6.3.2.1 Historical observation period

Istorinis stebėjimo laikotarpis turėtų būti kuo ilgesnis ir apimti įvairių skirtingomis ekonominėmis aplinkybėmis pasižyminčių laikotarpių duomenis. Tuo tikslu įstaigos turėtų pasirinkti istorinį stebėjimo laikotarpį bent taip, kad:

• (a) istorinio stebėjimo laikotarpio trukmė, t. y. laikotarpis nuo anksčiausio į RDR įtraukto įsipareigojimų neįvykdymo iki LGD įvertinimo momento, įmonių, įstaigų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų atveju apimtų bent Reglamento (ES) Nr. 575/2013 181 straipsnio 1 dalies j punkte nurodytą trukmę, o mažmeninių pozicijų atveju – minėto reglamento 181 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir, kai tai taikytina, Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo priimami minėto reglamento 181 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyti techniniai standartai, nurodytą trukmę;
• (b) būtų užtikrinta, kad į RDR būtų įtraukta pakankamai užbaigtų lėšų susigrąžinimo procesų, kad LGD įverčiai būtų patikimi;
• (c) jį sudarytų iš eilės einantys laikotarpis ir jis apimtų paskiausius laikotarpius iki LGD įvertinimo momento;
• (d) jis apimtų visą laikotarpį, kuriuo įstaiga pagrįstai galėjo taikyti šiuo metu taikytiną įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį;
• (e) visi vidaus duomenys būtų laikomi „svarbiais“, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 181 straipsnio 1 dalies j punkte ir 2 dalies 2 punkte ir būtų įtraukti į istorinį stebėjimo laikotarpį.

Pagal 147 punkto (b) papunktį vertindamos, ar į RDR įtraukta pakankamai užbaigtų lėšų susigrąžinimo procesų, įstaigos turėtų atsižvelgti į užbaigtų susigrąžinimo procesų skaičių, palyginti su visu stebėjimų skaičiumi.