| (1) Mokumo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis | tam mikroekonominius kapitalo nuosavų kapitalo ir mokumo | vertinant | tikrų | pokyčių, įskaitant makroekonominius ar scenarijus, poveikio bendrai įstaigos padėčiai, įskaitant jos minimalius arba papildomus lėšų reikalavimus, vertinimas prognozuojant įstaigos išteklius ir reikalavimus, pabrėžiant įstaigos trūkumus jos gebėjimą amortizuoti nuostolius ir poveikį jos būklei. |
| (2) Likvidumo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis | tam pokyčių, scenarijus, likvidumo reikalavimus | | tikrų | su finansavimo ir likvidumo aspektais susijusių įskaitant makroekonominius ar mikroekonominius ir sukrėtimų poveikio vertinimas bendrai įstaigos pozicijai, įskaitant jos minimalius arba papildomus . |
| (3) Testavimas atliekamas „iš apačios į viršų“ | (mokumo sąlygomis | iii. iv. | i. ii. | arba likvidumo) testavimas nepalankiausiomis aprėpiant visas šias charakteristikas: jį atlieka įstaigos naudodamos savo vidaus lygmeniu sukurtus modelius; jis grindžiamas nuosavomis įstaigos prielaidomis ar scenarijais, o valdžios institucijos gali nustatyti konservatyvius apribojimus; jis grindžiamas nuosavais įstaigos duomenimis ir galimo aukšto lygio duomenų detalumu, gali būti naudojami išorės duomenys tam tikrai papildomai informacijai gauti ir jis susijęs su konkrečiais portfeliais arba su visa įstaiga, sulaukiama išsamių rezultatų apie galimą pozicijų koncentracijų, įstaigos ryšių ir neigiamos įtakos paplitimo tikimybės poveikį įstaigos nuostolio lygiui. |
| (4) Testavimas atliekamas „iš viršaus į apačią“ | (mokumo sąlygomis | iii. iv. | i. ii. v. | arba likvidumo) testavimas nepalankiausiomis aprėpiant visas šias charakteristikas: jį atlieka kompetentingos institucijos arba makroprudencinės institucijos; jis grindžiamas bendromis arba sisteminėmis (makroprudencinėmis) prielaidomis arba scenarijais, kuriuos kuria kompetentingos institucijos arba makroprudencinės institucijos ir kurie taikomi visoms svarbioms įstaigoms; kompetentingos institucijos arba makroprudencinės institucijos valdo procesą ir apskaičiuoja rezultatus įstaigoms dalyvaujant mažiau nei testavimo iš viršaus į apačią atveju; jis grindžiamas pirmiausia suminiais įstaigos duomenimis ir apibendrinta informacija, priklausomai nuo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis prielaidų, arba kartais – detalesniais įstaigos duomenimis, jeigu valdžios institucijos nusprendžia, kad tai būtina, ir jį atliekant galima taikyti vienodą bendrą sistemą ir atlikti lyginamąjį tam tikro testavimo nepalankiausiomis sąlygomis proceso poveikio visoms įstaigoms vertinimą. |
| (5) Statinio balanso prielaida | metodinė sąlygomis „pastovaus modelio“ visų i. ii. | | įstaigų | prielaida, pagal kurią testavimo nepalankiausiomis scenarijų poveikį reikia matuoti remiantis balanso“ ir „nekintančio ar stabilaus verslo prielaida per visą prognozuojamą laikotarpį, gerinant rezultatų palyginamumą ir taip: uždraudžiant, kai apskaičiuojamas scenarijų poveikis, atsižvelgti į įstaigos turto ir įsipareigojimų pokyčius, kurie gali būti susiję su vadovybės veiksmais, esamo skolinimo padidėjimu ar restruktūrizavimu arba to turto ar įsipareigojimų terminų arba kitų charakteristikų skirtumų (nepaisant testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikos taikymo, dėl kurio per prognozuojamą laikotarpį gali pasikeisti balanso dydis ir sudėtis, visų pirma, kapitalo bazė, pavyzdžiui, dėl naujų įsipareigojimų nevykdymo atvejų, kliūčių, atsargų padidėjimo arba finansinio turto vertės koregavimo), ir leidžiant įtraukti naują turtą ir įsipareigojimus, jeigu tokiems naujiems straipsniams būdingos tokios pat pagrindinės charakteristikos (terminai, rizikos profiliai ir kt.), kaip neįtrauktiems. |
| (6) Dinaminio balanso prielaida | metodinė sąlygomis nepastovaus prielaida balanso rezultatas veiksmais, įstaigų imasi intervenciniai nepriklausomi testavimo | | vadovybė, | prielaida, pagal kurią testavimo nepalankiausiomis scenarijaus poveikį reikia matuoti remiantis balanso galimybe ir kintančio verslo modelio per visą prognozuojamą laikotarpį. Taikant dinaminio prielaidą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis yra taikomo scenarijaus derinys su atsakomaisiais kurių imasi vadovybė ir dėl kurių sumažėja visų rezultatų palyginamumas. Atsakomieji veiksmai, kurių gali būti apriboti arba neapriboti (pvz., veiksmai, planuojami nuo pat pradžios ir nuo scenarijaus ir (arba) priklausomi nuo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus). |
| (7) Portfelio lygmens testavimas nepalankiausiomis sąlygomis | vieno sąlygomis rizikos | | veiksnių | arba kelių portfelių testavimas nepalankiausiomis sutelkiant dėmesį į sukrėtimų dėl vieno ar daugelio poveikį. |
