4. Gairės dėl riboto tinklo išimties pagal Direktyvą (ES) 2015/2366

1.1. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad konkrečios mokėjimo priemonės, kurios gali būti panaudotos tik ribotais atvejais pagal MPD 2 3 straipsnio k punktą, yra mokėjimo priemonės, apibrėžtos MPD 2 4 straipsnio 14 dalyje. Kompetentingos institucijos turėtų sudaryti sąlygas visų skirtingų rūšių mokėjimo priemonėms pagal MPD 2 taikyti MPD 2 3 straipsnio k punkte nustatytą išimtį.

1.2. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad konkrečios mokėjimo priemonės gali būti panaudotos fizinėms ir skaitmeninėms prekėms ir paslaugoms įgyti.

1.3. Kompetentingos institucijos neturėtų nustatyti jokių apribojimų lėšų pervedimo į mokėjimo priemonę būdams, kurį galima atlikti vykdant mokėjimo operacijas ir (arba) vykdant elektroninių pinigų išleidimą. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad tais atvejais, kai lėšos pervedamos į mokėjimo priemonę naudojantis tarpininku, išskyrus išleidėją, lėšų pervedimas turėtų būti laikomas atskira mokėjimo paslauga, kuriai netaikoma paslaugos išimtis pagal MPD 2 3 straipsnio k punktą.

1.4. Kompetentingos institucijos, vertindamos išleidėjų, kurie teikia paslaugas remdamiesi mokėjimo priemone, kuriai jų jurisdikcijoje taikomas MPD 2 3 straipsnio k punktas, pateiktą informaciją, turėtų patikrinti, ar šie išleidėjai taiko techninius ir sutartinius apribojimus mokėjimo priemonės naudojimui. Kompetentingos institucijos neturėtų laikyti, kad vien išleidėjo ir mokėjimo priemonės turėtojo sutarties faktas reiškia techninį apribojimą.

1.5. Konkretūs techniniai apribojimai turėtų būti taikomi bent jau:

• a) prekių ir paslaugų teikėjams tais atvejais, kai galima naudoti mokėjimo priemonę, kuriai taikoma išimtis pagal MPD 2 3 straipsnio k punkto i papunktį; arba
• b) įvairioms prekėms ir paslaugoms, kurias galima įsigyti naudojant mokėjimo priemonę, kuriai taikoma išimtis pagal MPD 2 3 straipsnio k punkto ii papunktį; arba
• c) geografinei nuorodai tuo atveju, kai prekių ar paslaugų, kurioms taikoma išimtis pagal MPD 2 3 straipsnio k punkto iii papunktį, įsigyjama iš konkrečių tiekėjų konkrečiais socialiniais ar mokesčių tikslais.

1.6. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad vienas kortele atliekamas mokėjimas arba kitos mokėjimo priemonės tuo pat metu gali būti pritaikytos prie daugiau nei vienos EBA Public

konkrečios mokėjimo priemonės, kuriai taikomas MPD 2 3 straipsnio k punktas. Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad 1.4 ir 1.5 gairėse nurodyti konkretūs techniniai ir sutartiniai apribojimai būtų taikomi kiekvienai konkrečiai mokėjimo priemonei.

1.7. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad vienas kortele atliekamas mokėjimas arba kitos mokėjimo priemonės tuo pat metu negali būti pritaikytos prie mokėjimo priemonių, kurioms taikoma MPD 2, ir prie konkrečios mokėjimo priemonės, kuriai taikomas MPD 2 3 straipsnio k punktas.

1.8. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad išleidėjai gali išleisti daugiau nei vieną konkrečią mokėjimo priemonę pagal MPD 2 3 straipsnio k punktą, jeigu kiekviena mokėjimo priemonė atitinka šiose gairėse nustatytus reikalavimus.

1.9. Kompetentingos institucijos, vertindamos, ar mokėjimo priemonei taikomas MPD 2 3 straipsnio k punktas, neturėtų atsižvelgti į mokėjimo priemonėje saugomos piniginės vertės susigrąžinimo galimybę.

1.10. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad mokėjimo priemonės, kurioms taikomas MPD 2 3 straipsnio k punktas, kai tokioje mokėjimo priemonėje saugoma piniginė vertė, gali būti naudojami pakartotinai arba tik vieną kartą.

1.11. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad vienai mokėjimo priemonei, kuriai taikoma išimtis pagal MPD 2 3 straipsnio k punktą, negali būti taikoma daugiau ne viena išimtis pagal MPD 2, įskaitant MPD 2 3 straipsnio k punkte numatytas kitas išimtis.

1.12. Konkrečios mokėjimo priemonės išleidėjas gali būti įsisteigęs kitoje nei pranešimą pagal MPD 2 37 straipsnio 2 dalį gavusioje valstybėje narėje.

1.13. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad išimtys pagal MPD 2 3 straipsnio k punktą inter alia turėtų apimti operacijas, kurias priėmė pats išleidėjas vykdydamas operaciją tinkle, kuriam taikoma išimtis pagal MPD 2 3 straipsnio k punktą, ir pats išleidėjas tame tinkle veikia kaip akceptantas.

