7.2 Vertinimo metodika

Siekdamos nustatyti kapitalo dydį, kompetentingos institucijos turėtų:

• (a) tinkamai nustatyti riziką (ir susijusį pagal riziką įvertintą turtą), remdamosi pagal šių gairių 7.2.6 skirsnį peržiūrėtu verslo planu, ir įvertinti nuosavų lėšų poreikį (grindžiamą rizika ir sverto principu) bent trejiems metams (t. y. nuosavų lėšų, reikalingų užtikrinti visišką prudencinių reikalavimų laikymąsi visus trejus metus ir pirmųjų trejų metų pabaigoje, atsižvelgiant į to laikotarpio tikėtinus sukauptus nuostolius);
• (b) pr idėti prie pradinio kapitalo tikėtinus sukauptus nuostolius per pirmuosius trejus metus;
• (c) pasirinkti didesnį dydį iš a) arba b).²⁰

Kompetentingos institucijos turėtų įsitikinti, kad nuosavų lėšų reikalavimo įvertis pagal šio punkto a papunktį²¹ yra didesnė²² suma , gauta pagal verslo plano, patikslinto pagal šių gairių 7.2.6 skirsnį, bazinį scenarijų arba scenarijų su stipriu, bet tikėtinu nepalankiausių sąlygų veiksniu.²³ Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad taip nustatyta didesnė suma būtų pagrindas apskaičiuojant kapitalą, kurį prašymą pateikusi kredito įstaiga turėtų turėti veiklos leidimo išdavimo metu, kaip nurodyta šių gairių 8.3 skirsnyje. Kapitalo dalis, kuri turi būti apmokėta išduodant veiklos leidimą prieš pradedant veiklą nustatoma pagal šių gairių 123 punktą.

²⁰ Priede pateiktuose 1, 2 ir 3 paveiksluose iliustruojami šie atvejai: a) 1 paveiksle pateikiamas pavyzdys, kai nuosavų lėšų reikalavimas yra didesnis už pradinį kapitalą ir sukauptus metinius nuostolius; b) 2 paveiksle pateikiamas pavyzdys, kai pradinis kapitalas ir sukaupti metiniai nuostoliai yra didesni už apskaičiuotą nuosavų lėšų reikalavimą; c) 3 paveiksle pateikiamas pavyzdys, kai per trejus metus, kurie vertinami nustatant kapitalą veiklos leidimo išdavimo metu, pasikeičia didesnė pradinio kapitalo ir nuostolių bei nuosavų lėšų reikalavimų suma.

²¹ Ir susiję tikėtini sukaupti nuostoliai, naudojami nustatant sumą pagal šio punkto (b) papunktį.

²² Kai kuriais atvejais būtent verslo plano bazinis scenarijus, o ne nepalankių sąlygų scenarijus (abu tinkamai išnagrinėti kompetentingos institucijos, jei reikia) gali lemti didesnio nuosavų lėšų reikalavimo nustatymą (pavyzdžiui, dėl spartesnio verslo augimo) ir dėl to didesnių kapitalo reikalavimų apskritai (įskaitant tikėtinų nuostolių apskaičiavimą per trejus planavimo laikotarpio metus). Tokiu atveju reikalaujamas kapitalo kiekis būtų nustatomas pagal didžiausią apskaičiuotą nuosavų lėšų reikalavimą per pirmuosius trejus metus ir sukauptus nuostolius per pirmuosius trejus metus pagal bazinį scenarijų.

²³ Atsižvelgiant į nepalankiausių sąlygų scenarijuje prognozuojamus nuostolius, turėtų būti siekiama užtikrinti tinkamą kredito įstaigos atsparumo lygį pradiniu veiklos laikotarpiu, be kita ko, dėl to, kad P2R dar nenustatytas.

Kai kompetentinga institucija yra konsoliduotos priežiūros institucija, ji, remdamasi pagal šių gairių 7.2.6 skirsnį peržiūrėtu verslo planu, turėtų konsoliduotai įvertinti numatomą naujai veiklos leidimą gavusios kredito įstaigos poveikį kapitalo reikalavimams. Šiuo tikslu kompetentinga institucija turėtų remtis konsolidavimo taikymo srities, įvertintos pagal šių gairių 33 punktą, analize .

Jei bankų grupei priklausantis prašymo teikėjas prašo netaikyti kapitalo reikalavimų pagal KRR 7 arba 10 straipsnį, kompetentingos institucijos, vadovaudamosi savo diskrecijos teise pagal minėtas nuostatas, gali apsvarstyti galimybę griežtai ir kruopščiai įvertinti prašymo teikėjo tinkamumą būti atleistam nuo reikalavimų taikymo, atsižvelgdamos į prašymo išduoti veiklos leidimą ypatumus.

Jeigu kompetentinga institucija, naudodamasi savo diskrecijos teise, mano, kad gali atlikti griežtą ir kruopštų vertinimą, ir nustato, kad tenkinamos atitinkamos KRR nustatytos sąlygos ir kad gali būti leista netaikyti reikalavimų ir toks leidimas netaikyti reikalavimų gali būti suteiktas išduodant veiklos leidimą, kapitalas veiklos leidimo išdavimo metu (ir susijęs mokėjimas) turėtų būti nustatomas pagal šių gairių 116–117 punktus, atsižvelgiant į reikalavimų netaikymo leidimą.

Jeigu kompetentinga institucija mano, kad veiklos leidimo išdavimo metu negali būti suteiktas leidimas netaikyti kapitalo reikalavimų, kapitalo dydį kompetentinga institucija turėtų nustatyti pagal šių gairių 116–117 punktuose nustatytą metodiką. Konkrečiais atvejais, kai kompetentinga institucija nustato, kad leidimas netaikyti reikalavimų negali būti suteiktas veiklos leidimo išdavimo metu, tačiau yra tinkamas pagrindas manyti, kad jis galėtų būti suteiktas vėlesniame etape, kompetentinga institucija gali įgyvendinti priemones, skirtas sumažinti kapitalo dydžio poveikį veiklos leidimo išdavimo metu.