9.3.1 Bendrosios pastabos

Kredito įstaigos turėti užtikrinimo priemonių vertinimo metodus kiekvienai užtikrinimo priemonių produkto rūšiai; jie turėtų būti tinkami ir tikti vertinamos rūšies užtikrinimo priemonėms.

Visas įkeistas nekilnojamasis turtas turėtų būti vertinamas rinkos verte arba hipotekine verte, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 229 straipsnyje. Kilnojamasis turtas turėtų būti vertinamas rinkos verte.

Kilnojamojo turto atveju kredito įstaigos turėtų reguliariai vertinti jo likvidumą laikydamosi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 199 straipsnio 6 dalies reikalavimų. Jeigu rinkos kainos yra labai nepastovios, įstaiga turėtų įrodyti, kad užtikrinimo priemonių vertinimas yra pakankamai konservatyvus.

Kilnojamojo turto atveju kredito įstaigos turėtų per pagrįstą laikotarpį atlikti pakankamą teisinę peržiūrą, kuri patvirtintų galimybę realizuoti užtikrinimo priemones, įskaitant teisiškai įtvirtintos teisės įsipareigojimų neįvykdymo atveju realizuoti ir likviduoti užtikrinimo priemones vertinimą, laikydamosi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 210 straipsnio reikalavimų.

Nederėtų naudoti bendrų vertinimų, grindžiamų tik diskontuota atkuriamąja verte. Vertinant turtą, iš kurio gaunama pajamų, galima naudoti lyginamąjį rinkos metodą arba diskontuotų grynųjų pinigų srautų metodą.

Užtikrinimo priemones reikėtų vertinti laikantis taikytinų tarptautinių, Europos ir nacionalinių standartų³³ .

³³ Tai, be kita ko, Europos vertės nustatymo standartai EVS - 2016 (Mėlynoji knyga) ir Karališkosios atestuotųjų vertintojų įstaigos (RICS) standartai.