4. IGS testavimo nepalankiausiomis sąlygomis gairės

1.1 IGS testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų padėti vis labiau didinti Europos indėlių garantijų sistemų atsparumą. Tuo tikslu:

• (i) vertinamas IGS atsparumas testuojant, kaip IGS geba atlikti užduotis, joms pavestas pagal Direktyvą 2014/49/ES ir Direktyvą 2014/59/ES, įskaitant atvejus, kai jos bendradarbiauja su kitomis Europos Sąjungos IGS;
• (ii) nustatoma, kurias IGS sritis reikia tobulinti, arba kurios sritys, palyginti su ankstesniu testavimu, pagerėjo; ir
• (iii) gaunami rezultatai, pagal kuriuos galima atlikti palyginamuosius arba tarpusavio vertinimus.

2.1 Siekiant užtikrinti testo visapusiškumą, testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti programuojamas vidutinės trukmės laikotarpiu. Kiekvienas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų vykti pagal tam tikrus pagrindinius etapus, kaip aprašyta 2 gairėje.

2.2 Kad būtų laikomasi Direktyvos 2014/49/ES 4 straipsnio 11 dalies, paskirtosios institucijos turėtų užtikrinti, jog IGS gautų ir naudotų tik tokią informaciją, kuri yra būtina jų sistemų testavimui nepalankiausiomis sąlygomis atlikti, ir saugotų ją ne ilgiau nei būtina šiam tikslui pasiekti. Kad būtų laikomasi minėtos direktyvos 4 straipsnio 9 dalies, ir ypač tais atvejais, kai testas apima su indėlininkų sąskaitomis susijusių duomenų tvarkymą, paskirtosios institucijos turėtų užtikrinti, kad IGS išsaugotų su indėlininkų sąskaitomis susijusių duomenų konfidencialumą, juos tvarkytų pagal Direktyvą 95/46/EB P3F⁴ P ir visapusiškai juos apsaugotų – be kita ko, taikydamos anonimiškumo metodus.

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programos rengimas

2.3 Per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį IGS turėtų parengti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą, įskaitant pratimus, apimančius visus 3 gairėje nurodytus pagrindinius testus. Bet kuriuo atveju testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklas baigiamas, kai visi pagrindiniai testai atlikti bent vieną kartą (nuo gairių taikymo pradžios arba paskutinio ciklo priėmimo).

2.4 Programoje turėtų būti nustatytas numatomas suplanuotų pratimų laikas ir numatoma kiekvieno pratimo apimtis, atsižvelgiant į formatus ir prielaidas. Programoje gali būti vienas arba daugiau testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklų.

2.5 Programą reikėtų reguliariai atnaujinti, atsižvelgiant į ankstesnių testavimų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus (pvz., rezultatus, iš kurių būtų matyti, kad reikalingas nuodugnesnis vertinimas), faktinę IGS intervenciją arba reglamentavimo pokyčius (pvz., indėlių grąžinimo terminų sutrumpinimą).

2.6 Jeigu per testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklą vykdyta reali intervencija ir IGS galėjo įvertinti savo atsparumą, susijusį su kai kuriais arba visais pagrindiniais testais ir (arba) rodikliais pagal programą, IGS turėtų apsvarstyti galimybę keisti programą ir vietoj iš pradžių planuoto testo joje numatyti realiu atveju pagrįstą testą. Tokiu atveju, užuot užbaigusi visus toliau nurodytus pagrindinius etapus, IGS gali sutelkti dėmesį į ataskaitų teikimo ir taisomųjų veiksmų etapus .

Pagrindiniai testavimo nepalankiausiomis sąlygomis etapai

2.7 IGS turėtų įvykdyti toliau išvardytus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis etapus.

Planavimo etapas

2.8 IGS turėtų iš savo vidaus darbuotojų paskirti valdymo darbo grupę arba valdymo darbo pareigūną (toliau – valdymo darbo grupė), atsakingą už įvairių užduočių, susijusių su testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, planavimą ir koordinavimą. Šiuo tikslu vidaus darbuotojai – tai IGS įdarbinti arba pagal subrangos sutartį dirbantys darbuotojai ir kitos valdžios institucijos darbuotojai, kuriems patikėtos pagal IGSD ir BGPD numatytos IGS funkcijos. Nepriklausydami valdymo darbo grupei išorės dalyviai ir stebėtojai gali dalyvauti įvairiuose testavimo nepalankiausiomis sąlygomis etapuose. Vyresnioji vadovybė turėtų užtikrinti, kad valdymo darbo grupei būtų suteikta visa reikalinga informacija ir kad ji gautų visą reikalingą pagalbą iš likusiųjų IGS darbuotojų.

