5.6. Rizikos valdymo sistema

Vertindamos įstaigos rizikos valdymo sistemą, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar įstaiga laikosi EBI gairių dėl vidaus valdymo, SVAA ir kitų EBI gairių, priimtų pagal Direktyvos 2013/36/ES 74 straipsnio 3 dalį dėl vidaus valdymo tvarkos, procesų ir mechanizmų. Atsižvelgiant į tai, kompetentingos institucijos turėtų, be kita ko, vertinti, ar:

• a. įstaiga yra įdiegusi tinkamą rizikos valdymo sistemą ir tinkamus rizikos valdymo procesus, apimančius tinkamą ir įgyvendinamą rizikos strategiją, norimą prisiimti riziką, įskaitant trečiųjų šalių rizikos valdymo politiką, ICAAP ir ILAAP sistemas, taip pat testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pajėgumus ir rezultatus;
• b. jei taikytina, ar visai grupei taikoma rizikos valdymo sistema apima visas reikšmingas rizikas, neatsižvelgiant į tai, ar rizika kyla iš nekonsoliduojamų subjektų, ir susidaro išsamų vaizdą apie visas rizikas, su kuriomis įstaiga susiduria arba gali susidurti;
• c. galutinė atsakomybė už rizikos strategiją, norimą prisiimti riziką ir rizikos valdymo sistemą tenka valdymo organui, kuris užtikrina tinkamą vadovavimą ir priežiūrą;
• d. įstaiga, o prireikus – konsoliduojanti įstaiga, yra parengusi ir įgyvendinusi tinkamą rizikos strategiją bei nustačiusi norimą prisiimti riziką, kurioje aptariama visa reikšminga rizika įstaigai, numatomos rizikos ribos ir tolerancija bei atspindi įstaigos finansinius išteklius;
• e. rizikos valdymo sistema numato tinkamas rizikos nustatymo, vertinimo, mažinimo ir stebėjimo procedūras, taip pat apibrėžia, kokiu mastu ji yra integruota į bendrąją įstaigos strategiją ir kokį poveikį jai daro;
• f. sprendimų priėmimo procesai yra aiškūs, skaidrūs ir tinkamai dokumentuojami, juose atsižvelgiama į atitinkamus rizikos aspektus ir į tai, ar apie politiką ir politikos pakeitimus pranešama tinkamai ir laiku;
• g. tarp verslo strategijos, rizikos strategijos, skaitmeninės veiklos atsparumo strategijos, norimos prisiimti rizikos ir rizikos valdymo sistemos ir kapitalo bei likvidumo valdymo sistemų, taip pat įstaigos plano mažinti ASV riziką pagal Direktyvos 2013/36/ES 76 straipsnio 2 dalį yra tinkamos ir nuoseklios sąsajos.

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar įstaiga yra parengusi tinkamai dokumentais įformintą naujų produktų tvirtinimo politiką, kurią tvirtina valdymo organas ir kurioje atsižvelgiama į su naujomis rinkomis, produktais ir paslaugomis susijusius pokyčius ir svarbius su jau turimomis rinkomis, produktais ir paslaugomis susijusius pokyčius, įskaitant išimtinius sandorius. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų apsvarstyti, ar rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo funkcijas vykdantys darbuotojai tinkamai dalyvauja vertinant ir tvirtinant naujus produktus arba reikšmingus esamų produktų pakeitimus, atsižvelgiant į atitinkamų kontrolės priemonių tinkamumą. ICAAP ir ILAAP sistemos

Vertindamos įstaigos ICAAP ir ILAAP sistemas, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar įstaiga laikosi EBI gairių dėl ICAAP ir ILAAP informacijos²² . Įstaigos ICAAP ir ILAAP sistemų vertinimas turėtų apimti periodinę ICAAP ir ILAAP peržiūrą ir jame turėtų būti nustatytas jų patikimumas, veiksmingumas ir visapusiškumas. Atsižvelgiant į tai, kompetentingos institucijos turėtų:

• a. vertinti, kaip ICAAP ir ILAAP yra integruoti į įstaigos bendrąją rizikos valdymo ir strateginio valdymo praktiką, įskaitant kapitalo ir likvidumo planavimą, taip pat tai, kiek šie procesai yra orientuoti į ateitį;
• b. vertinti ICAAP ir ILAAP tinkamumą, siekiant įvertinti ir palaikyti tinkamą vidaus kapitalo ir likvidumo lygį, kad būtų padengta įstaigos rizika, ir priimti pagrįsti verslo sprendimai (pvz., dėl kapitalo paskirstymo pagal verslo planą), taip pat ir nepalankiausiomis sąlygomis;
• c. įvertinti, ar ICAAP ir ILAAP yra integruoti į sprendimų priėmimo ir valdymo procesus visais įstaigos lygmenimis (pvz., nustatant ribas, vertinant veiklos rezultatus);
• d. patikrinti, ar valdymo organas reguliariai prižiūri ICAAP ir ILAAP sistemas, įskaitant šių sistemų ir jų rezultatų patvirtinimą;
• e. įvertinti, ar ICAAP ir ILAAP nuosekliai ir proporcingai įgyvendinami visose įstaigos verslo linijose ir teisiniuose subjektuose bei ar jie apima visas reikšmingas rizikas, su kuriomis įstaiga susiduria arba gali susidurti;
• f. įvertinti atitiktį susijusiems teisiniams ir reguliavimo reikalavimams, taip pat išnagrinėti, ar įstaigos ICAAP nustato naują riziką ir (arba) mažą tikimybę, didelio poveikio riziką, įskaitant IRT riziką, aplinkos riziką ir geopolitinį neapibrėžtumą;
• g. vertinti, ar nukrypimas nuo standartinio įstaigos ICAAP arba ILAAP vienam ar daugiau jos juridinių subjektų arba verslo linijų yra pagrįstas.

