4.5 Priežiūrinis išskirčių testas

Įstaigos turėtų reguliariai, bent kartą per ketvirtį, apskaičiuoti staigaus lygiagretaus pelningumo kreivės poslinkio 200 bazinių punktų žemyn arba aukštyn poveikį jų NKEV. Įstaigos turėtų reguliariai, bent kartą per metus, pranešti kompetentingai institucijai apie NKEV pokytį, kuris buvo apskaičiuotas. Jeigu NKEV sumažėja daugiau nei 20 proc. įstaigos nuosavų lėšų, įstaiga turėtų nedelsdama pranešti apie tai kompetentingai institucijai.

Institucijos turėtų reguliariai, bent kartą per ketvirtį, apskaičiuoti palūkanų normų sukrėtimų poveikį jų NKEV taikydamos III priede išdėstytus 1– 6 scenarijus. Įstaigos turėtų reguliariai, bent kartą per metus, kai teikia ICAAP ataskaitą, pranešti kompetentingai institucijai apie NKEV pokytį, kuris buvo apskaičiuotas. Jeigu NKEV sumažėja daugiau nei 15 proc. įstaigos 1 lygio kapitalo pagal kurį nors iš šešių scenarijų, įstaiga turėtų pranešti apie tai kompetentingai institucijai.

Apskaičiuodamos NKEV pokytį, kaip numatyta 113 ir 114 punktuose, įstaigos turėtų, visų pirma, taikyti šiuos principus:

• (a) reikėtų atsižvelgti į visas palūkanų normų pokyčiams jautrių priemonių pozicijas;
• (b) reikėtų įtraukti nedidelio masto prekybos knygoje apskaitomą veiklą, nebent jos palūkanų normos rizika būtų apskaičiuota vertinant kitą rizikos matą;
• (c) visų „CET1“ finansinių priemonių ir kitų nuolatinių nuosavų lėšų be pareikalavimo datų reikėtų neįtraukti į standartinio NKEV išskirčių testo skaičiavimus;
• (d) atlikdamos skaičiavimus įstaigos turėtų atspindėti automatinius ir elgesiu grindžiamus pasirinkimo sandorius. Įstaigos turėtų pritaikyti pagrindines elgesiu grindžiamo modeliavimo prielaidas prie įvairių palūkanų normų scenarijų ypatumų.
• (e) reikėtų įtraukti pensijų įsipareigojimus ir pensijų planų turtą, nebent jų palūkanų normos rizika būtų apskaičiuota vertinant kitą rizikos matą;
• (f) su palūkanų normų pokyčiams jautriomis priemonėmis susiję grynųjų pinigų srautai turėtų apimti pagrindinės sumos grąžinimą, pagrindinės sumos perkainojimą ir palūkanų mokėjimus;
• (g) įstaigos, kurių NPE santykis⁸ yra 2 proc. arba daugiau, turėtų įtraukti NPE, kaip bendras palūkanų normų pokyčiams jautrias priemones, kurias modeliuojant reikėtų atsižvelgti į tikėtinus grynųjų pinigų srautus ir jų laiką. NPE reikėtų įtraukti be atidėjinių;
• (h) įstaigos turėtų apsvarstyti su konkrečia finansine priemone susijusią palūkanų normos apatinę ribą;
• (i) komercinių maržų ir kitų palūkanų normų skirtumo komponentų tvarkymas jų neįtraukiant arba juos įtraukiant į grynųjų pinigų srautus turėtų atitikti įstaigų vidaus lygmeniu taikomą palūkanų normos rizikos ne prekybos knygoje valdymo ir matavimo metodą. Įstaigos turėtų pranešti kompetentingai institucijai, ar jos neįtraukia komercinių maržų ir kitų skirtumo komponentų į skaičiavimą arba ne. Jeigu komercinės maržos ir kiti skirtumo komponentai neįtraukiami, įstaigos turėtų i) naudoti skaidrią metodiką nerizikingai normai nustatyti kiekvienos priemonės pradžioje, ii) naudoti nuosekliai visuose verslo padaliniuose taikomą metodiką ir iii) užtikrinti, kad komercinių maržų ir kitų skirtumo komponentų pašalinimas iš pinigų srautų būtų suderintas su tuo, kaip įstaiga valdo ir apriboja IRRBB;
• (j) NKEV pokytį reikėtų apskaičiuoti pagal likvidavimo balanso prielaidą;
• (k) nuo termino priklausančios po sukrėtimo taikomos palūkanų normos apatinę ribą reikėtų taikyti kiekvienai valiutai, kuria nedelsiant sueinančių terminų atveju pradžios taškas yra - 100 bazinių punktų. Ta apatinė riba turėtų būti kasmet didinama 5 baziniais punktais ir ilgainiui turėtų pasiekti 0 proc. 20 ir daugiau metų terminų atveju. Jeigu esamos normos yra mažesnės nei dabartinė mažesnė - 100 bazinių punktų pagrindinė palūkanų norma, įstaigos turėtų taikyti mažesnę esamą normą⁹ ;
• (l) įstaigos turėtų apskaičiuoti NKEV pokytį bent kiekviena valiuta, kai ta valiuta išreikštas turtas arba įsipareigojimai siekia 5 ar daugiau procentų viso ne prekybos knygoje apskaitomo finansinio turto (išskyrus materialųjį turtą) ar įsipareigojimų arba mažiau nei 5 proc., jeigu į skaičiavimą įtraukto turto ar įsipareigojimų suma yra mažesnė nei 90 proc. viso ne prekybos knygoje apskaitomo finansinio turto (išskyrus materialųjį turtą) arba įsipareigojimų (reikšmingų pozicijų);
• (m) apskaičiuodamos suminį NKEV pokytį pagal kiekvieną palūkanų normų sukrėtimo scenarijų įstaigos turėtų sumuoti visus neigiamus ir teigiamus NKEV pokyčius kiekviena valiuta. Teigiamiems pokyčiams turėtų būti taikomas 50 proc. svertinis koeficientas;
• (n) kiekviena valiuta reikėtų taikyti tinkamą bendrą nerizikingą pelningumo kreivę (pvz., apsikeitimo sandorių normų kreives). Į tą kreivę nereikėtų įtraukti su konkrečiomis finansinėmis priemonėmis arba konkrečiais subjektais susijusių kreditų kainų skirtumų arba likvidumo skirtumų;
• (o) numatoma elgesiu grindžiamo perkainojimo data mažmeniniams ir nefinansiniams didmeniniams indėliams be jokios konkrečios perkainojimo datos (neterminuotųjų indėlių atveju) vidutiniškai neturėtų viršyti 5 metų. 5 metų riba taikoma atskirai kiekvienai valiutai. Finansų įstaigų neterminuotiesiems indėliams nereikėtų taikyti elgesiu grindžiamo modeliavimo.

⁸ Neveiksnių pozicijų santykis (neveiksnių skolos vertybinių popierių ir paskolų ir avansų santykis su bendrąja skolos vertybinių popierių ir paskolų ir avansų suma), apskaičiuojamas įstaigos lygmeniu.

⁹ EBI gali numatyti galimybę peržiūrėti tą apatinę ribą siekdama užtikrinti, kad mažesnė pagrindinė palūkanų norma būtų pakankamai pagrįsta, atsižvelgiant į būsimą palūkanų normų raidą.

Apskaičiuodamos standartinio NKEV išskirčių testo poveikį įstaigos turėtų taikyti skaičiavimo metodus, numatytus nuosavo kapitalo ekonominės vertės dalyse I ir II prieduose.