2.9 Prieš kiekvieną testavimo užduotį valdymo darbo grupė turėtų nustatyti testavimo tvarkaraštį ir nustatyti testavimo vidaus ir (arba) išorės dalyvius ir stebėtojus.

2.10 Atsižvelgiant į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą, valdymo darbo grupė turėtų išsamiau apibrėžti testavimo tikslą, formatus, matuojamus rodiklius ir pratimų prielaidas (pvz., IGS intervencijos finansavimo sumą, išmokėjimo lygį likvidavimo atveju arba kredito įstaigas, kurioms turi būti atliekami SCV bylų kokybės patikrinimai). 2.11 IGS gali naudoti ankstesnės intervencijos atvejais darytas prielaidas ir vertinti, kaip IGS sistemos veikė. Jos taip pat gali modeliuoti, kaip esamomis sąlygomis veiktų jų sistema, jei susiklostytų panaši situacija.

2.12 IGS turėtų skirti testavimui reikalingus išteklius, susijusius su darbuotojais, biudžetu ir infrastruktūra. Planuojant testavimą reikėtų nuolat tikrinti, ar šių priemonių pakanka.

2.13 IGS turėtų imtis priemonių užtikrinti, kad apibrėžtos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis prielaidos, pats testavimas ir padarytos išvados būtų objektyvūs. IGS prašoma pranešti apie tokias priemones ataskaitų formoje. Šios priemonės turėtų būti dokumentuotos sistemoje, jomis turėtų būti užtikrinta, kad objektyvumo reikalavimai būtų taikomi visiems testavimo dalyviams ir stebėtojams visuose testavimo etapuose. Pagal šias priemones IGS turėtų aiškiai atskirti valdymo darbo grupę ir kitus dalyvius bei stebėtojus, kurie priklauso IGS ir taip pat dalyvauja atliekant testavimą. IGS taip pat turėtų pranešti apie elementus, į kuriuos IGS atsižvelgė rengdamos minėtas priemones, pavyzdžiui, konkrečią IGS konfigūraciją ir (arba) valdymą, sąnaudas, interesų konfliktus, pridėtinę vertę, nacionalines nuostatas dėl profesinės paslapties ir IGS priežiūrą.

2.14 Šios priemonės gali numatyti išorės stebėtojų dalyvavimo galimybę. Stebėtojais gali būti paskirtos valdžios institucijos, kai jos pačios neadministruoja sistemų, arba kitos viešojo sektoriaus institucijos, konsultacinės įmonės arba kitos IGS. Stebėtojai turėtų stengtis patikrinti, ar procesas vykdomas objektyviai ir, jei kyla abejonių, išdėstyti susirūpinimą keliančius klausimus valdymo darbo grupei. Stebėtojams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su atitinkama informacija apie visus proceso etapus. Visai informacijai, kuria dalijamasi tuo tikslu, turėtų būti taikomi griežti profesinės paslapties apsaugos reikalavimai. Testuojant VKP bylas reikėtų laikyti, kad reikalavimas dėl atskyrimo arba stebėtojų dalyvavimo įvykdytas.

2.15 Valdymo darbo grupė turėtų susisiekti su vidaus ir išorės dalyviais ir stebėtojais, kurie bus įtraukti į įvairius testavimo užduoties etapus, ir užtikrinti, kad jie suprastų, kokį vaidmenį kiekvienas turėtų atlikti testuojant.

Vykdymo etapas

2.16 Vykdydama pratimus valdymo darbo grupė turėtų prašyti ir rinkti iš testavimo dalyvių ir stebėtojų informaciją, būtiną IGS sistemų veikimui įvertinti pagal 3 ir 4 gairėse aprašytas testavimo sritis ir rodiklius.