| (8) Jautrumo analizė | testavimas galimas veiksnių, konkrečiam | | | nepalankiausiomis sąlygomis, kai matuojamas vieno konkretaus rizikos veiksnio arba daugelio rizikos darančių poveikį kapitalui arba likvidumui, poveikis portfeliui arba visai įstaigai. |
| (9) Scenarijų analizė | įstaigos įtraukti būdingos | iii. | i. ii. | arba portfelio atsparumo tam tikram scenarijui, į kurį keli rizikos veiksniai, vertinimas, kai tiems veiksniams visos iš toliau išvardytų charakteristikų: jų suderinimas vidaus lygmeniu yra nuoseklus; į atitinkamą rinkinį įtraukti rizikos veiksniai suponuoja, kad ateities įvykiai, susiję su įvairių rūšių rizika ir veiklos sritimis, vyks vienu metu, ir rizikos veiksnių rinkinio tikslas taip pat yra kiek įmanoma atskleisti susijusių rūšių rizikos pobūdį visuose portfeliuose ir per tam tikrą laiką, visos sistemos sąveiką ir grįžtamosios informacijos poveikį. |
| (10) Atvirkštinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis | įstaigos pradžioje pasiekus įstaigą suprantama vėliau įvykti. turėtų | iii. | nagrinėjami turėti i. ii. | testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, kurio iš anksto nustatomas rezultatas (pvz., lygiai, kuriuos įstaigos verslo modelis tampa negyvybingas arba galima laikyti žlungančia ar galinčia žlugti, kaip tai pagal Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnį), o scenarijai ir aplinkybės, kuriomis tai gali Atvirkštinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis vieną arba daugiau šių charakteristikų: jis naudojamas kaip rizikos valdymo įrankis, kurio tikslas – padidinti įstaigos informuotumą apie jos trūkumus įstaigai aiškiai nustatant ir įvertinant scenarijus (arba scenarijų derinį), pagal kuriuos pasiekiamas iš anksto nustatytas rezultatas; įstaiga priima sprendimą dėl valdymo arba kitų veiksmų, kurių reikia norint a) spręsti verslo ar kitas problemas ir b) suderinti rizikos apetitą su faktine rizika, nustatyta atliekant atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis; planuojant gaivinimo veiksmus taip pat galima atlikti konkretų atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (pvz., atvirkštinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis bendresniame kontekste gali būti atliekamas siekiant pagrįsti gaivinimo plano testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nustatant sąlygas, kuriomis gali prireikti planuoti gaivinimą). |
| (11) Antrinis arba grįžtamojo ryšio poveikis | šalutinis tik pirminį poveikio pat grįžtamojo | | su makroekonominiu sumažėja) | poveikis (grįžtamojo ryšio poveikio pobūdis susijęs ne poveikiu) dėl pavienių įstaigų atsako į išorės veiksnių sukeltą sukrėtimą, dėl kurio suminio pirminis sukrėtimas paprastai padidėja (kartais taip ir taip susiformuoja papildomas neigiamas ryšio ciklas. |
| (12) Scenarijaus rimtumas | prielaidų iki makroekonominiais prielaidomis). testavimo nustatomas rimtumas. | | neigiamo | rimtumo arba scenarijaus pablogėjimo (nuo atskaitos scenarijaus) laipsnis, išreiškiamas pagrindiniais ir finansiniais kintamaisiais (arba kitomis Kuo rimtesnis scenarijus, tuo paprastai didesnis nepalankiausiomis sąlygomis poveikis įstaigai ir taip faktinis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis |
| (13) Scenarijaus tikėtinumas | laipsnis, scenarijaus finansiniais grindžiamas tikimybės susijęs kuriose struktūros nepalankūs aplinkybėmis, ankstesne metodus | | ne | kiek scenarijų galima laikyti tikėtinu, kalbant apie to ryšio su taikomais makroekonominiais ir kintamaisiais nuoseklumą, kiek scenarijus dabartinėmis sąlygomis ir kiek jį patvirtina pasiskirstymas ir ankstesnė patirtis. Tikėtinumas tik su ankstesne patirtimi ir ekspertų nuomonėmis, atsižvelgiama į kintančią rizikos aplinką (pvz., stebimus trūkumus), ir pagrindinį vaidmenį turėtų atlikti įvykiai, kurie buvo pastebėti panašiomis rizikos tiesiogiai nesusijusiomis su pačios įstaigos patirtimi. Taip pat galima naudoti modeliavimo (pvz., Monte Karlo modelius). |
| (14) Inkaro scenarijus | tai institucija nepalankiausiomis taikytiną arba rengti | | scenarijus, kaip savo | kurį paprastai parengia kompetentinga siekdama nustatyti tam tikro testavimo sąlygomis griežtumo standartą, kaip įstaigų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų lyginamąjį griežtumo standartą, pagal kurį įstaiga gali scenarijus. |
| (15) Rizikos duomenų sumavimas | rizikos įstaigos įvertinti riziką. suskirstymą | | duomenų Tai | apibrėžimas, rinkimas ir tvarkymas laikantis pranešimo apie riziką reikalavimų, kad įstaiga galėtų savo veiklos rezultatus atsižvelgdama į priimtiną apima duomenų rinkinių rūšiavimą, sujungimą arba . |
| (16) Duomenų infrastruktūra | fizinės rengiant (IT) duomenis srityje. | | ir architektūra, | organizacinės struktūros ir priemonės, naudojamos ir saugojant duomenis, ir informacinių technologijų kurios tikslas – padėti įstaigai sumuoti rizikos ir vykdyti vidaus politiką pranešimo apie riziką |