17 Vidaus kontrolės funkcijos

Vidaus kontrolės funkcijas turėtų sudaryti veiksminga ir nuolat veikianti vidaus atitikties užtikrinimo funkcija ir, jei tai tikslinga ir proporcinga, atsižvelgiant į I antraštinėje dalyje išdėstytus kriterijus, rizikos valdymo funkcija ir vidaus audito funkcija. Į kontrolės funkcijų vykdytojų atsakomybės sritį taip pat įeina atitikties kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimams užtikrinimas. Jeigu investicinės įmonės nesukuria ir nevykdo rizikos valdymo funkcijos ir vidaus audito funkcijos, jos turėtų gebėti, to paprašius, įrodyti, kad priimta ir įgyvendinama vidaus kontrolės sistemos politika ir procedūros padeda veiksmingai pasiekti šio dokumento V antraštinėje dalyje išdėstytas gaires atitinkantį rezultatą.

Jeigu investicinė įmonė nesukuria vidaus rizikos valdymo funkcijos (toliau – RVF) arba vidaus audito funkcijos (toliau – VAF), atsakomybė už šias funkcijas, kaip nustatyta šiose gairėse, tenka darbuotojams, atsakingiems už nustatytas procedūras, o pagrindinė atsakomybė tenka valdymo organui, o jis gali deleguoti veiklos užduotis vidaus arba išorės subjektams.

Nepažeidžiant nacionalinės teisės, kuria įgyvendinama Direktyva (ES) 2015/849, investicinės įmonės turėtų paskirti atsakomybę kuriam nors darbuotojui (pvz., atitikties užtikrinimo vadovui) už tai, kad investicinė įmonė laikytųsi minėtos direktyvos reikalavimų ir savo politikos bei procedūrų. Investicinės įmonės gali įsteigti atskirą atitikties kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimams užtikrinimo funkciją, kuri veiktų kaip nepriklausoma kontrolės funkcija. Jeigu reikia, už atitikties kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimams užtikrinimą atsakingas asmuo turėtų turėti galimybę tiesiogiai atsiskaityti valdymo funkciją ir priežiūros funkciją vykdančiam valdymo organui.