2.17 Prat imai gali vykti įvairiu formatu, įskaitant realaus atvejo imitavimo sesijas, per kurias vidaus ir išorės dalyviai modeliuoja, kokių veiksmų imtųsi ir kokius sprendimus priimtų tam tikro pagrindinio testo atveju, kaip aprašyta 3 gairėje, arba specialistų pasitarimus (pvz., kai valdymo darbo grupė iš įstaigos prašo VKP bylų ir vertina informacijos tikslumą). IGS ataskaitų formoje turėtų pranešti apie kiekvienų pratimų pasirinkto formato tipą pagal šias kategorijas:

• • dokumentų peržiūra, kuri apima esamų procedūrų ir taikomų priemonių peržiūrą (kokybės). Pavyzdžiui, siekiant nuo pradžios iki pabaigos apibrėžti ir išnagrinėti (fiktyvaus) išmokėjimo įvykio procesus, įvertinti tam tikras sritis;
• • patikrinimai vietoje, pavyzdžiui, IGS arba jų paslaugų teikėjų vizitai į kredito įstaigas siekiant įvertinti jų VKP bylų kokybę. Šie vizitai gali būti rengiami ir nurodomi pagal taikomą nacionalinę sistemą;
• • modeliavimas, pavyzdžiui, tam tikro pagrindinio testo modeliavimas nuo pradžios iki galo arba tam tikrų proceso dalių modeliavimas, kaip kad mokėjimo nurodymų failo perdavimas iš buveinės į priimančiąją IGS, arba ex ante finansavimo sumos pervedimas ir kredito linijos naudojimas;
• • realūs atvejai, įvykę testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklo metu ir leidžiantys įvertinti IGS pajėgumus, įtrauktus į šias gaires; ir
• • kitų rūšių prat imai , naudojam i tik tada, kai prat imai neatitinka nė vienos iš pirmiau minėtų kategorijų – tą turėtų paaiškinti IGS teikdama ataskaitą.

2.18 Kiti, valdymo darbo grupei nepriklausantys, vykdymo etapo dalyviai turėtų būti institucijų, subjektų ar net vidaus padalinių, įskaitant priklausančius IGS, kurie realiu atveju turėtų imtis reikalingų veiksmų, priimti reikalingus sprendimus arba suteikti reikalingą informaciją, atstovai. Tai gali būti vidaus dalyviai (pvz., IGS vidaus padalinys, atsakingas už finansavimo klausimus) arba išorės dalyviai (pvz., pertvarkymo institucijos, kurios, pasikonsultavusios su IGS, nustatytų savo pertvarkymui skirtą įnašą).

Ataskaitų teikimo ir taisomųjų veiksmų etapas

2.19 Valdymo darbo grupė turėtų nagrinėti ir aiškinti testavimo rezultatus, stengdamasi objektyviai įvertinti IGS atsparumą gebėjimo įvykdyti jos funkcijas atžvilgiu.

2.20 Valdymo darbo grupė turėtų visą laiką nuosekliai registruoti rezultatus, tam naudodama standartinę formą, pvz., parengtą Europos indėlių draudikų forumo. IGS turėtų pranešti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus paskirtosioms valdžios institucijoms bent kartą per metus.

2.21 Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti nuolatinio tobulinimo proceso dalis. Atitinkamai, jei atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nustatoma IGS sistemos trūkumų, IGS turėtų imtis taisomųjų veiksmų. Jeigu nustatoma trūkumų ir tie trūkumai atsirado dėl kredito įstaigų, pvz., dėl VKP bylų kokybės spragų, IGS turėtų imtis taisomųjų priemonių, jei reikia, kreipdamasi į kompetentingą už tų įstaigų priežiūrą atsakingą instituciją. Tada IGS, atlikdama paskesnį testavimą, turėtų stengtis įsitikinti, ar trūkumai pašalinti. Bendradarbiavimas su atitinkamomis administracinės valdžios institucijomis

2.22 IGS turėtų nuolat ir visapusiškai informuoti paskirtas valdžios institucijas apie planuojamą ir vykdomą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, nebent IGS taip pat yra paskirta valdžios institucija. Šiuo tikslu IGS turėtų pateikti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą paskirtosioms valdžios institucijoms per 3 mėnesius nuo jos užbaigimo. Toks keitimasis informacija galėtų inicijuoti konstruktyvų dialogą ir paskatinti programos tobulinimą. Paskirtosios institucijos savo turėtų pateikti savo nuomonę per 6 mėnesius nuo IGS parengtos programos gavimo. Apie visą atnaujintą medžiagą reikėtų nedelsiant informuoti paskirtąsias institucijas.

2.23 Vėliau, planuodamos kiekvienus prat i mus, IGS turėtų informuoti paskirtąsias institucijas apie testavimo apimtį – dalyvaujančias kredito įstaigas, testavimo formatus, prielaidas ir visą kitą susijusią informaciją.

