12 straipsnio 2 dalį, 17 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį

Kriptoturto paslaugų teikėjai ir tarpiniai kriptoturto paslaugų teikėjai kriptoturto pervedimą turėtų laikyti individualiai identifikuojamu, kai:

• a) kiekvienam pervedimui naudojamas unikalus identifikatorius, pavyzdžiui, pervedimo kodas arba nuorodos numeris; arba
• b) į pervedimą įrašoma papildoma informacija, padedanti identifikuoti pervedimą.

4.8.2. Pervedimo iš saviprieglobio adreso arba į jį identifikavimas

Siekdami nustatyti, ar kitoje pervedimo pusėje naudojamas saviprieglobis adresas, iniciatoriaus kriptoturto paslaugų teikėjas ir naudos gavėjo kriptoturto paslaugų teikėjas turėtų pasitelkti turimas technines priemones, įskaitant (bet ne tik) blokų grandinės analizę, trečiųjų šalių duomenų teikėjus ir pranešimų sistemų naudojamus identifikatorius.

Jeigu tokios informacijos negalima gauti techninėmis priemonėmis, iniciatoriaus kriptoturto paslaugų teikėjas arba naudos gavėjo kriptoturto paslaugų teikėjas turėtų gauti tą informaciją tiesiogiai iš savo kliento. Jei šiuo atveju iniciatoriaus kriptoturto paslaugų teikėjas ir naudos gavėjo kriptoturto paslaugų teikėjas nustato, kad pervedimas skirtas kitam kriptoturto paslaugų teikėjui arba iš jo gaunamas, iniciatoriaus kriptoturto paslaugų teikėjas ir naudos gavėjo kriptoturto paslaugų teikėjas turėtų imtis reikiamų veiksmų, kad tiksliai nustatytų kitos sandorio šalies kriptoturto paslaugų teikėją.

Iniciatoriaus kriptoturto paslaugų teikėjas šį vertinimą turėtų atlikti prieš inicijuojant pervedimą ir perduodant informaciją pagal Reglamento (ES) 2023/1113 14 straipsnio 5 dalį; naudos gavėjo kriptoturto paslaugų teikėjas šį vertinimą turėtų atlikti prieš suteikiant naudos gavėjui galimybę naudotis kriptoturtu, kaip numatyta to reglamento 16 straipsnio 2 dalyje.

4.8.3. Iniciatoriaus ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas atliekant pervedimą iš saviprieglobio adreso arba į jį

Jei kitoje pervedimo pusėje naudojamas saviprieglobis adresas, kriptoturto paslaugų teikėjai iš savo kliento turėtų surinkti informaciją apie siuntėją arba naudos gavėją.

4.8.4. Pervedimai, kurių vertė viršija 1 000 EUR, ir saviprieglobio adreso nuosavybės arba valdymo įrodymas

Kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų nustatyti, ar su saviprieglobiu adresu susijęs pervedimas siekia arba viršija 1 000 EUR sumą:

• a) kai tai yra iniciatoriaus kriptoturto paslaugų teikėjas – tuo metu, kai pateikiamas pervedimo nurodymas arba jis pradėtas vykdyti; arba
• b) kai tai yra naudos gavėjo kriptoturto paslaugų teikėjas – gavimo metu.

Siekdami nustatyti, ar pervedimų iš saviprieglobių adresų arba į juos vertė viršija 1 000 EUR, kriptoturto paslaugų teikėjai pervedamo kriptoturto vertę turėtų nustatyti pagal valiutos keitimo kursą eurais pervedimo metu, neatsižvelgdami į sandorio mokesčius.

Siekdami įvertinti, ar saviprieglobis adresas atitinkamai priklauso iniciatoriui arba naudos gavėjui arba yra jų kontroliuojamas, kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų taikyti bent vieną iš šių tikrinimo metodų:

• a) neprižiūrimus patikrinimus, kaip nurodyta Gairėse dėl nuotolinio kliento tapatybės nustatymo sprendimų naudojimo pagal Direktyvos (ES) 2015/849⁹ 13 straipsnio 1 dalį, nurodant adresą;
• b) prižiūrimą patikrinimą, kaip nurodyta Gairėse dėl nuotolinio kliento tapatybės nustatymo sprendimų naudojimo pagal Direktyvos (ES) 2015/849 13 straipsnio 1 dalį;
• c) išsiunčiant iš anksto nustatytą sumą (pageidautina, kad tai būtų mažiausias konkretaus kriptoturto nominalas), kurią nustato kriptoturto paslaugų teikėjas, iš saviprieglobio adreso ir į jį (kriptoturto paslaugų teikėjo sąskaitą);
• d) prašant kliento skaitmeniniu būdu pasirašyti konkretų pranešimą, siunčiamą į paskyros ir piniginės programinę įrangą, naudojant tą adresą atitinkantį raktą;
• e) naudojant kitas tinkamas technines priemones, jeigu jos leidžia atlikti patikimą ir saugų vertinimą, o kriptoturto paslaugų teikėjas yra visiškai įsitikinęs, kad žino, kam priklauso adresas arba kas jį kontroliuoja.

