I antraštinė dalis. Proporcingumas

Direktyvos 2013/36/ES 74 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu siekiama užtikrinti, kad vidaus valdymo priemonės derėtų su konkrečios įstaigos rizikos profiliu ir veiklos modeliu, kad reguliavimo reikalavimų tikslai būtų veiksmingai pasiekti.

Rengdamos ir įgyvendindamos vidaus valdymo priemones, įstaigos turėtų atsižvelgti į savo dydį ir vidaus organizacinę struktūrą, taip pat į veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą. Svarbios įstaigos turėtų įsidiegti sudėtingesnes valdymo priemones, o mažos ir mažiau sudėtingos įstaigos gali įgyvendinti paprastesnes valdymo priemones. Tačiau įstaigos turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įstaigos dydis arba sisteminė svarba savaime negali būti laikoma įstaigai kylančios rizikos rodikliu.

Siekdamos taikyti proporcingumo principą ir užtikrinti tinkamą reguliavimo reikalavimų ir šių gairių įgyvendinimą, įstaigos ir kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į visus šiuos aspektus:

• a. į bendrą įstaigos ir į rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą įtrauktų patronuojamųjų įmonių balanso dydį;
• b. įstaigos geografines veiklos sritis ir veiklos kiekvienoje jurisdikcijoje mastą;
• c. įstaigos teisinę formą ir tai, ar įstaiga priklauso grupei, ir, jei taip, grupės lygmeniu atliktą proporcingumo įvertinimą;
• d. ar įstaiga įtraukta į biržos prekybos sąrašus, ar ne;
• e. ar įstaigai leidžiama naudoti vidaus modelius kapitalo reikalavimams matuoti (pvz., vidaus reitingais pagrįstą metodą);
• f. įstaigos vykdomos leidžiamos veiklos ir paslaugų tipą (taip pat žr., pvz., Direktyvos 2013/36/ES 1 priedą ir Direktyvos 2014/65/ES 1 priedą);
• g. pagrindinį verslo modelį ir strategiją, verslo veiklos pobūdį ir sudėtingumą bei įstaigos organizacinę struktūrą;
• h. įstaigos rizikos strategiją, rizikos apetitą ir faktinį rizikos profilį, taip pat atsižvelgiant į SREP kapitalo ir SREP likvidumo vertinimo rezultatą;
• i. įstaigos nuosavybės ir finansavimo struktūrą;
• j. klientų tipą (pvz., mažmeninės prekybos įmonės, bendrovės, institucijos, mažosios įmonės, viešosios įstaigos) ir produktų ar sutarčių sudėtingumą;
• k. užsakomąsias funkcijas ir platinimo kanalus;
• l. įdiegtas informacinių technologijų (IT) sistemas, įskaitant tęstinumo sistemas ir užsakomąsias paslaugas šioje srityje;
• m. ar įstaigai taikoma Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 145 ir 146 punktuose pateikta mažos ir nesudėtingos įstaigos arba didelės įstaigos apibrėžtis.