Komponentas Metodas Dėmesio centras

Siekdamos matuoti ir stebėti IRRBB įstaigos turėtų naudoti bent vieną pajamomis grindžiamą matą ir taikyti bent vieną ekonominės vertės matavimo metodą, kurie abu apima visus IRRBB komponentus. Tarpvalstybinę veiklą vykdančios didelės įstaigos, visų pirma, prie SREP gairių 1 ir 2 kategorijų priskiriamos įstaigos ir įstaigos, kuriose taikomi sudėtingi verslo modeliai, turėtų naudoti daugelį matavimo metodų, kaip nurodyta toliau II priede.

4.4.3 Palūkanų normų sukrėtimo scenarijai siekiant užtikrinti nuolatinį valdymą

Įstaigos turėtų reguliariai, bent kartą per ketvirtį ir dažniau, kai padidėja palūkanų normų nepastovumas arba IRRBB lygiai, matuoti savo IRRBB poziciją vertindamos ekonominės vertės ir pajamų pokyčius pagal įvairius palūkanų normų sukrėtimų scenarijus, susijusius su galimais palūkanų normų pelningumo kreivių lygio ir formos pokyčiais, ir palygindamos juos su skirtingų palūkanų normų santykio pokyčiais (t. y. bazinė rizika).

Įstaigos taip pat turėtų apsvarstyti, ar taikyti sąlyginio ar besąlyginio grynųjų pinigų srauto m odeliavimo metodą. Didesnės ir sudėtingesnės įstaigos, visų pirma, prie SREP gairių 1 ir 2 kategorijų priskiriamos įstaigos, taip pat turėtų atsižvelgti į scenarijus, pagal kuriuos apskaičiuojamos skirtingos palūkanų normų raidos kryptys ir kai kurios prielaidos (pvz., susijusios su elgesiu, poveikiu rizikai ir balanso dydžiu ir sudėtimi) pačios yra palūkanų normų lygių kitimo funkcijos.

Įstaigos turėtų įvertinti pozicijas kiekviena valiuta, kuria jos turi pozicijas. Kalbant apie reikšmingų valiutų pozicijas, palūkanų normų sukrėtimų scenarijai turėtų būti parengti konkrečia valiuta atsižvelgiant į pagrindines ekonomines charakteristikas. Į savo vidaus matavimo sistemas įstaigos turėtų įtraukti skirtingų valiutų IRRBB sumavimo metodus. Jeigu įstaigos naudojasi prielaidomis apie palūkanų normų skirtingomis valiutomis priklausomumą, jos turėtų turėti reikiamo lygio įgūdžius ir būti pakankamai sudėtingos, kad tai darytų. Įstaigos turėtų atsižvelgti į prielaidų, susijusių su palūkanų normų skirtingomis valiutomis priklausomumu, poveikį.

Rinkdamos palūkanų normų sukrėtimų scenarijus įstaigos turėtų apsvarstyti:

• (a) tai, kad jų pačių vidaus lygmeniu parengti palūkanų normų sukrėtimų scenarijai atitiktų jų veiklos ir rizikos profilio pobūdį, mastą ir sudėtingumą, atsižvelgiant į staigius ir laipsniškus lygiagrečius ir nelygiagrečius pelningumo kreivių poslinkius ir pokyčius. Scenarijai turėtų būti grindžiami ankstesnių palūkanų normų pokyčių ir elgesio ir būsimų palūkanų normų modeliavimo duomenimis;
• (b) palūkanų normų scenarijus, parodančius pagrindinių rinkos palūkanų normų santykių pokyčius, siekiant pašalinti bazinę riziką;
• (c) šešis palūkanų normų sukrėtimų scenarijus, išdėstytus III priede;
• (d) visus papildomus palūkanų normų sukrėtimų scenarijus, į kuriuos atsižvelgti reikalauja priežiūros institucijos.

Esant mažoms palūkanų normoms įstaigos taip pat turėtų apsvarstyti neigiamų palūkanų normų scenarijus ir neigiamų palūkanų normų asimetrinio poveikio palūkanų normų pokyčiams jautrioms priemonėms galimybę.

Sukrėtimų scenarijų rezultatais turėtų būti remiamasi priimant atitinkamo vadovybės lygmens sprendimus. Tai strateginiai ar verslo sprendimai, sprendimai dėl vidaus kapitalo paskirstymo ir sprendimai dėl rizikos valdymo, kuriuos priima valdymo organas arba jo deleguoti asmenys. Į rezultatus taip pat reikėtų atsižvelgti formuojant ir peržiūrint IRRBB politiką ir limitus . 4.4.4 Palūkanų normų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijai

IRRBB testavimą nepalankiausiomis sąlygomis reikėtų apsvarstyti ICAAP, kurio metu įstaigos turėtų atlikti griežtą į ateitį orientuotą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nustatydamos galimas didelių rinkos sąlygų pokyčių neigiamas pasekmes jų kapitalui arba pajamoms, įskaitant klientų elgesio pokyčius. IRRBB testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti integruotas į bendrą įstaigų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemą, įskaitant atvirkštinį testavimą, ir turėtų atitikti jų pobūdį, dydį ir sudėtingumą bei jų veiklą ir bendrą rizikos profilį.

