4.2 Data requirements

Tam, kad įstaigos įvykdytų TRS dėl IRB vertinimo metodo 76 straipsnio reikalavimą turėti patikimą kredito rizikos vertinimo ir valdymo procesuose naudojamų duomenų kokybės vertinimo ir gerinimo politiką, procesus ir metodus, įstaigos turėtų užtikrinti, kad ši politika būtų taikoma visiems duomenims, naudotiems kuriant ir kalibruojant modelį, taip pat ir duomenims, naudojamiems taikant rizikos parametrus.

Tam, kad modelio kūrimo ir rizikos parametrų taikymo procesuose naudojami įvesties duomenys atitiktų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 174 straipsnio b punkte nustatytus modelio įvesties duomenų tikslumo, išsamumo ir tinkamumo reikalavimus, duomenys turėtų būti pakankamai tikslūs, kad būtų išvengta reikšmingų pozicijų priskyrimo įsipareigojančiųjų asmenų arba priemonių rangams ar grupėms rezultatų iškraipymų, todėl neturėtų būti jokių neobjektyvių aspektų, dėl kurių duomenys taptų netinkami pagal paskirtį. 4.2.2 Duomenų reprezentatyvumo valdymas

Tam, kad PD ir LGD modeliuose naudojami duomenys atitiktų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 174 straipsnio c punkte, 179 straipsnio 1 dalies d punkte, 2 dalies b punkte ir TRS dėl IRB vertinimo metodo 40 ir 45 straipsniuose nustatytus duomenų reprezentatyvumo reikalavimus, įstaigos turėtų turėti patikimą rizikos parametrams vertinti naudojamų duomenų reprezentatyvumo vertinimo politiką, procesus ir metodus. Savo vidaus politikoje įstaigos turėtų nurodyti, kokie statistiniai patikrinimai ir parametrai turi būti naudojami siekiant įvertinti rizikai diferencijuoti naudojamų duomenų reprezentatyvumą, ir atskirai nurodyti, kokie statistiniai patikrinimai ir parametrai turi būti naudojami rizikos kiekybinio vertinimo duomenų reprezentatyvumui įvertinti. Savo politikoje apibrėžtais atvejais, kai statistinius patikrinimus atlikti nėra galimybių, įstaigos taip pat turėtų nurodyti duomenų kokybinio vertinimo metodus.

Vertindamos įvairių šaltinių duomenų reprezentatyvumą, įskaitant vidaus, išorės ir bendrus duomenis arba šių šaltinių derinius , įstaigos turėtų taikyti tuos pačius standartus ir metodus, nebent skirtingus metodus taikyti yra pagrįsta dėl duomenų šaltinio ypatumų arba informacijos prieinamumo.

Kai naudojami išorės arba bendri duomenys, įstaigos turėtų surinkti pakankamai informacijos iš duomenų teikėjų, kad įvertintų tokių išorės arba bendrų duomenų reprezentatyvumą pačios įstaigos portfeliuose ir procesuose.

4.2.3 Modelio kūrimui skirtų duomenų reprezentatyvumas

Įstaigos turėtų analizuoti duomenų reprezentatyvumą, kai taikomi statistiniai modeliai ir kiti mechaniniai metodai, pagal kuriuos pozicijos priskiriamos rangams arba grupėms, taip pat kai taikomi statistiniai įsipareigojimų neįvykdymo prognozavimo modeliai, pagal kuriuos apskaičiuojami konkrečių įsipareigojančiųjų asmenų arba priemonių įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės įverčiai. Įstaigos turėtų pasirinkti tinkamą duomenų rinkinį modelio kūrimo tikslu tam, kad dėl nepakankamo duomenų reprezentatyvumo nebūtų reikšmingai iškraipyti modelio rezultatai taikymo portfelyje, ypač modelio diskriminacinė galia.

Siekiant užtikrinti, kad kuriant modelį, pagal kurį įsipareigojantieji asmenys arba pozicijos priskiriami rangams arba grupėms, naudojami duomenys būtų reprezentatyvūs portfelio, kuriam taikomas atitinkamas modelis, požiūriu, kaip to reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 575/2013 174 straipsnio c punkte ir TRS dėl IRB vertinimo metodo 40 straipsnio 2 dalyje, įstaigos turėtų analizuoti duomenų reprezentatyvumą modelio kūrimo etapu pagal šiuos kriterijus:

• (a) taikymo apimtį,
• (b) įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį,
• (c) atitinkamų rizikos charakteristikų pasiskirstymą,
• (d) skolinimo standartus ir lėšų susigrąžinimo politiką.

