą nustatytą riziką būtų galima tinkamai valdyti, nustatymas. Ypatingas dėmesys skiriamas vandens telkiniams, naudojamiems žmonėms vartoti skirtam vandeniui išgauti, ir atitinkamoms sanitarinėms apsaugos zonoms.

Tokios prevencinės priemonės galėtų būti, be kita ko:

Specialios prevencinės priemonės, kurių imtis gali būti aktualu, nustatytos 1 lentelėje.

1 lentelė. Specialios prevencinės priemonės

8.

Tinkamos kokybės kontrolės sistemos ir procedūros, įskaitant regeneruoto vandens stebėseną pagal atitinkamus parametrus, taip pat tinkamos įrangos priežiūros programos.

Rekomenduojama, kad regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas įdiegtų ir prižiūrėtų kokybės valdymo sistemą, sertifikuotą pagal ISO 9001 arba lygiaverčius standartus.

9.

Aplinkosauginės stebėsenos sistemos siekiant užtikrinti, kad būtų pateikta stebėsenos grįžtamoji informacija ir visi procesai bei procedūros būtų tinkamai patvirtinti ir pagrįsti dokumentais.

10.

Tinkamos sistemos incidentams ir ekstremaliosioms situacijoms valdyti, įskaitant visų suinteresuotųjų šalių tinkamo informavimo apie tokius įvykius procedūras, ir reguliariai atnaujinamas avarijų likvidavimo planas.

Valstybės narės galėtų naudoti esamas tarptautines gaires arba standartus, pvz., Rizikos sveikatai vertinimo ir pakartotinio negeriamojo vandens naudojimo valdymo gaires ISO 20426:2018, Išvalytų nuotekų naudojimo drėkinimo projektams gaires ISO 16075:2015 ar kitus lygiaverčius tarptautiniu lygmeniu priimtus standartus ar PSO gaires kaip priemones siekiant sistemingai nustatyti pavojus ir vertinti bei valdyti riziką, remiantis prioritetais grindžiamu požiūriu, taikomu visai grandinei (nuo miesto nuotekų valymo siekiant tą vandenį pakartotinai panaudoti iki to vandens paskirstymo ir panaudojimo drėkinimui žemės ūkyje tikslais, taip pat poveikio kontrolės), ir konkrečiai vietai būdingos rizikos vertinimu.

11.

Užtikrinti, kad būtų nustatyti įvairių subjektų tarpusavio koordinavimo mechanizmai, siekiant garantuoti saugų regeneruoto vandens gaminimą ir naudojimą.