+II PRIEDAS METODIKOS

II PRIEDAS METODIKOS

II PRIEDAS

METODIKOS

A dalis. Ėminių ėmimo vietų skaičiaus ir vietos nustatymo ir atrankinio tyrimo metodika

Veikla

Minimalieji metodikos kriterijai

1.

Ėminių ėmimo vietų nustatymas (atrankinis tyrimas) dirvožemio būklei įvertinti

Atrankinis tyrimas parengiamas pagal visą ėmimo sąrašą, kurį sudaro geriausia turima informacija apie dirvožemio savybių pasiskirstymą, pavyzdžiui, informacija, gauta atlikus atitinkamus tyrimus pagal 9 straipsnio 3 ir 4 dalis

Imties planas – sluoksninis atsitiktinių ėminių ėmimas, kuo labiau grindžiamas geriausia turima informacija apie dirvožemio deskriptorių variaciją; sluoksniavimas grindžiamas pagal 4 straipsnio 2 dalį nustatytais dirvožemio vienetais. Imties plane gali būti iš dalies arba visiškai atsižvelgiama į ėminių ėmimo vietas, susijusias su 9 straipsnio 4 dalyje nurodytais tyrimais, nepaisant jų struktūros

Ėminių ėmimo vietų skaičius ir vieta atitinka pasirinktų dirvožemio deskriptorių variaciją dirvožemio vienetuose, kai didžiausia procentinė paklaida (arba variacijos koeficientas) yra 5 %

Imties paskirstymas ir dydis nustatomi taikant atitinkamas procedūras (pvz., Betelio algoritmą (Bethel, 1989 (1)), kuriose galima atsižvelgti į reikalaujamą didžiausią vertinimo paklaidą

Valstybių narių kiekvienam stebėsenos ciklui parengtas atrankinis tyrimas gali būti keičiamas arba likti toks pat

Tolesnė informacija apie ėminių ėmimo vietų skaičiaus ir vietos nustatymą turi būti pateikiama pagal 24 straipsnio 1 dalies a punktą

2.

Vietos atrankinis tyrimas

Ėminiai imami tiksliose ėminių ėmimo vietose, išskyrus atvejus, kai dėl tinkamai pagrįstų aplinkybių, pavyzdžiui, kai dirvožemis yra įmirkęs arba jame yra didelis uolienų kiekis, tose vietose ėminių imti neįmanoma

Kai imami sudėtiniai ėminiai, juose turi būti bent 5 poėminių mišinys

Imant dirvožemio ėminius nemiškinguose plotuose, liekanos ir organiniai likučiai pašalinami nuo paviršiaus

Imant dirvožemio ėminius miškinguose plotuose, miško pakločių, jeigu aktualu, padalytų į paklotę ir organinį sluoksnį, ėminiai imami atskirai ir registruojamas storis bei svoris

Sudėtinio ėminio atveju ėminiai arba jų poėminiai, jei įmanoma, imami bent 30 cm dirvožemio gylyje. Registruojama tokia informacija kaip dirvožemio tipas ir, jeigu įmanoma, genetiniai dirvožemio horizontai. Siekiant gauti homogenišką sudėtinį ėminį, poėminiai sumaišomi. Ėminiai gali būti imami pagal nustatytą gylį arba pagal horizontą, tačiau duomenys turi būti pateikiami pagal nustatytą gylį

Piltinio tankio ėminiai turi būti vientisieji ėminiai, paimti atitinkamame gylyje, įskaitant žemiau 30 cm paimtus podirvio ėminius. Su dirvožemio tankėjimu susijusiems ėminiams (sočiojo hidraulinio pralaidumo ir oro pralaidumo gebėjimo) gali būti naudojami tie patys vientisieji ėminiai, kurie buvo paimti dėl piltinio tankio. Jei dėl didelio stambių fragmentų kiekio dirvožemyje ėminio paimti negalima, toje vietoje galima neimti ėminių, kad būtų galima išmatuoti piltinį tankį

