Likvidumo rodikliai

Likvidumo rodikliai įstaigai turi pateikti informaciją apie potencialiai ar faktiškai pablogėjusį įstaigos pajėgumą patenkinti savo esamus ar numatomus likvidumo ir finansavimo poreikius.

Įstaigos likvidumo rodikliai turi būti susiję tiek su trumpalaikiais, tiek su ilgalaikiais įstaigos likvidumo ir finansavimo poreikiais ir atsižvelgti į įstaigos priklausymą nuo didmeninės rinkos ir mažmeninių indėlių, prireikus atskirai skaičiuojant skirtingą valiutą.

Likvidumo rodikliai turėtų būti integruoti į strategijas, politikos kryptis, procesus ir sistemas, kurias kiekviena įstaiga parengia pagal Direktyvos 2013/36/ES 86 straipsnį, ir į esamą rizikos valdymo sistemą.

Likvidumo rodikliai taip pat turi apimti kitus galimus likvidumo ir finansavimo poreikius, tokius kaip grupės vidaus finansavimo pozicijos ir tie, kurie kyla dėl nebalansinių struktūrų.

Likvidumo rodiklių ribas tinkamu lygiu turi sukalibruoti įstaiga, kad atitinkamai įstaigai galėtų suteikti informaciją apie potencialią ir (ar) faktinę riziką neatitikti tų minimalių reikalavimų (įskaitant, jei taikoma, papildomus likvidumo reikalavimus pagal Direktyvos 2013/36/ES 105 straipsnį).

Todėl rodiklių ribos, paremtos reguliuojamaisiais likvidumo reikalavimais (LCR ir NSFR rodikliai) turi būti sukalibruotos aukščiau nei 100 % minimalus reikalavimas.

Norėdama sukalibruoti likvidumo pozicijos ribas, įstaiga turi atsižvelgti į likvidumo parametrus, naudojamus vidinei stebėsenai, atspindinčius jos pačios prielaidas apie likvidumą, kuris galėtų būti realiai gautas iš šaltinių, kurių neapima reguliavimo reikalavimai. Tuo tikslu įstaiga gali apsvarstyti likvidumo atsvaros pajėgumo (CBC) sumas, kitus likvidumo šaltinius (pvz., indėlius kitose kredito i nstitucijose) ir visas kitas susijusias korekcijas. Nustatydama į ateitį orientuotus rodiklius, įstaiga turi įvertinti, kuriuo laikotarpiu vadovautis pagal įstaigos rizikos profilį, ir tuomet atsižvelgti į numatomus gaunamų ir netenkamų pinigų srautus.