IRRBB testavimą nepalankiausiomis sąlygomis reikėtų atlikti reguliariai, bent kartą per metus ir dažniau, kai padidėja palūkanų normų nepastovumas ir IRRBB lygiai.

Į IRRBB testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemą reikėtų įtraukti aiškiai apibrėžtus tikslus, įstaigos veiklą ir riziką atitinkančius scenarijus, gerai dokumentuotas prielaidas ir pagrįstas metodikas.

Atliekant visos įmonės testavimą nepalankiausiomis sąlygomis reikėtų apskaičiuoti IRRBB santykį su kitų kategorijų rizika (pvz., kredito rizika, likvidumo rizika, rinkos rizika) ir visus svarbius šalutinius padarinius.

Įstaigos turėtų atlikti atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis siekdamos

• i) nustatyti palūkanų normų scenarijus, dėl kurių gali kilti didelė grėsmė įstaigos kapitalui ir pajamoms, ir ii) nustatyti silpnąsias vietas, atsirandančias dėl jų rizikos draudimo strategijų ir galimų jos klientų elgesio reakcijų.

Atlikdamos silpnųjų vietų testavimą nepalankiomis sąlygomis įstaigos turėtų naudoti didesnių ir staigesnių palūkanų normų poslinkių ir pokyčių duomenis nei naudojama nuolatinio valdymo tikslais, įtraukdamos bent šiuos aspektus:

• a) esminius pagrindinių rinkos palūkanų normų santykių pokyčius (bazinė rizika);
• b) staigius ir esminius pelningumo kreivės poslinkius (lygiagrečius ir nelygiagrečius);
• c) pagrindinių prielaidų apie turto ir įsipareigojimų klasių elgesį suskirstymą;
• d) pagrindinių palūkanų normų koreliacinių prielaidų pokyčius;
• e) reikšmingus dabartinių rinkos ir makroekonominių sąlygų ir konkurencingos ir ekonominės aplinkos pokyčius ir jų galimą raidą ir
• f) konkrečius scenarijus, susijusius su konkrečiu verslo modeliu ir įstaigos profiliu.

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų rezultatais turėtų būti remiamasi priimant atitinkamo vadovybės lygmens sprendimus. Tai strateginiai ar verslo sprendimai, sprendimai dėl vidaus kapitalo paskirstymo ir sprendimai dėl rizikos valdymo, kuriuos priima valdymo organas arba jo deleguoti asmenys. Į rezultatus taip pat reikėtų atsižvelgti formuojant ir peržiūrint IRRBB politiką ir limitus .

4.4.5 Matavimo prielaidos

Matuodamos IRRBB įstaigos turėtų išsamiai suvokti ir dokumentuoti pagrindines elgesio ir modeliavimo prielaidas. Tas prielaidas reikėtų derinti su veiklos strategija ir reguliariai išbandyti.

Kalbant apie ekonomine verte ir pajamomis grindžiamus IRRBB matus, įstaigos turėtų atsižvelgti į prielaidas, formuluojamas siekiant kiekybiškai įvertinti riziką, susijusią bent su šiomis sritimis:

• a) palūkanų normos pasirinkimo sandorių (automatinių arba elgesiu grindžiamų) vykdymas, kurį atlieka ir įstaiga, ir jos klientas pagal konkrečius palūkanų normų sukrėtimo ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus;
• b) su NI susijusių likučių ir palūkanų srautų elgsena;
• c) terminuotųjų indėlių, kuriems kyla išankstinio grąžinimo rizika, elgsena;
• d) fiksuotųjų palūkanų paskolų ir fiksuotųjų palūkanų paskolų įsipareigojimų elgsena;
• e) nuosavo kapitalo traktavimas taikant vidaus ekonominės vertės matus;
• f) apskaitos praktikos poveikis IRRBB matavimui ir, visų pirma, apsidraudimo sandorių apskaitos veiksmingumui.

Kadangi rinkos sąlygos, konkurencinė aplinka ir strategijos ilgainiui keičiasi, įstaigos turėtų peržiūrėti reikšmingas matavimo prielaidas bent kartą per metus ir dažniau, kai rinkos sąlygos sparčiai keičiasi.

• a) Elgesiu grindžiamos prielaidos dėl klientų sąskaitų su įterptinėmis klientų pasiri nkimo teisėmis