Tolesnė informacija apie vietos atrankinį tyrimą turi būti pateikiama pagal 24 straipsnio 1 dalies a punktą, be kita ko, nurodant, kaip elgtis konkrečiose situacijose, pavyzdžiui, negilaus dirvožemio ir skirtingame gylyje imamų ėminių atveju

B dalis. Dirvožemio deskriptorių verčių nustatymo arba apskaičiavimo metodika

Jei pamatinė metodika nurodyta toliau pateiktoje lentelėje, turi būti taikoma ši metodika pagal 9 straipsnį:

—

pamatinė metodika,

—

pamatinei metodikai lygiavertė metodika arba

—

kita metodika, jei ji yra išdėstyta mokslinėje literatūroje arba yra viešai prieinama ir yra patvirtinta perdavimo funkcija.

Jeigu yra CEN nustatyta metodika, pirmenybė nėra teikiama pamatinei metodikai. Tokiu atveju pradinė pamatinė metodika laikoma lygiaverte metodika.

Dirvožemio deskriptorius

Pamatinė metodika

Minimalieji metodikos kriterijai

Ar privaloma patvirtinta perdavimo funkcija (jeigu taikoma metodika, kuri skiriasi nuo pamatinės)?

Granuliometrinė dirvožemio sudėtis (molio, dulkių ir smėlio kiekis – reikalinga kitiems deskriptoriams ir susijusiems intervalams nustatyti)

ISO 11277. Dalelių dydžio skirstinio mineralinio dirvožemio medžiagoje nustatymas. Metodas sijojant ir nusodinant

Netaikoma

TAIP

Elektrinis laidis

1 galimybė. ISO 11265. Savitojo elektrinio laidžio nustatymas

2 galimybė. Tyrimo įmirkusiame dirvožemio masės ekstrakte (eEC) metodas (FAO SOP: GLOSOLAN-SOP-08 (2))

Netaikoma

TAIP

Dirvožemio erozijos mastas

 

Apskaičiuojant dirvožemio erozijos mastą atsižvelgiama į visus veiksmus, kurių imtasi siekiant sumažinti ar kompensuoti erozijos riziką, įskaitant po gaisro taikomas poveikio švelninimo priemones

Dirvožemio erozijos masto apskaičiavimas apima visus susijusius erozijos procesus, pavyzdžiui, eroziją dėl vandens, vėjo, derliaus ėmimo ir žemės dirbimo

Dirvožemio erozija dėl vandens vertinama atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

—

dirvožemio charakteristikas (pvz., erozingumą, dirvožemio plutos susidarymą, dirvožemio šiurkštį, akmeningumą),

—

topografiją (pvz., nuolydžio statumą ir ilgį),

—

klimatą (pvz., kritulių eroziškumą, intensyvumą ir trukmę),

—

augaliją, pasėlių rūšį, žemės naudojimą ir valdymo praktiką erozijai kontroliuoti ar sumažinti,

—

valdymo praktiką (pvz., antsėlius, supaprastintą dirbimą, mulčiavimą ir kt.),

—

išdegusius plotus.

Netaikoma

 

 

Dirvožemio erozija dėl vėjo vertinama atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

—

dirvožemio savybes (pvz., erozingumą),

—

klimatą (pvz., dirvožemio drėgnį, vėjo greitį, garavimą),

—

augaliją (pvz., pasėlių rūšį),

—

valdymo praktiką erozijai kontroliuoti arba sumažinti (pvz., apsaugines juostas nuo vėjo).

