7. Bendrieji sektorių pozicijų pogrupio nustatymo principai

Nustatydama sektorių pozicijų pogrupį pagal 4 – 6 skirsnius, atitinkama institucija turėtų užtikrinti tinkamą makroprudencinės arba sisteminės rizikos, kylančios dėl tikslinio pogrupio, mažinimo ir nenumatytų pasekmių, atsirandančių dėl sisteminės rizikos rezervo taikymo šiam pogrupiui, pusiausvyrą.

Kitu atveju, kad būtų lengviau tinkamai nustatyti sektorių pozicijų pogrupius, kuriems gali būti taikomas sisteminės rizikos rezervas, ir visų pirma siekiant išvengti dubliavimosi ir dvigubo rizikos skaičiavimo, atitinkamos institucijos turėtų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis.

7.1. Nepagrįsta sąveika su kitomis makroprudencinėmis priemonėmis

Taikydamos 32 dalį, atitinkamos institucijos visų pirma turėtų:

• a. užtikrinti, kad rizika, kurią siekiama sumažinti taikant pagal šias gaires nustatytą sektorių sisteminės rizikos rezervą, būtų aiškiai ir išsamiai apibrėžta;
• b. planuodamos pradėti taikyti sektorių sisteminės rizikos rezervą, atsižvelgti į jo sąveiką su kitomis įgyvendinamomis makroprudencinėmis priemonėmis ir ją apibrėžti, kad šis rezervas nebūtų nepagrįstai taikomas rizikai, jau sumažintai minėtomis makroprudencinėmis priemonėmis;
• c. vengti nepagrįstos sąveikos, galinčios atsirasti tarp sisteminės rizikos rezervų, tai pačiai sisteminei rizikai taikant kelis sisteminės rizikos rezervus (sektorių ir (arba) platesnės apimties sisteminės rizikos rezervą), arba naudojant tą patį elementą sektorių pozicijų pogrupiui nustatyti keliuose sektorių sisteminės rizikos rezervuose. 7.2. Abipusiškumas

Atitinkamos institucijos, nustatydamos atitinkamą sektorių pozicijų pogrupį, kuriam jos galėtų taikyti sisteminės rizikos rezervą, turėtų atsižvelgti į tai, kad:

• a. dėl pernelyg detalaus sektorių sisteminės rizikos rezervo taikymo kitoms valdžios institucijoms kils kliūčių veikti abipusiškumo pagrindais pagal Direktyvos 2013/36/ES 134 straipsnį, jei tikėtina, kad atitinkamų įstaigų vykdomas priemonės įgyvendinimas ir atitinkamų institucijų vykdoma tolesnė stebėsena bus susiję su didelėmis išlaidomis;
• b. dėl nesuderintų apibrėžčių įvairiose jurisdikcijose gali atsirasti duomenų spragų, todėl gali kilti problemų, susijusių su priemonės abipusiškumu, taigi ir su priemonės veiksmingumu. Siekdamos sumažinti tokias spragas, atitinkamos institucijos turėtų naudotis turimais duomenų šaltiniais.

Kad abipusiškumas būtų kuo paprastesnis taikančiosioms institucijoms, sisteminės rizikos rezervo normą aktyvuojančios valstybės narės atitinkamos institucijos turėtų stengtis pateikti visą informaciją (įskaitant apibrėžtis ir atitinkamus skaičiavimus), kuri, jų nuomone, yra svarbi, ir kurios negali gauti kitos valstybės narės, kad abipusiškumą taikančios institucijos galėtų tinkamai įvertinti, ar abipusiškai taikyti sisteminės rizikos rezervo normą.

Atitinkamos institucijos turėtų atsižvelgti į ESRV rekomendaciją 2015/2 dėl makroprudencinės politikos priemonių tarptautinio poveikio vertinimo ir savanoriško abipusiškumo ir prireikus abipusiškai taikyti kitose valstybėse narėse įgyvendinamas sisteminės rizikos rezervo priemones.

7.3. Informacijos atskleidimas

Atitinkamos institucijos turėtų siekti viešai paskelbti bet kokias taisykles ar bendrąsias gaires, įskaitant atitinkamais atvejais šių gairių 5 skirsnyje nurodytas reikšmingumo ribas, nustatytas siekiant įgyvendinti šių gairių nuostatas, jei tokios informacijos atskleidimas nekelia pavojaus finansų sistemos stabilumui.