4. Bendrosios nuostatos

Remdamosi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 108 straipsnio 2 dalimi įstaigos, kuriose IRB metodas taikomas naudojant savus LGD įverčius, kaip numatyta to reglamento 143 straipsnio 2 dalyje, gali pripažinti kredito rizikos mažinimą pagal to reglamento Trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių. Įstaigos gali pripažinti kredito rizikos mažinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 Trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyrių, jeigu tokie reikalavimai yra nurodyti to reglamento Trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriuje, laikydamosi šių gairių.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 181 straipsnio 1 dalį, kai minimas terminas „užtikrinimo priemonė“, jį reikėtų suprasti kaip kitą tiesioginį kredito užtikrinimą nei nurodyta to reglamento 166 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Tai, visų pirma, tiesioginis kredito užtikrinimas, kuris nėra pagrindinis užskaitos sandoris ir balansinis užskaitos sandoris. Pagrindinių užskaitos sandorių ir balansinių užskaitos sandorių kredito rizikos mažinimo poveikį atspindi pozicijos vertė. Taigi tam tikrų rūšių pozicijų, dėl kurių įstaigoms leidžiama naudoti savus LGD įverčius, atveju įstaigos gali pripažinti tiesioginį kredito užtikrinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 181 straipsnio 1 dalį tik jeigu toks užtikrinimas dar nėra pripažintas pozicijos vertėje to reglamento 166 straipsnyje nurodytais atvejais ir kaip numatyta 13 punkte.

Balansinių užskaitos sandorių kredito rizikos mažinimo poveikis turėtų būti pripažįstamas pozicijos vertėje, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 166 straipsnio 3 dalyje, o pagrindinių užskaitos sandorių kredito rizikos mažinimo poveikis turėtų būti pripažįstamas pozicijos vertėje, kaip numatyta to reglamento 166 straipsnio 2 dalyje. Pripažindamos balansinių užskaitos sandorių ir pagrindinių užskaitos sandorių poveikį įstaigos turėtų atsižvelgti į visus su šiomis priemonėmis susijusius reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 Trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriuje, įskaitant tinkamumo kriterijus ir tokių priemonių rizikos mažinimo poveikio pripažinimo būdus.

Tam tikrų rūšių pozicijų, dėl kurių leidžiama naudoti savus LGD įverčius, atveju įstaigos turėtų pripažinti netiesioginio kredito užtikrinimo poveikį remdamosi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 160 straipsnio 5 dalimi, 161 straipsnio 3 dalimi, 164 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir 183 straipsniu.

Įstaigos gali pripažinti kredito draudimą, kaip numatyta 14 punkte, jeigu susijusius kredito rizikos mažinimo būdus galima laikyti netiesioginiu kredito užtikrinimu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 59 punkte. Visų pirma, įstaigos gali pripažinti kredito draudimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 183 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 ar 3 dalyje, priklausomai nuo to, ar kredito draudimas faktiškai atlieka atitinkamą garantijos arba kredito išvestinės finansinės priemonės funkciją.

Trečiųjų šalių reitingų naudojimas, kaip aprašyta EBI gairių dėl PD ir LGD įvertinimo 62 – 64 punktuose, atsižvelgiant į sąvokos „kredito rizikos mažinimas“ apibrėžtį Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 57 punkte, neturėtų būti laikomas kredito rizikos mažinimo poveikio pripažinimo metodu ir į šių gairių taikymo sritį nepatenka. Visų pirma, tų gairių 62 punkto a papunktyje nurodyta reikiama garantija yra susijusi su tam tikra trečiosios šalies parama įsipareigojančiajam asmeniui pagal sutartį, tad tai nėra įstaigos naudojama kredito rizikos mažinimo priemonė, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 57 ir 59 punktus.