Priedas. Galimų perdavimo kanalų, kuriuos įstaigos gali apsvarstyti, sąrašas

Įstaigos turėtų atsižvelgti į pertvarkos riziką, kylančią pereinant prie tvaresnės ir mažo anglies dioksido pėdsako ekonomikos. Tai, be kita ko, gali būti politinė ir teisinė rizika (pavyzdžiui, nauji anglies dioksido kainodaros mechanizmai arba griežtesni aplinkos srities reikalavimai), technologinė rizika (pavyzdžiui, pasenę didelį teršalų kiekį išmetantys turto objektai) ir rinkos rizika (pavyzdžiui, vartotojų prioritetų arba paklausos tendencijų pokyčiai).

Mikroekonominiai kanalai:

• • Įmonės nebėra pelningos arba yra pernelyg įsiskolinusios, arba joms gresia toks pavojus dėl didėjančių aplinkos srities išlaidų (pavyzdžiui, išlaidų, susijusių su perėjimu prie žalesnių technologijų, tiekimo grandinių ir gamybos procesų, didėjančių energijos išlaidų, didėjančių mokesčių dėl išmetamųjų teršalų kiekio, prekių kainų svyravimų, priemokų dėl išteklių trūkumo) ir (arba) vartotojų prioritetų ir konkurencinės dinamikos pokyčių.
• • Turtas yra bevertis arba jo vertė smarkiai sumažėjo, arba kyla pavojus, kad taip atsitiks, nes jis nebeatitinka dabartinių standartų ar vartotojų prioritetų.
• • Įmonės yra teisiškai atsakingos už negebėjimą prisitaikyti.
• • Namų ūkiai turi padengti pertvarkos išlaidas (pavyzdžiui, išlaidas, susijusias su nekilnojamojo turto pritaikymu prie standartų arba kapitalo nuostoliais parduodant, padidėjusiais mokesčiais, didesnėmis energijos, pagrindinių prekių ir paslaugų kainomis), kurios daro didelę įtaką jų finansinei padėčiai ir paskolų paklausai.

Makroekonominiai kanalai:

• • Esminiai energijos rūšių derinio, energijos kainų lygio ir energijos vartojimo modelių pokyčiai, kuriuos lemia pastangos švelninti klimato kaitą, taršos kontrolė, išteklių trūkumas ir kt., kurie daro poveikį visai ekonomikai;
• • Reikšmingi kainų pokyčiai, ypač kalbant apie daug energijos suvartojančius ar aplinkai kenksmingus produktus;
• • Našumo pokyčiai;
• • Įtampa darbo rinkoje, nedarbo lygio didėjimas, įtampa sektoriuose dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo;
• • Vartotojų ir rinkos prioritetų pokyčiai;
• • Kitas poveikis tarptautinei prekybai, valdžios sektoriaus pajamoms, fiskalinio manevravimo galimybėms, palūkanų normoms ir valiutų kursams.

Įstaigos turėtų atsižvelgti į didelę riziką, kylančią dėl vis dažnesnių ir sunkesnių ekstremalių klimato ar meteorologinių reiškinių (pavyzdžiui, karščio bangų, potvynių ar vandens šaltinių užterštumo), ir į ilgalaikę riziką, kylančią dėl ilgalaikių klimato ir oro sąlygų pokyčių (pavyzdžiui, vidutinės temperatūros kilimo, jūros lygio kilimo ar apdulkinimo mažėjimo).

Mikroekonominiai kanalai:

• • Įmonių pelningumui poveikį daro dideli labai nepalankių aplinkos sąlygų lemiami veiklos ar vertės grandinės sutrikimai, laipsniškas blogėjimas dėl darbo sąlygų arba didėjančios išlaidos (pavyzdžiui, prisitaikymo išlaidos, pagrindinių išteklių kaina);
• • Namų ūkių pajamas veikia neigiami aplinkos reiškiniai, laipsniškas ekonomikos būklės blogėjimas arba poveikis sveikatai;
• • Įmonių ar namų ūkio turtas suniokotas dėl itin nepalankių oro sąlygų arba palaipsniui nusidėvėjęs (pavyzdžiui, molio brinkimas ir traukimasis);
• • Įmonėms ir namų ūkiams tenka didesnės techninės priežiūros ir prisitaikymo išlaidos arba net atstatymo išlaidos.

Makroekonominiai kanalai:

• • Sunkus itin nepalankių oro sąlygų, taršos incidentų, vandens trūkumo ir kitų visuotinio atšilimo bei ekosistemų nykimo padarinių poveikis visai tam tikros geografinės teritorijos ekonomikai;
• • Reikšmingi kainų pokyčiai dėl tiekimo sukrėtimų, sukeliantys infliacinį spaudimą;
• • Sumažėjęs darbo jėgos produktyvumas ir poveikis sveikatai;
• • Tiekimo grandinės sutrikimai ir išteklių trūkumas;
• • Žmonių migracija ir persikėlimai.