Pagal 21 punkto (a) papunktį įstaigos turėtų analizuoti pozicijų skirstymą į segmentus ir apsvarstyti, ar per laikotarpį, kurį apima kuriant įsipareigojančiųjų asmenų arba pozicijų priskyrimo rangams arba grupėms modelį naudoti duomenys, nepasikeitė nagrinėjamo modelio taikymo apimtis. Jeigu įstaigos pastebi tokių pokyčių, jos turėtų analizuoti modelio taikymo apimties pokyčiams svarbius rizikos veiksnius, palygindamos jų pasiskirstymą RDR iki ir po pokyčio ir šių rizikos veiksnių pasiskirstymą taikymo portfelyje. Šiuo tikslu įstaigos turėtų taikyti statistinius metodus, pavyzdžiui, klasterio analizę arba panašius metodus ir įrodyti duomenų reprezentatyvumą. Bendrų modelių atveju analizę reikėtų atlikti toje modelio taikymo apimties dalyje, kuria naudojasi įstaiga.

Pagal 21 punkto (b) papunktį įstaigos turėtų užtikrinti, kad įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis, kuria grindžiami modeliui kurti naudoti duomenys, laikui bėgant išliktų nuosekli, ypač tai, kad ji atitiktų visus šiuos reikalavimus:

• (a) turi būti užtikrintas derėjimas su esama įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtimi, jeigu ji buvo koreguota stebimuoju laikotarpiu;
• (b) įstaiga ėmėsi reikiamų priemonių, kai modelis apima pozicijas keliose jurisdikcijose, kuriose taikomos arba taikytos skirtingos įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtys;
• (c) kiekviename duomenų šaltinyje taikoma įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis išnagrinėta atskirai;
• (d) jeigu įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis skiriasi nuo įstaigos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnį taikomos apibrėžties, kuriant modelį taikoma įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis nedaro neigiamo poveikio reitingų modelio struktūrai ir rezultatams pagal rizikos diferencijavimo ir prognozavimo galią .

Pagal 21 punkto (c) papunktį įstaigos turėtų analizuoti pagrindinių rizikos charakteristikų pasiskirstymą ir jų verčių diapazoną atsižvelgiant į rizikos diferencijavimo modelio kūrime naudotus duomenis ir palyginti juos su taikymo portfeliu. LGD modelių atveju įstaigos turėtų atlikti tokią analizę atskirai įsipareigojimus vykdančioms pozicijoms ir pozicijoms, esant įsipareigojimų neįvykdymui.

Įstaigos turėtų analizuoti duomenų reprezentatyvumą atsižvelgdamos į portfelio struktūrą pagal atitinkamas rizikos charakteristikas, savo politikoje nurodytais statistiniais patikrinimais, ir užtikrinti, kad taikymo portfelyje stebimų rizikos charakteristikų intervalas būtų pakankamai tiksliai perteiktas kūrimo imtyje. Jeigu statistinių patikrinimų taikyti neįmanoma, įstaigos, remdamosi aprašomąja statistine portfelio struktūros informacija ir atsižvelgdamos į galimą sezoniškumo efektą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 180 straipsnio 2 dalies f punkte, turėtų atlikti bent kokybinę analizę. Nagrinėdamos šios analizės rezultatus, įstaigos turėtų atsižvelgti į ekonominių sąlygų įtaką rizikos charakteristikoms. Reikėtų pašalinti reikšmingus duomenų imties ir taikymo portfelio pagrindinių rizikos charakteristikų skirtumus, pavyzdžiui, naudojant kitą duomenų rinkinį, stebėjimų dalį arba tinkamai perteikiant šias rizikos charakteristikas modelyje kaip rizikos veiksnius.

Pagal 21 punkto (d) papunktį įstaigos turėtų analizuoti, ar per atitinkamą istorinį stebėjimo laikotarpį įvyko reikšmingų skolinimo standartų, lėšų susigrąžinimo politikos arba atitinkamos teisinės aplinkos pokyčių, įskaitant bankroto teisės, nuosavybės teisės perėmimo procedūrų ir kitus su užtikrinimo priemonių realizavimu susijusius teisės aktų pokyčius, kurie gali turėti įtakos rizikos lygiui, rizikos charakteristikų pasiskirstymui portfelyje, kuriam taikomas nagrinėjamas modelis, arba jų intervalui. Jeigu įstaigos pastebi tokių pokyčių, jos turėtų palyginti į RDR įtrauktus duomenis iki ir po politikos pakeitimo. Įstaigos turėtų užtikrinti, kad esami kreditavimo arba lėšų susigrąžinimo standartai būtų panašūs į standartus, taikomus į RDR įtrauktiems ir kuriant modelį naudotiems stebėjimams.

Tam, kad PD modelyje rizikos diferencijavimo modeliui kurti naudoti duomenys būtų reprezentatyvūs, nereikalaujama, kad šiame duomenų rinkinyje ir įstaigos taikymo portfelyje pozicijų, esant įsipareigojimų neįvykdymui, ir įsipareigojimus vykdančių pozicijų, santykis būtų toks pat. Tačiau įstaigos į modelio kūrimo duomenų rinkinį turėtų įtraukti pakankamai stebėjimų, esant įsipareigojimų neįvykdymui, ir stebėjimų, kai įsipareigojimai vykdomi, o skirtumą turėtų registruoti dokumentuose.