Dirvožemio erozija dėl valdymo praktikos, pavyzdžiui, žemės dirbimo ar biomasės eksporto, turi būti kiekybiškai vertinama remiantis mokslinėje literatūroje pateikta arba viešai prieinama metodika

 

Dirvožemio organinė anglis (DOA)

ISO 10694. Organinės anglies ir bendrojo anglies kiekio nustatymas po sauso deginimo, užtikrinus, kad visa anglis bus sudeginta

DOA apskaičiuojama nustatant bendrąjį anglies kiekį ir atimant anglies, esančios kaip karbonatas, kiekį, kuris nustatomas pagal ISO 10693

Netaikoma

TAIP

DOA sankaupos

Reglamento (ES) 2018/1999 V priede pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos išdėstyta metodika

Netaikoma

TAIP

Podirvio piltinis tankis

ISO 11272 sausam piltiniam tankiui nustatyti

Kai pasirenkamas lygiavertis parametras, metodika turi būti Europos arba tarptautinis standartas, jei toks yra; jeigu tokio standarto nėra, pasirenkama metodika, kuri yra pateikta mokslinėje literatūroje arba viešai paskelbta

Metodika gali būti patobulinta atsižvelgiant į stambių fragmentų dalį

TAIP

Ekstrahuojamasis fosforas

Rekomenduojamas: ISO 11263 natrio hidrokarbonato tirpale tirpstančio fosforo spektrometriniam nustatymui (P-Olsen)

Kaip alternatyva gali būti taikomi ir kiti metodai

Netaikoma

TAIP

—

sunkiųjų metalų koncentracija dirvožemyje: As, Sb, Cd, Co, Cr (bendra), Cu, Hg, Pb, Ni, Tl, V, Zn

—

kitų valstybių narių apibrėžtų ar atrinktų teršalų (įskaitant PFAS, pesticidus ir jų metabolitus) koncentracijos

Sunkiųjų metalų:

ISO 54321: Karališkasis vanduo

Neprivaloma: ISO 17586 biologinio įsisavinamumo naudojant praskiestą nitrato rūgštį nurodytų teršalų frakcijos

Kitų nei sunkieji metalai teršalų atveju: taikyti Europos arba tarptautinius standartus, jei tokių yra; jeigu tokio standarto nėra, pasirenkama metodika, kuri yra pateikta mokslinėje literatūroje arba viešai paskelbta

Sunkiųjų metalų atveju:

TAIP

Kitų nei sunkieji metalai teršalų atveju: netaikoma, jeigu Europos arba tarptautinių standartų nėra

Dirvožemio vandens sulaikymo geba, oro pralaidumo geba ir sotusis hidraulinis pralaidumas

Vieno ėminių ėmimo taško vertės nustatymo metodika:

1)

dirvožemio vandens sulaikymo geba ir oro pralaidumo geba:

1 galimybė. LABORATORIJA: ISO 11274 vandens sulaikymo pajėgumui nustatyti.

2 galimybė. APSKAIČIAVIMAS: taikyti pedoperdavimo funkcijas, kurioms reikalingi įėjimo kintamieji, pavyzdžiui, dalelių dydžio skirstinys, piltinis tankis ir dirvožemio organinės anglies koncentracija;

Minimalieji kriterijai, pagal kuriuos apskaičiuojama bendra vandens sulaikymo geba, oro pralaidumo geba ir sotusis hidraulinis pralaidumas dirvožemio vieneto arba upės baseino ar pabaseinio skalėje:

—

jei dirvožemio plotas nėra sandarintas ar jame dirvožemis nebuvo pašalintas, apskaičiuoti bendrą dirvožemio vandens sulaikymo gebėjimo, oro pralaidumo gebėjimo ir sočiojo hidraulinio pralaidumo vertę,

—

sandarinto ir pašalinto dirvožemio ploto atžvilgiu būtų galima nustatyti, kad nepralaidžių žemės plotų vandens sulaikymo geba, oro pralaidumo geba ir sotusis hidraulinis pralaidumas yra lygūs nuliui, pusiau pralaidiems ir kitiems nenatūralios žemės plotams proporcingai priskiriant tarpines vertes

TAIP (taško vertės atveju)

 

2)

sotusis hidraulinis pralaidumas:

1 galimybė.

LABORATORIJA: ISO 17313: Sočiųjų akytųjų medžiagų hidraulinio pralaidumo nustatymas

2 galimybė.

