4.4 Kliento tapatybės atitikties patikrinimas kaip patikrinimo proceso dalis

Kredito ir finansų įstaigų įgyvendinamų nuotolinio kliento tapatybės nustatymo sprendimų patikrinimo procesas turėtų leisti nustatyti bent:

• a) kad matoma fizinio asmens informacija atitinka pateiktus dokumentus;
• b) jei klientas yra juridinis asmuo, kad jis viešai užregistruotas, kai taikoma;
• c) jei klientas yra juridinis asmuo, kad jam atstovaujantis fizinis asmuo, gali veikti jo vardu.

Kai nuotolinio kliento tapatybės nustatymo sprendimas apima biometrinių duomenų naudojimą kliento tapatybei patikrinti, kredito ir finansų įstaigos turėtų užtikrinti, kad biometriniai duomenys būtų pakankamai unikalūs ir juos būtų galima vienareikšmiškai susieti su vienu fiziniu asmeniu. Kredito ir finansų įstaigos turėtų naudoti veiksmingus ir patikimus algoritmus tikrindamos pateiktame asmens dokumente esančių biometrinių duomenų ir kliento, kuris yra prisijungęs, atitikimą. Tais atvejais, kai sprendimas neužtikrina reikiamo patikimumo lygio, turėtų būti taikomos papildomos kontrolės priemonės.

Tais atvejais, kai pateiktų įrodymų kokybė yra nepakankama ir dėl to atsiranda dviprasmiškumas arba neaiškumas, dėl kurių daromas poveikis nuotolinių patikrinimų atlikimui, nuotolinis kliento tapatybės nustatymo procesas turėtų būti nutraukiamas ir pradedamas iš naujo arba pereinama prie kliento tapatybės nustatymo jam dalyvaujant fiziškai.

Kai kredito ir finansų įstaigos naudoja žmogaus neprižiūrimus nuotolinio tapatybės nustatymo sprendimus ir tapatybė tikrinama klientui nebendraujant su darbuotoju, jos turėtų:

• a) užtikrinti, kad visos nuotraukos ar vaizdo įrašai būtų padaryti tinkamomis apšvietimo sąlygomis ir kad reikiamos savybės būtų užfiksuotos pakankamai aiškiai, kad būtų galima tinkamai patikrinti kliento tapatybę;
• b) užtikrinti, kad visos nuotraukos ar vaizdo įrašai būtų padaryti tuo metu, kai klientas atlieka patikrinimą procesą;
• c) atlikti gyvumo aptikimo patikras, kurios gali apimti tokias procedūras, kai kliento paprašoma atlikti konkrečius veiksmus siekiant nustatyti, ar jis iš tikrųjų dalyvauja tapatybės nustatymo seanse, arba kurios gali būti grindžiamos gautų duomenų analize, kuriai klientas neprivalo imtis jokių konkrečių veiksmų;
• d) naudoti veiksmingus ir patikimus algoritmus siekdamos patikrinti, ar nuotrauka (- os) arba vaizdo įrašas atitinka klientui priklausančio (- ių) oficialaus (- ių) dokumento (- ų) nuotrauką (- as).

Kai kredito ir finansų įstaigos naudoja žmogaus prižiūrimus nuotolinio kliento tapatybės nustatymo sprendimus ir tapatybė tikrinama klientui bendraujant su darbuotoju, jos turėtų:

• a) užtikrinti, kad atvaizdo ir garso įrašo kokybė būtų pakankama, kad būtų galima tinkamai patikrinti kliento tapatybę, ir kad būtų naudojamos patikimos technologinės sistemos;
• b) numatyti darbuotojo, kuris turi pakankamai žinių apie taikytiną kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reglamentavimą ir nuotolinio patikrinimo saugumo aspektus ir kuris yra pakankamai apmokytas numatyti tyčinį ar sąmoningą su nuotoliniu patikrinimu susijusių apgaulės metodų naudojimą ir užkirsti jiems kelią, taip pat aptikti juos ir į juos reaguoti, dalyvavimą;
• c) parengti pokalbio atmintinę, kurioje būtų apibrėžti nuoseklūs nuotolinio tapatybės nustatymo patikrinimo proceso etapai ir veiksmai, kuriuos turi atlikti darbuotojas. Į pokalbio atmintinę turėtų būti įtrauktos gairės, kaip stebėti ir nustatyti psichologinius veiksnius ar kitus požymius, kurie gali būti būdingi įtartinam elgesiui nuotolinio kliento tapatybės patikrinimo metu.

Kai įmanoma, kredito ir finansų įstaigos turėtų naudoti nuotolinio kliento tapatybės nustatymo sprendimus, kurie apima atsitiktinės sekos veiksmus, kuriuos klientas turi atlikti patikrinimo tikslais, kad apsisaugotų nuo rizikos, pvz., sintetinių tapatybių (angl. synthetic identities ) naudojimo ar prievartos. Kai įmanoma, kredito ir finansų įstaigos taip pat turėtų atsitiktine tvarka paskirti darbuotojus, atsakingus už nuotolinius kliento tapatybės nustatymo patikrinimus, kad būtų išvengta kliento ir atsakingo darbuotojo slaptų susitarimų.

Be to, kai tai atitinka konkrečių dalykinių santykių PP / TF rizikos lygį, kredito ir finansų įstaigos turėtų taikyti vieną ar daugiau toliau nurodytų kontrolės priemonių arba panašią priemonę kliento tapatybės nustatymo patikrinimo proceso patikimumui padidinti. Šios kontrolės arba kitos priemonės gali apimti, tačiau tuo neapsiribojant:

• a) pirmasis mokėjimas atliekamas į kliento vardu arba kliento ir kitų asmenų vardu atidarytą bendrą sąskaitą EEE reguliuojamoje kredito ar finansų įstaigoje arba trečiojoje šalyje, kurioje taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai yra ne mažiau patikimi už nustatytus Direktyvos (ES) 2015/849;
• b) atsitiktine tvarka sugeneruoto prieigos kodo siuntimą klientui, kad būtų patvirtintas dalyvavimas nuotolinio kliento tapatybės patikrinimo procese. Prieigos kodas turėtų būti vienkartinis ir ribotos trukmės;
• c) biometrinių duomenų rinkimą, kad juos būtų galima palyginti su duomenimis, surinktais iš kitų nepriklausomų ir patikimų šaltinių;
• d) telefoninius pokalbius su klientu;
• e) tiesioginio pašto (ir elektronine, ir fizine formomis) siuntimą klientui.

Kredito ir finansų įstaigos turėtų laikyti, kad 38 – 43 punktuose nurodyti kriterijai yra įvykdyti, kai sprendime naudojama viena iš toliau pateiktų priemonių:

• a) elektroninės atpažinties schemos, apie kurias pranešta pagal Reglamento (ES) Nr. 910/2014 9 straipsnį ir kurios atitinka pakankamo arba aukšto saugumo užtikrinimo lygio reikalavimus pagal to reglamento 8 straipsnį;
• b) atitinkamos kvalifikuotos patikimumo užtikrinimo paslaugos, atitinkančios Reglamento (ES) Nr. 910/2014, visų pirma to reglamento III skyriaus 3 skirsnio ir 24 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punkto reikalavimus.