I antraštinė dalis. Dalykas, taikymo sritys ir apibrėžtys

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų 10 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad EBI paskelbia gaires dėl mokėjimo įsipareigojimų. Šiuo tikslu šiose gairėse nustatytos sąlygos, kurias reikia įtraukti į sutartis ar teisės aktus, pagal kuriuos kredito įstaiga teikia mokėjimo įsipareigojimus IGS, ir įkaito tinkamumo ir valdymo kriterijai.

Šios gairės skirtos:

• a) IGS ir paskirtoms valdžios institucijoms, kaip atitinkamai apibrėžta Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 18 punktuose;
• b) pertvarkymo institucijoms, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), su pakeitimais (toliau – EBI reglamentas), 4 straipsnio 2 dalies iv punkte; ir
• c) kompetentingoms institucijoms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 4 straipsnio 2 dalies i punkte, kiek tai susiję su rizikos ribojimu pagrįstu požiūriu į mokėjimo įsipareigojimus.

Šios gairės taikomos pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais IGS ar paskirtos valdžios institucijos įgaliojamos priimti mokėjimo įsipareigojimus atsižvelgiant į turimus finansinius išteklius, siekiant tikslinio lygio.

Jeigu IGS administruoja privatus subjektas, paskirtos valdžios institucijos turėtų patikrinti, kad pagal tokiai procedūrai taikomus teisės aktus IGS būtų apsaugota kaip kreditorė pagal 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito.

Pertvarkymo institucijos turėtų pranešti paskirtoms valdžios institucijoms, kad joms įgyvendinant savo įgaliojimus pagal Direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema, 69, 70 ir 71 straipsnius jos turėtų tinkamai pasirūpinti, kad būtų užtikrinama veiksminga IGS kaip kreditorių apsauga.

Šiose gairėse taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

• i. mokėjimo įsipareigojimai – tai mokėjimo įsipareigojimai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 13 punkte;
• ii. mažos rizikos turtas – tai mažos rizikos turtas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 14 punkte. Mažos rizikos turtas kaip įkaitas šiose gairėse gali būti finansinės priemonės arba grynieji pinigai;
• iii. mokėjimo įsipareigojimo susitarimas – tai susitarimas, kurį sudaro IGS ir kredito įstaiga ir kuriuo nustatomos kredito įstaigos mokėjimo įsipareigojimų įtraukimo į IGS turimus finansinius išteklius sąlygos, visų pirma, i) IGS mokėjimo įsipareigojimo sumos nurodymas ir ii) kredito įstaigos neatšaukiamas įsipareigojimas IGS su įkaitu IGS prašymu išmokėti mokėjimo įsipareigojimo sumą iki susitarime nustatyto termino;
• iv. mokėjimo įsipareigojimo suma – tai IGS reikalaujamo įnašo į IGS dalis ir pinigų suma, kurią kredito įstaiga įsipareigoja suteikti prisiimdama mokėjimo įsipareigojimą mokėjimo įsipareigojimų susitarimo sąlygomis;
• v. susitarimas dėl finansinio įkaito kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies c punkte, – tai susitarimas, nustatytas Direktyvos 2002/47/EB perkėlimo į nacionalinę teisę įstatymu, pagal kurį kredito įstaiga užtikrina pagal mokėjimo įsipareigojimo susitarimą prisiimtų įsipareigojimų vykdymą teikdama IGS įkaitą, kurį sudaro mažos rizikos turtas, su sąlyga, kad, visa nuosavybės teisė į mažos rizikos turtą, pateiktą kaip įkaitą, lieka kredito įstaigos kaip saugumo davėjos;
• vi. susitarimas dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, kaip apibrėžta Finansinio įkaito direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b punkte, – tai susitarimas, nustatytas Finansinio įkaito direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę įstatymu, pagal kurį kredito įstaiga užtikrina pagal mokėjimo įsipareigojimų susitarimą prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, perduodama visą nuosavybės teisę į mažos rizikos turtą IGS;
• vii. susitarimas dėl finansinio įkaito – tai susitarimas dėl finansinio įkaito kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo arba susitarimas dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė ;
• viii. priverstinis vykdymas – tai įvykis, dėl kurio mokėjimo įsipareigojimo sumos išmokėjimo prievolės terminas pagreitinamas ir ji laikoma mokėtina nedelsiant. Pagal susitarimą dėl finansinio įkaito ir Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies l punktą įstatymų nustatyta tvarka priverstinio vykdymo atveju IGS įgyja teisę įgyvendinti kredito įstaigos pateiktą mažos rizikos turto įkaitą parduodama ar pasiimdama jį nuosavybėn, nereikalaujant išankstinio pranešimo dėl jurisdikcijos ar leidimo;
• ix. likvidavimo procedūros – tai likvidavimo procedūros, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo 2 straipsnyje;
• x. reorganizavimo priemonės – tai reorganizavimo priemonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo 2 straipsnyje;
• xi. ankstyvosios intervencijos priemonės – tai priemonės, kurių imasi kompetentingos institucijos pagal Direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema, 27–30 straipsnius;
• xii. krizių valdymo priemonės – tai krizių valdymo priemonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema, 2 straipsnio 102 dalyje.