⁹ EBA/GL/2022/15.

Sprendimas, kurį ( - iuos) metodą ( - us) pasirinkti, turėtų priklausyti nuo:

• a) saviprieglobio adreso techninių galimybių;
• b) vertinimo, kurį galima atlikti taikant kiekvieną metodą, patikimumo ir
• c) PP / TF rizikos.

Kai kuris nors atskiras metodas nėra pakankamai patikimas, kad būtų galima užtikrintai nustatyti, kas turi arba valdo saviprieglobį adresą, kriptoturto paslaugų teikėjas turėtų taikyti įvairių metodų derinį.

Jei kriptoturto paslaugų teikėjas yra visiškai įsitikinęs, kad savipieglobis adresas priklauso jo klientui arba yra jo kontroliuojamas, kriptoturto paslaugų teikėjas turėtų tai užfiksuoti savo sistemose, o vėliau gali pakartotinai nebetaikyti pirmiau nurodytų priemonių vėlesnėms operacijoms iš to paties adreso arba į jį („įtraukimas į baltąjį sąrašą“). Kriptoturto paslaugų teikėjas, kuris naudojasi baltuoju sąrašu, turėtų būti įdiegęs kontrolės priemones, kad būtų galima nustatyti saviprieglobio adreso PP/ TF rizikos pokyčius ir kam jis priklauso ar kas jį valdo. Jei kriptoturto paslaugų teikėjas nustato, kad pasikeitė saviprieglobio adresui kylanti pinigų plovimo ir terorizmo rizika arba yra požymių, kad klientui saviprieglobis adresas nebepriklauso arba jis jo nevaldo, jis turėtų išbraukti šį adresą iš baltojo sąrašo. 4.8.5. Rizikos mažinimo priemonės, kurių reikia imtis dėl pervedimų iš saviprieglobio adreso arba į jį

Kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų įvertinti riziką, susijusią su pervedimais iš saviprieglobio adreso arba į jį, kaip nurodyta 4.5.3 skirsnyje ir EBI Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos veiksnių gairėse, naudodami visą informaciją, susijusią su iniciatoriais ir naudos gavėjais, modeliais ir geografinėmis vietovėmis, taip pat informaciją iš reguliavimo institucijų, teisėsaugos institucijų ir trečiųjų šalių.

Kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų taikyti bent vieną iš Direktyvos (ES) 2015/849 19a straipsnio 1 dalyje nurodytų rizikos mažinimo priemonių, kurios būtų proporcingos nustatytai rizikai, įskaitant atvejus, kai kriptoturto paslaugų teikėjas:

• a) žino arba sužino, kad informacija apie iniciatorių arba naudos gavėją, kuris naudoja saviprieglobį adresą, yra netiksli, arba
• b) susiduria su neįprastais ar įtartinais sandorių modeliais arba didesnės pinigų plovimo ir terorizmo rizikos situacijomis, kai pervedimai vykdomi naudojant saviprieglobius adresus, kaip apibrėžta EBI Pinigų plovimo ir terorizmo rizikos veiksnių gairėse.

Jei atlikus 4.8.4 skirsnyje nurodytą vertinimą nustatoma, kad saviprieglobis adresas priklauso ne kriptoturto paslaugų teikėjo klientui, o trečiajam asmeniui arba yra jo kontroliuojamas, Direktyvos (ES) 2015/849 19a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas patikrinimas gali būti laikomas atliktu, jei:

• a) kriptoturto paslaugų teikėjas surenka papildomus duomenis iš kitų šaltinių, kad patikrintų pateiktą informaciją, įskaitant (bet ne vien), blokų grandinės analitinius duomenis, trečiųjų šalių duomenis, pripažintų institucijų duomenis ir viešai prieinamą informaciją, jei jie yra patikimi ir nešališki;
• b) kriptoturto paslaugų teikėjas naudoja kitas tinkamas priemones, kol visiškai įsitikina, kad žino iniciatoriaus arba naudos gavėjo tapatybę ir gali tai įrodyti savo kompetentingai institucijai.

Jei dėl tokio pervedimo kyla įtarimų dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų apie tai pranešti FŽP, kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2015/849.