2.24 Be to, prieš atlikdamos 3 gairėje nurodytą pagrindinį testą, IGS turėtų informuoti valdžios institucijas, kurios dalyvautų testuojamame teisinės funkcijos atlikime. Atliekant grąžinimo scenarijų, turėtų būti informuojama bent jau „atitinkama administracinė institucija“, nustatyta pagal Direktyvos 2014/49/ES 3 straipsnio 1 dalį, ir tos pačios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 17 punkte nurodyta kompetentinga institucija. Kai testuojamas pertvarkymo scenarijus, reikėtų informuoti kompetentingą instituciją ir pertvarkymo instituciją.

2.25 IGS turėtų klausti šių institucijų nuomonės dėl testavimo prielaidų ir pasiūlyti joms dalyvauti vykdymo etape. Jeigu IGS nėra paskirtosios institucijos dalis, tokį dalyvavimą arba konsultavimąsi galima organizuoti per paskirtąją instituciją.

2.26 Apibrėžiant scenarijus ir vykdant testavimą, kompetentingos ir pertvarkymo institucijos turėtų tiesiogiai arba per paskirtąsias institucijas bendradarbiauti su IGS.

2.27 IGS turėtų nurodyti paskirtosiomis institucijomis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus užpildydamos pateiktą ataskaitos formą Priedas Nr. 1. Jos taip pat turėtų atitinkamoms institucijoms P4F⁵ P jų prašymu nurodyti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus užpildydamos ataskaitos šabloną arba kitą formą, laikydamosi galiojančių konfidencialumo nuostatų.

⁴ Pakeista 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.

⁵ Įskaitant (bet neapsiribojant) pertvarkymo institucijas arba nacionalines kompetentingąsias institucijas.

3.1 Kad galėtų visapusiškai įvertinti savo pajėgumą veiksmingai tvarkytis įstaigų žlugimo atvejais, IGS turėtų atlikti šioje gairėje aprašytus pagrindinius testus.

Pagrindiniuose testuose numatomos IGS funkcijos

3.2 Atsižvelgdamos į EBI atliekamą tarpusavio vertinimą, IGS testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklo metu turėtų atlikti joms teisėtai pavestų funkcijų pagrindinius testus (nustatytus Direktyvose 2014/49/ES ir 2014/59/ES, perkeltose į nacionalinius teisės aktus) ir pranešti apie rezultatus EBI. Šiuo tikslu IGS funkcijos turėtų būti tokios:

• • kompensuoti indėlininkams jų indėlius savo valstybėje narėje kredito įstaigos nemokumo atveju pagal Direktyvos 2014/49/EB 11 straipsnio 1 dalį (toliau – grąžinimo funkcija);
• • kompensuoti indėlininkams jų indėlius kitoje valstybėje narėje įgaliotų kredito įstaigų įsteigtuose filialuose kredito įstaigos nemokumo atveju pagal Direktyvos 2014/49/EB 11 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnį (toliau – grąžinimas pagal tarpvalstybinį bendradarbiavimą). IGS turėtų atlikti tokį pagrindinį testą tik tais atvejais, kai pagal pirmiau minėtą IGSD 14 straipsnį ir taikytinas nacionalines nuostatas IGS galėtų dalyvauti tarpvalstybinėse kompensacijose (kaip buveinės IGS, kaip priimančioji IGS arba vykdydama abi pareigas);
• • finansuoti kredito įstaigų pertvarkymą siekiant išsaugoti nuolatinę prieigą prie indėlių pagal Direktyvos 2014/49/ES 11 straipsnio 2 dalį ir Direktyvos 2014/59/ES 109 straipsnį (toliau – pertvarkymo funkcijai skirtas įnašas);
• • naudoti turimas finansines alternatyvias priemones siekiant užkirsti kelią kredito įstaigos žlugimui, jei tai leidžiama pagal valstybės narės, kurioje įsteigta IGS, teisę pagal Direktyvos 2014/49/EB 11 straipsnio 3 dalį (toliau – įsipareigojimų nevykdymo prevencijos funkcija); ir
• • naudoti turimas finansines priemones siekiant finansuoti priemones, leidžiančias išlaikyti indėlininkų prieigą prie apdraustų indėlių vykdant nacionalinę nemokumo procedūrą, jei tai leidžiama pagal valstybės narės, kurioje įsteigta IGS, teisę pagal Direktyvos 2014/49/EB 11 straipsnio 6 dalį (toliau – nemokumo procedūros funkcijai skirtas įnašas).