APSKAIČIAVIMAS: taikyti pedoperdavimo funkcijas, kurioms reikalingi įėjimo kintamieji, pavyzdžiui, dalelių dydžio skirstinys, piltinis tankis ir dirvožemio organinės anglies koncentracija

 

 

Azotas dirvožemyje

1 galimybė.

ISO 11261 bendrajam azoto kiekiui dirvožemyje nustatyti taikant modifikuotą Kjeldalio metodą

2 galimybė.

ISO 13878 suminio azoto kiekiui nustatyti sausuoju deginimu

Netaikoma

TAIP

Dirvožemio rūgštingumas

ISO 10390 pH nustatyti H2O, KCl ir CaCl2 ekstrakte

Netaikoma

TAIP

Sotinimas natrio, kalio, kalcio ir magnio bazėmis ir keičiamos koncentracijos

ISO 11260 efektyviosios katijonų mainų gebos ir sotinimo bazėmis lygiui nustatyti naudojant BaCl2

Netaikoma

TAIP

Dirvos piltinis tankis (A horizontas (3))

ISO 11272 sausam piltiniam tankiui nustatyti

Metodika gali būti patobulinta atsižvelgiant į stambių fragmentų dalį

TAIP

Dirvožemio deskriptoriai, susiję su dirvožemio biologine įvairove ir biologiniu aktyvumu

 

Taikomi Europos arba tarptautiniai standartai, jei yra; jeigu tokio standarto nėra, pasirenkama metodika, kuri yra pateikta mokslinėje literatūroje arba viešai paskelbta

Netaikoma

C dalis. Minimalieji dirvožemio sandarinimo ir dirvožemio pašalinimo rodiklių nustatymo metodiniai kriterijai

Dirvožemio sandarinimo ir dirvožemio pašalinimo rodiklių atveju naudojamos metodikos turi atitikti 3 straipsnyje ir I priede pateiktas terminų apibrėžtis. Tokiose metodikose naudojamos bent programos „Copernicus“ paslaugos arba, pageidautina, geriausi turimi duomenys, įskaitant nuotolinio stebėjimo vaizdus, kurie papildomi atitinkamais nacionaliniais aprašais.

Gyvenamosios teritorijos rodiklio atveju valstybės narės gali naudoti pagal Reglamentą (ES) 2018/841 surinktus duomenis, jei tokie duomenys teikiami dirvožemių rajono lygmeniu.

Pasirenkama metodika, kuri yra pateikta mokslinėje literatūroje arba viešai paskelbta.


(1)  J. Bethel, 1989. Sample Allocation in Multivariate Surveys. Survey Methodology 15: 47–57.

(2)   https://www.fao.org/3/cb3355en/cb3355en.pdf.

(3)  Kaip apibrėžta FAO dirvožemio aprašymo gairių 5 skyriuje (https://www.fao.org/3/a0541e/a0541e.pdf).

1. Apžvalga

,
Pavadinimas Reguliavimas

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai
Šaltinis Reikalavimas

3. Susiję standartai

Standartai
Šaltinis Reikalavimas
  • Builddate: 26.11.2025 00:00:00 -Doknr: CELEX:32025L2360
  • EULAW -

    EN: Legal acts of the European Union from EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © European Union. Re-use is authorised by Decision 2011/833/EU, provided the source is acknowledged; the consolidated texts are licensed under CC BY 4.0 (EUR-Lex legal notice). Divided into sections and converted into the GRCA format, the wording unchanged. Only the legislation published in the Official Journal of the European Union is deemed authentic.

    DE: Rechtsakte der Europäischen Union aus EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © Europäische Union. Weiterverwendung nach Beschluss 2011/833/EU mit Quellenangabe gestattet; die konsolidierten Fassungen stehen unter CC BY 4.0 (Rechtlicher Hinweis von EUR-Lex). In Abschnitte aufgeteilt und in das GRCA-Format umgewandelt, der Wortlaut unverändert. Verbindlich sind allein die im Amtsblatt der Europäischen Union veröffentlichten Rechtsakte.