²² EBI gairės dėl SREP tikslais surinktos ICAAP ir ILAAP informacijos (EBA/GL/2016/10)

Šie vertinimai turėtų padėti nustatyti 2 ramsčio reikalavimus ir įvertinti kapitalo pakankamumą, kaip aptarta 7 antraštinėje dalyje, taip pat įvertinti likvidumo ir finansavimo pakankamumą, kaip aptarta 8 antraštinėje dalyje.

Įstaigos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis vertinimas

Vertindamos įstaigos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, kaip įstaiga laikosi EBI testavimo nepalankiausiomis sąlygomis gairių²³ ir EBI aplinkos scenarijų analizės siekiant integruoti aplinkos riziką gairių. Šis vertinimas apima įstaigos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programos peržiūrą, atsižvelgiant į įstaigos dydį ir vidinę organizacinę struktūrą, taip pat į jos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

²³ EBI gairės dėl įstaigų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis (EBA/GL/2018/04).

Kompetentingos institucijos turėtų atlikti kokybinį testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programos vertinimą, taip pat kiekybinį testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų vertinimą. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į kokybinių ir kiekybinių vertinimų rezultatus ir priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis (žr. 11 antraštinę dalį) rezultatus, siekdamos įvertinti kapitalo ir likvidumo pakankamumą ir nustatyti tinkamas priežiūros priemones, kurių institucija turėtų imtis reaguodama į nustatytus trūkumus. Jei atliekant testavimo nepalankiausiomis sąlygomis peržiūrą nustatoma įstaigos valdymo ir visos įstaigos kontrolės priemonių trūkumų, vertindamos šias sritis kompetentingos institucijos turėtų į juos atsižvelgti. Be to, įstaigos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai gali būti naudojami vertinant įstaigos kapitalo planavimą ir nustatant likvidumo reikalavimus, siekiant įvertinti likvidumo pakankamumą.

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti, kokiu mastu testavimas nepalankiausiomis sąlygomis įtrauktas į įstaigos rizikos valdymo sistemą, įskaitant tai, kaip į testavimą nepalankiausiomis sąlygomis atsižvelgiama nustatant įstaigos norimą prisiimti riziką ir ribas. Be to, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti įstaigos vyresniosios vadovybės ir valdymo organo dalyvavimą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programoje, įskaitant su tuo susijusį vidaus ataskaitų teikimą, taip pat testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir jo rezultatų integravimo į sprendimų priėmimo procesus laipsnį.

Kompetentingos institucijos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ir siūlomus valdymo veiksmus turėtų vertinti tiek iš individualios, tiek iš visos sistemos perspektyvų. Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti galimybes įgyvendinti valdymo priemones kritinėse situacijose, įskaitant tai, ar šių priemonių įgyvendinimo terminai yra realistiški, ir atsižvelgti į konkrečios įstaigos ypatumus. Peržiūrėdamos tarpvalstybinių grupių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programas, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į galimas kliūtis kapitalo ir likvidumo perdavimui grupėse ir grupės vidaus finansinės paramos susitarimų veikimui, kurios gali atsirasti nepalankiausiomis sąlygomis.

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis²⁴ rezultatus ir tai, ar įstaiga sugeba susiklosčius bet kuriam nepalankiam scenarijui atitikti taikomus bendruosius SREP kapitalo reikalavimus ir ar įstaiga yra nustačiusi valdymo veiksmus galimiems bendriesiems SREP kapitalo reikalavimų pažeidimams šalinti. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų atsižvelgti į testavimų nepalankiausiomis sąlygomis poveikį įstaigos finansinio sverto koeficientui bei jos tinkamiems įsipareigojimams, saugomiems tam, kad būtų išpildyti minimalūs tinkamų įsipareigojimų reikalavimai (MREL), kaip nurodyta Direktyvoje 2014/59/ES.

²⁴ Šioje dalyje apibrėžti testavimai nepalankiausiomis sąlygomis neapima atvirkštinių testavimų nepalankiausiomis sąlygomis.

Vertindamos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, kompetentingos institucijos taip pat turėtų atsižvelgti į visus žinomus būsimus reguliavimo pokyčius, kurie darys poveikį įstaigai testavimo nepalankiausiomis sąlygomis srityje ir laikotarpiu.