3.3 Be to, IGS turėtų reguliariai atlikti VKP bylų testus ir pranešti apie jų rezultatus. Reguliarūs VKP bylų testai taip pat yra pagrindiniai testai. Reguliarių VKP bylų testų rezultatai neturėtų būti painiojami ar maišomi su VKP bylų vertinimu, atliekamu vykdant pagrindinį testą, skirtą grąžinimo funkcijai. Pastaruoju atveju apie VKP bylų vertinimą turėtų būti pranešama kartu su šio pagrindinio kompensacijos indėlininkams testo rezultatais.

3.4 Jei IGS testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklo metu įgyvendino reikšmingus sistemų ar procesų pakeitimus, IGS turi iš naujo atlikti tam tikrus pagrindinius testus vykdomo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklo metu, jeigu per šį laikotarpį atlikti pakartotinius testus įmanoma operacine prasme. Pavyzdžiui, IGS pakeitus savo išmokėjimo metodą iš tarpinio banko modelio į elektroninį pervedimą naudojant IGS tam skirtą IT platformą, išmokėjimo procesai reikšmingai pasikeičia, todėl, siekdama užtikrinti atsparumą, IGS turėtų pakartotinai testuoti savo grąžinimo funkciją pagal 4 gairėje aprašytus rodiklius, kuriems šis pokytis turi įtakos.

3.5 Atsižvelgiant į pagrindinį testą, IGS naudos 4 gairėje nurodytus rodiklius. IGS paskirtosiomis institucijomis ir EBI turėtų pateikti minėtų pagrindinių testų rezultatus naudodamos pateiktą ataskaitos šabloną Priedas Nr. 1 .

3.6 IGS, naudodamos ataskaitos šabloną, EBI turėtų pateikti ne daugiau kaip trijų testų ataskaitą apie kiekvieną iš pagrindinių testų.

3.7 Pagrindinis testas turėtų būti atliekamas kaip visapusiškas testas ne rečiau kaip kartą per testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklą. Kiti pagrindinio testo vykdymo atvejai per tą patį testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklą gali būti atliekami vykdant išskaidytus testus, kurie kartu apimtų visus rodiklius, susijusius su šiuo konkrečiu pagrindiniu testu.

Grąžinimo funkcija

3.8 IGS turėtų testuoti savo galimybes grąžinti indėlininkams indėlius, kaip numatyta Direktyvos 2014/49/EB 11 straipsnio 1 dalyje. Nė viena IGS neturėtų susilaikyti nuo grąžinimo funkcijos testavimo remdamasi tuo, kad ji jau testavo toliau aprašytas pertvarkymo arba nemokumo prevencijos funkcijas, arba tuo, kad į 3.27 punkte aprašytą kategoriją patektų visos dalyvaujančios kredito įstaigos.

3.9 Grąžinimo scenarijuje IGS turėtų modeliuoti vienos ar kelių kredito įstaigų žlugimą, kad įvertintų, ar grąžintina suma, nurodyta Direktyvos 2014/49/ES 7 straipsnyje, būtų prieinama per minėtos direktyvos 8 straipsnyje nustatytus grąžinimo laikotarpius.

3.10 Be to, tikrindama savo atsparumą indėlininkams kompensuoti, IGS turėtų įvertinti savo vidaus procesų, skirtų rinkti ir analizuoti VKP bylas ir prireikus palaikyti ryšius su atitinkama kredito įstaiga siekiant gauti papildomų ar taisomųjų duomenų, kokybę. Šie su VKP bylomis susiję testai neturėtų būti painiojami ar maišomi su reguliariais įprastiniais VKP bylų vertinimais.

3.11 Per 2 gairėje nurodytą programos laikotarpį IGS turėtų taikyti 4 gairėje nurodytus rodiklius, taikytinus grąžinimo funkcijai.

Grąžinimas pagal tarpvalstybinį bendradarbiavimą

3.12 Jei IGS atlieka buveinės IGS arba priimančiosios IGS vaidmenį pagal IGSD 14 straipsnį, IGS turėtų modeliuoti vienos ar kelių kredito įstaigų, turinčių vieną ar daugiau filialų kitoje valstybėje narėje, žlugimą.

