Gaivinimo plano rodiklių kalibravimo reikalavimai

Siekdama sukalibruoti rodiklių sistemą, įstaiga turi atsižvelgti į:

• a. bendrą turimų gaivinimo galimybių pajėgumą: mažesnį bendrą gaivinimo pajėgumą turinčios įstaigos turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti kuo ankstesnį gaivinimo plano rodiklių pažeidimą, kad kiek įmanoma padidintų galimybes sėkmingai įgyvendinti savo mažesnes gaivinimo galimybes;
• b. gaivinimo galimybių įgyvendinimo laikotarpį ir sudėtingumą, atsižvelgiant į valdymo priemones, reikiamus visų susijusių jurisdikcijų reguliavimo institucijų patvirtinimus ir galimas veiklos kliūtis. Įstaigos, priklausomos nuo sudėtingiau įgyvendinamų galimybių, kurioms tikėtinai reikės daugiau laiko joms įgyvendinti, atitinkamai turi sukalibruoti savo rodiklius konservatyviau, kad įspėjimas jas pasiektų pakankamai anksti;
• c. kokiu krizės etapu gaivinimo galimybė gali realiai būti veiksmingai pritaikyta. Svarstydama šį aspektą įstaiga turi atsižvelgti į faktą, kad kai kurių galimybių naudą gali būti sunku galutinai pasiekti nepalankiomis sąlygomis, priešingai nei tuomet, kai jos pradedamos įgyvendinti anksčiau. Pavyzdžiui, dėl gaivinimo priemonės „kapitalo pritraukimas iš rinkos“ įstaiga turi apsvarstyti, ar ir kada tai įmanoma realiai įgyvendinti. Įstaigos turi pripažinti faktą, kad pritraukti kapitalą iš išorės gali būti tuo sunkiau, kuo ji yra labiau priartėjusi prie kapitalo reikalavimų neatitikimo;
• d. krizės gilėjimo tempą. Įstaigos turi pripažinti, kad, nors situacijos blogėjimo tempas galiausiai priklauso nuo konkrečių krizės aplinkybių, tam tikras įstaigos profilis, įskaitant (bet neapsiribojant) įstaigas, kurių verslo modelis yra mažiau diversifikuotas, taip pat kai kurios kitos aplinkybės, gali lemti staigesnį įstaigos finansinės būklės pablogėjimą ir trumpesnį laiko tarpą, per kurį galima įgyvendinti gaivinimo galimybes. Šiuo požiūriu įstaigos taip pat turėtų apsvarstyti galimybę taikyti rodiklius, kurie rodo situacijos pablogėjimą per laiką, kad galėtų nustatyti situacijas, kuriomis pasireiškia greitas ir didelis įmonės finansinės būklės (pvz., kapitalo) pablogėjimas. Be to, pokyčio stebėsena taikant parametrus turėtų būti apsvarstyta tais atvejais, kai sunku nustatyti vieną konkretų laiką, kada turi būti imamasi problemos eskalavimo procedūros;
• e. įstaigos rizikos valdymo sistemą (įskaitant ICAAP) ir rizikos apetito sistemą. Įstaiga turi užtikrinti, kad gaivinimo plano rodiklių kalibravimas derėtų su jos rizikos valdymo ir rizikos apetito sistema (pvz., ankstyvojo perspėjimo sistema, nenumatytų atvejų ir verslo tęstinumo planai).

Įstaiga turi galėti paaiškinti kompetentingai institucijai, kaip gaivinimo plano rodikliai buvo sukalibruoti, ir įrodyti, kad rodiklių pažeidimas būtų pakankamai ankstyvas, kad būtų veiksmingas.

Gaivinimo plano rodiklių sukalibravimo tinkamumas turi būti reguliariai stebimas ir, kaip nurodyta Direktyvos 2014/59/ES 5 straipsnio 2 dalyje, atnaujinamas bent kartą per metus arba dažniau, jeigu, įstaigos nuomone, to reikia pasikeitus įstaigos finansinei būklei ar veiklos aplinkybėms. Apie bet kokį gaivinimo plano rodiklių kalibravimo atnaujinimą turi būti nedelsiant ir tinkamai pranešta, paaiškinta ir pagrįsta kompetentingai institucijai. Tokiam atnaujinimui turi pritarti kompetentingos institucijos, atlikdamos gaivinimo plano vertinimą.

Kompetentingos ir pertvarkymo institucijos, esant sisteminei krizei, gali nutarti įgyvendinti laikinąsias palengvinimo priemones, kuriomis siekiama sumažinti reglamentavimo naštą, kuri galėtų neigiamai paveikti įstaigos galimybes ir toliau remti realiąją ekonomiką. Turint omenyje šių priežiūros ir pertvarkymo lengvatos priemonių laikinumą ir konkretų tikslą, jų suteikimas neturėtų savaime pakeisti to, kaip įstaiga yra sukalibravusi įstaigos gaivinimo plano rodiklius.

Kompetentingos institucijos gali pritarti, kad gaivinimo plano rodikliai būtų iš naujo sukalibruoti tinkamai pagrįstais atvejais, tokiais kaip:

• a. iš naujo sukalibruoti rodikliai atitinka bendruosius gaivinimo plano rodiklių kalibravimo reikalavimus, kaip apibrėžta 27 dalyje;
• b. šie pokyčiai atitinka įstaigos verslo ir finansų profilio pokyčius ir yra suderinti su įstaigos vidine rizikos valdymo ir rizikos apetito sistema;
• c. perkalibravimas neprieštarauja nustatytoms palengvinimo priemonėms;
• d. kapitalo rodikliai visada yra sukalibruoti tokiu lygiu, kuris viršija atitinkamą nuosavų lėšų sumą, kurios reikia remiantis susijusiomis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečia, ketvirta ir septinta dalimis, Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriumi ir Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalies a punktu.