2.1. Kompetentingos institucijos, vertindamos, ar konkreti mokėjimo priemonė naudojama tik paslaugų teikėjų tinkle, turėtų atsižvelgti į visus toliau išvardytus kriterijus, kurių laikomasi vertinant išleidėjo kartu su pranešimu pagal MPD 2 3 7 straipsnio 2 dalį pateiktą informaciją:

• a) mokėjimo priemonės išleidėjas ir kiekvienas prekių ir paslaugų teikėjas ir, kai taikytina, kiekvienas akceptantas, veikiantis ribotame tinkle, sudaro tiesioginę sutartį dėl mokėjimo operacijos priėmimo; EBA Public
• b) numatytas didžiausias prekių ir paslaugų teikėjų, veikiančių ribotame tinkle, skaičius, kaip nustatė išleidėjas pagal MPD 2 37 straipsnio 2 dalį pateiktame pranešime, ir
• c) prekių ir paslaugų teikėjas naudoja bendrą prekių ženklą, kuriuo apibūdinamas ribotas tinklas ir kuriame pateikiamas vaizdinis paaiškinimas mokėjimo priemonės naudotojui.

2.2. Papildant 2.1 gairę, pažymėtina, kad kompetentingos institucijos, remdamosi savo rinkos dydžiu ir specifika, turėtų atsižvelgti į visus šiuos papildomus rodiklius:

• a) konkrečią geografinę teritoriją, kurioje tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos išleidėjo nustatyta tvarka;
• b) mokėjimo operacijų, kurios kasmet turi būti įvykdytos naudojant mokėjimo priemones, kiekį ir vertę, kaip numatė išleidėjas;
• c) didžiausią sumą, kurią galima kredituoti pagal mokėjimo priemones, kaip numatė išleidėjas;
• d) didžiausią išleistinų mokėjimo priemonių skaičių, kaip numatė išleidėjas, ir
• e) riziką, su kuria susiduria klientas naudodamas konkrečią mokėjimo priemonę, kaip nustatė išleidėjas.

2.3. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad paslaugų teikėjų ribotą tinklą gali sudaryti tik fizinės parduotuvės, tik internetinės parduotuvės arba fizinių ir internetinių parduotuvių derinys.

2.4. Atlikdamos vertinimą pagal 2.1 ir 2.2 gaires, kompetentingos institucijos neturėtų daryti skirtumo tarp parduotuvių rūšies ir neturėtų reikalauti, kad internetinėse parduotuvėse siūlomų prekių ir paslaugų rūšis priklausytų nuo prekių ir paslaugų, kurios siūlomos fizinėse parduotuvėse, rūšies ir atvirkščiai.

2.5. Kompetentingos institucijos neturėtų leisti naudoti tos pačios mokėjimo priemonės, kuriai taikoma išimtis pagal MPD 2 3 straipsnio k punkto i papunktį įvairiuose skirtinguose paslaugų teikėjų ribotuose tinkluose.

2.6. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad mokėjimo priemonės išleidėjas arba prekių ir paslaugų teikėjai gali perduoti įgaliojimus sudaryti 2.1 gairėje nurodytas sutartis jų vardu veikiančiai trečiajai šaliai.

2.7. Kompetentingos institucijos turėtų siaurai taikyti 2.1 ir 2.2 gaires, kad nebūtų sudarytos sąlygos specialios paskirties mokėjimo priemonę transformuoti į bendros paskirties mokėjimo priemonę. EBA Public

3 gairė. Išleidėjo patalpose naudojamos priemonės pagal MPD 2

3.1. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad mokėjimo priemonės, kuriomis turėtojui leidžiama prekių ir paslaugų įgyti tik išleidėjo patalpose, gali būti naudojamos tik fizinėse parduotuvėse ir negali būti naudojamos internetinėse parduotuvėse.

4 gairė. Ribotas prekių ar paslaugų asortimentas pagal MPD 2

4.1. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad tam, jog konkreti mokėjimo priemonė būtų laikoma ribota įsigyjant tik labai ribotą prekių ar paslaugų asortimentą pagal MPD 2 3 straipsnio k punkto ii papunktį, turėtų egzistuoti funkcinis ryšys tarp prekių ir (arba) paslaugų, kurias galima įsigyti naudojant mokėjimo priemonę.

4.2. Kompetentingos institucijos, vertindamos prekių ir (arba) paslaugų funkcinį ryšį, turėtų atsižvelgti į tai, kad išleidėjas nustatė konkrečią bendros paskirties prekių ir (arba) paslaugų kategoriją. Kompetentingos institucijos turėtų patikrinti, ar išleidėjas nustatė prekes ir (arba) paslaugas, kurios priklauso konkrečiai kategorijai, ir ar jis aprašė jų tarpusavio funkcinį ryšį pagal MPD 2 37 straipsnio 2 dalį pateiktame pranešime.

4.3. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad tarp fizinių ir skaitmeninių prekių ir (arba) paslaugų gali egzistuoti funkcinis ryšys.

4.4. Papildant 4.1 ir 4.2 gaires, pažymėtina, kad kompetentingos institucijos, remdamosi savo rinkos dydžiu ir specifika, turėtų atsižvelgti į visus šiuos papildomus rodiklius:

• a) mokėjimo operacijų, kurios kasmet turi būti įvykdytos naudojant mokėjimo priemones, kiekį ir vertę, kaip numatė išleidėjas;
• b) didžiausią sumą, kurią galima kredituoti pagal mokėjimo priemones, kaip numatė išleidėjas;
• c) didžiausią išleistinų mokėjimo priemonių skaičių, kaip numatė išleidėjas, ir
• d) riziką, su kuria susiduria klientas naudodamas konkrečią mokėjimo priemonę, kaip nustatė išleidėjas.

4.5. Kompetentingos institucijos turėtų siaurai taikyti 4.1, 4.2 ir 4.4 gaires, kad nebūtų sudarytos sąlygos specialios paskirties mokėjimo priemonę transformuoti į bendros paskirties mokėjimo.

5 gairė. Reguliuojamų įmonių teikiamos paslaugos pagal MPD 2