4.2.4 Rizikos parametrams kalibruoti naudojamų duomenų reprezentatyvumas

Tam, kad įstaigos galėtų užtikrinti, jog rizikai kiekybiškai įvertinti naudojami duomenys reprezentatyviai atspindi taikymo portfelį, kuriam taikomas atitinkamas modelis, kaip to reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies 3 skyriaus 6 skirsnio 2 poskirsnyje ir TRS dėl IRB vertinimo metodo 45 straipsnio 2 dalyje, jos turėtų analizuoti duomenų, naudojamų ilgalaikiams vidutiniams įsipareigojimų neįvykdymo rodikliams apskaičiuoti arba ilgalaikiams vidutiniams LGD apskaičiuoti, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/213 179 straipsnio 1 dalies d punkte, panašumą ir, jei tai svarbu, reprezentatyvumą grupės atžvilgiu, kaip to reikalaujama Reglamento 179 straipsnio 2 dalies b punkte, pagal visus šiuos kriterijus:

• (a) taikymo apimtį,
• (b) įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį,
• (c) atitinkamų rizikos charakteristikų pasiskirstymą,
• (d) esamas ir prognozuojamas ekonomines arba rinkos sąlygas,
• (e) skolinimo standartus ir lėšų susigrąžinimo politiką.

Pagal 28 punkto (a) papunktį įstaigos turėtų atlikti 22 punkte nurodytą analizę.

Laikydamosi 28 punkto (b) papunkčio ir siekdamos užtikrinti, kad įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis, kuria grindžiami kiekvieno šaltinio duomenys, naudojami rizikai kiekybiškai įvertinti, atitiktų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnio reikalavimus, įstaigos turėtų lyginti įstaigos esamuoju laiku taikomą įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį ir stebėjimų, kurie yra įtraukti į rizikai kiekybiškai įvertinti naudotų duomenų rinkinį, tikslais taikomas apibrėžtis. Jeigu istoriniu stebėjimo laikotarpiu įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis pakito, įstaigos turėtų vertinti į RDR įtrauktų ir rizikai kiekybiškai vertinti naudotų istorinių duomenų reprezentatyvumą taip pat, kaip EBA gairėse dėl įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžties taikymo pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnį 6 skyriuje nurodyta įvertinti išorės duomenis. Jeigu istoriniu stebėjimo laikotarpiu įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis kito daugiau negu vieną kartą, įstaigos turėtų analizuoti kiekvieną ankstesnę įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį atskirai.

Pagal 28 punkto (c) papunktį įstaigos turėtų atlikti tinkamą analizę ir užtikrinti, kad kalibravimo segmento lygmeniu pagrindinių rizikos charakteristikų verčių intervalai taikymo portfelyje būtų panašūs į portfelio, sudarančio rizikai kiekybiškai vertinti naudojamą referencinių duomenų rinkinį, rizikos charakteristikų verčių intervalus tiek, kiek to reikia norint užtikrinti, kad rizikos kiekybinis įvertinimas nebūtų paslinktas.

Pagal 28 punkto (d) papunktį įstaigos turėtų analizuoti rinkos ir ekonomines sąlygas, kuriomis grindžiami duomenys, taip:

• (a) vadovaudamosi PD įvertinimu pagal 5.3.4 skirsnį,
• (b) vadovaudamosi LGD įvertinimu pagal 6.3.2 skirsnį ir atsižvelgdamos į ekonominį nuosmukį, kaip to reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 575/2013 181 straipsnio 1 dalies b punkte.

Pagal 28 punkto (e) papunktį įstaigos turėtų analizuoti, ar per atitinkamą stebėjimo laikotarpį įvyko reikšmingų skolinimo standartų arba lėšų susigrąžinimo politikos pokyčių, kurie gali turėti įtakos rizikos lygiui, atitinkamų rizikos veiksnių charakteristikų pasiskirstymui portfelyje, kuriam taikomas nagrinėjamas modelis, arba jų intervalui. Jeigu įstaigos pastebi tokių pokyčių, jos turėtų analizuoti dėl šių pokyčių galimai atsiradusį rizikos parametrų įverčių poslinkį taip:

• (a) vadovaudamosi PD įvertinimu – pagal įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių lygį ir tikėtiną įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių kintamumo intervalą;
• (b) vadovaudamosi LGD įvertinimu – pagal nuostolių rodiklius, vidutinę lėšų susigrąžinimo procesų trukmę, tam tikrų lėšų susigrąžinimo scenarijų naudojimo dažnumą ir nuostolių dydžio pasiskirstymą.

Jeigu pagal 28–33 punktus įvertintas duomenų reprezentatyvumas yra nepakankamas ir dėl to atsiranda poslinkis arba padidėja su rizikos kiekybiniu įvertinimu susijęs neapibrėžtumas, įstaigos turėtų atlikti reikiamus koregavimus ir pašalinti poslinkį, taip pat turėtų taikyti tam tikrą konservatyvumo maržą pagal 4.4 skirsnį.