Procedūros, kurios turi būti naudojamos susitarimų procesuose

Ši dalis taikoma šiems susitarimų procesams:

• a) susitarimų procesui pagal Direktyvos 2002/87/EB 3 straipsnio 6 dalies trečią pastraipą;
• b) susitarimų procesui pagal Direktyvos 2002/87/EB 5 straipsnio 4 dalį;
• c) susitarimų procesui pagal Direktyvos 2002/87/EB 10 straipsnio 3 dalį;
• d) susitarimų procesui pagal Direktyvos 2002/87/EB 18 straipsnio 3 dalį;

Siekdamos susitarimo, kompetentingos institucijos turėtų laikytis šios tvarkos:

• a) Koordinatorius, prieš priim damas susitarimą,turėtų surengti vieną ar daugiau fizinių ar nuotolinių posėdžių (telekonferencijų) ir organizuoti atitinkamų kompetentingų institucijų diskusiją.
• b) pasiektas susitarimas turėtų būti įtvirtintas rašytiniame dokumente, kuriame būtų pateikta pakankamai susitarimą pagrindžiančių argumentų. Dokumentas turėtų būti pasirašytas koordinatoriaus ir kitų atitinkamų kompetentingų institucijų vardu. Nesutarimų atveju koordinatorius turėtų bet kurios iš kitų susijusių kompetentingų institucijų prašymu arba savo iniciatyva pasikonsultuoti su atitinkama EPI. Vykstant konsultacijoms su EPI, visos kompetentingos institucijos turėtų apsvarstyti jos rekomendacijas siekiant susitarimo. Jeigu viena ar daugiau kompetentingų institucijų nepritaria susitarimui, kitos kompetentingos institucijos gali, nepaisant to, pasiekti tarpusavio susitarimą, o koordinatorius atitinkamai turėtų pranešti EPI, kad nepavyko pasiekti visiško susitarimo.
• c) Prireikus koordinatorius gali pakviesti trečiųjų šalių priežiūros institucijas sudaryti raštišką susitarimą dėl konfidencialumo reikalavimų, taikomų šių trečiųjų šalių priežiūros institucijoms, lygiavertiškumo vertinimo.