112. Formuluodamos elgesiu grindžiamas prielaidas apie sąskaitas, kuriose nėra numatytos konkrečios …

Formuluodamos elgesiu grindžiamas prielaidas apie sąskaitas, kuriose nėra numatytos konkrečios perkainojimo datos, siekiant jas taikyti palūkanų normos rizikos valdymo tikslais įstaigos turėtų:

• (a) gebėti nustatyti pagrindinius likučius, t. y. indėlius, kurie yra stabilūs ir kurių kaina tikriausiai nebus keičiama net vykstant esminiams palūkanų normų aplinkos pokyčiams, ir (arba) kitus indėlius, kurių ribotą lankstumą palūkanų normų pokyčių atžvilgiu bankai gali modeliuoti;
• (b) su tokiais indėliais susijusio modeliavimo prielaidose turėtų atsispindėti indėlininko charakteristikos (pvz., mažmeninis arba didmeninis) ir sąskaitos charakteristikos (pvz., atsiskaitomoji arba ne). Toliau pateikiamas bendras pirmiau nurodytų kategorijų aprašymas:
• i. mažmeniniai indėliai atsiskaitomosiose sąskaitose – tai, be kita ko, nepalūkaninės ir kitos mažmeninės sąskaitos, kurių atlygio komponentas nėra svarbus klientui priimant sprendimą laikyti pinigus sąskaitoje;
• ii. mažmeniniai indėliai ne atsiskaitomosiose sąskaitose – tai, be kita ko, mažmeninės sąskaitos (įskaitant reguliuojamas sąskaitas), kurių atlygio komponentas yra svarbus klientui priimant sprendimą laikyti pinigus sąskaitoje;
• iii. didmeniniai indėliai – tai, be kita ko, įmonių ir kitų didmeninių klientų sąskaitos, išskyrus tarpbankines sąskaitas arba kitas sąskaitas, labai jautrias kainų pokyčiams;
• (c) įvertinti galimą migraciją tarp indėlių, kuriems nėra nustatyta konkreti perkainojimo data, ir kitų indėlių, dėl kurių pagal skirtingus palūkanų normų scenarijus gali keistis elgesiu grindžiamos modeliavimo prielaidos;
• (d) apsvarstyti galimus apribojimus mažmeninių indėlių, kuriems galioja mažų arba neigiamų palūkanų normų aplinka, perkainojimui ir galimą tokių apribojimų poveikį indėlių stabilumui esant įvairiems palūkanų normų scenarijams;
• (e) užtikrinti, kad prielaidos apie pagrindo mažėjimą ir kitus modeliuojamus likučius būtų pagrįstos ir tinkamos siekiant užtikrinti išmokų ir grynųjų palūkanų pajamų pusiausvyrą atsižvelgiant į papildomą ekonominės vertės riziką, kylančią dėl būsimos palūkanų normos grąžos, susijusios su tokiais likučiais finansuojamu turtu, užblokavimo ir galimų negautų pajamų kylant palūkanų normoms;
• (f) ypatingas dėmesys statistiniams arba kiekybiniams metodams, siekiant nustatyti elgesiu grindžiamo perkainojimo datas ir grynųjų pinigų srautų NI profilį; nustatant tinkamas NI modeliavimo prielaidas, gali prireikti (t. y. žvelgiant iš ateities perspektyvos) papildomo įvairių įstaigos ekspertų indėlio (pvz., rizikos valdymo ir rizikos kontrolės departamentas, prekybos ir iždo padaliniai);
• (g) savo politikoje ir procedūrose tinkamai dokumentuoti prielaidas ir įgyvendinti jų reguliarios peržiūros procesą;
• (h) suvokti prielaidų poveikį įstaigos pasirinkto rizikos vertinimo rezultatams ir vidaus lygmeniu priimamiems sprendimams dėl kapitalo paskirstymo, be kita ko, reguliariai atliekant pagrindinių parametrų (pvz., pagrindinių sąskaitų likučių procentinių dalių ir termino ir perkėlimo vertę) jautrumo analizės skaičiavimus, ir matus, taikomus pagal sutarties sąlygas,
• o ne pagal elgesiu grindžiamas prielaidas, siekiant atskirti prielaidų poveikį įvairiems IRRBB matams;
• (i) atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis siekiant suvokti pasirinktų rizikos matų jautrumą pagrindinių prielaidų pokyčiams, atsižvelgiant į tokių testų rezultatus vidaus lygmeniu priimant sprendimus dėl kapitalo paskirstymo.

1. Apžvalga

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

3. Susiję standartai

• EBA - Published by the European Banking Authority at https://www.eba.europa.eu/