3.13 IGS turėtų atlikti tokius testus vykdydama IGS taikytinas pareigas: kaip buveinės IGS, kaip priimančioji IGS arba, jei taikytina, vykdydama abi pareigas. IGS turėtų testuoti savo kaip priimančiosios IGS vaidmenį, jei ji yra valstybėje narėje, kurioje kredito įstaiga turi bent vieną filialą iš kitos valstybės narės. IGS turėtų testuoti savo kaip buveinės IGS vaidmenį, jei kuri nors joje dalyvaujanti įstaiga turi filialą, įsteigtą kitoje valstybėje narėje. IGS turėtų testuoti abu vaidmenis, jei taikytini abu atvejai. Jei nacionalinės nuostatos numato, kad viena IGS yra atsakinga už tarpvalstybinių kompensavimo veiksmų valdymą kitų IGS, veikiančių toje pačioje valstybėje narėje, vardu, reikalavimas vykdyti buveinės, priimančiosios ir bendradarbiavimo sistemos pagrindinius testus taikomas tik atitinkamai IGS.

3.14 Rinkdamosi IGS partnerę ( - es) grąžinimo pagal tarpvalstybinį bendradarbiavimą scenarijui testuoti, IGS turėtų apsvarstyti galimybę, jei įmanoma, taikyti rizika pagrįstą metodą. Pavyzdžiui, jei sistema IGS X yra buveinė ir priimančioji sistemai IGS Y, o sistemai IGS Z – tik priimančioji, remdamasi rizika pagrįstu metodu sistema IGS X gali nuspręsti sistemos IGS Y atveju atlikti testą buveinės vaidmenyje, o sistemos IGS Z atveju – priimančiosios vaidmenyje.

3.15 Per 2 gairėje nurodytą programos laikotarpį IGS turėtų taikyti grąžinimo scenarijui su buveinės ir priimančiosios bendradarbiavimu būdingus rodiklius, kaip aprašyta 4 gairėje.

3.16 Jei IGS negali atlikti tokio pagrindinio testo, nes jokia kita IGS nepasirinko dalyvauti kaip IGS partnerė tarpvalstybinio bendradarbiavimo pratimuose, tai turėtų būti nurodyta ataskaitos formoje kaip „sritis netestuota“, kaip numatyta 5.7 punkte.

Pertvarkymui skirtas įnašas

3.17 Pertvarkymo scenarijuose turėtų būti numatyta intervencija į dalyvaujančią kredito įstaigą, kuri pertvarkoma pagal Direktyvą 2014/59/ES ir kuriai pagal minėtos direktyvos 109 straipsnį reikalingas IGS įnašas.

3.18 IGS testavimas nepalankiausiomis sąlygomis pagal pertvarkymo scenarijus gali būti atliekamas atskirai arba gali būti platesnio pertvarkymo testavimo, atliekamo vadovaujant pertvarkymo institucijoms, dalis – su sąlyga, kad bus testuojami ir atitinkamai taikomi 4 gairėje nurodyti specialūs rodikliai.

3.19 Jeigu IGS testavimas nepalankiausiomis sąlygomis pagal pertvarkymo scenarijų vykdomas atskirai, IGS rengdama scenarijų ir vykdydama testavimą turėtų konsultuotis su pertvarkymo institucija ir prašyti, kad pertvarkymo institucija dalyvautų testavime. Pertvarkymo institucijos turėtų bendradarbiauti su IGS ir tiesiogiai arba per paskirtas valdžios institucijas pateikti joms testavimui suplanuoti ir atlikti reikalingą informaciją.

3.20 Numatomas IGS įnašo į pertvarkymo finansavimą lygis turėtų būti kalibruojamas atsižvelgiant į Direktyvos 2014/59/ES 108 ir 109 straipsniuose nustatytas taisykles ir į kredito įstaigų, atrinktų pertvarkymo scenarijų apimančiam testui, profilį.

3.21 Išimtiniais atvejais, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija, IGS gali susilaikyti nuo pertvarkymo scenarijų testavimo, kai ji nustato, kad nė viena dalyvaujanti kredito įstaiga nepatenka į 3.27 punkte aprašytą kategoriją. Įsipareigojimų nevykdymo prevencija

3.22 Jeigu pagal Direktyvos 2014/49/ES 11 straipsnio 3 dalį IGS leidžiama naudoti lėšas kredito įstaigos žlugimo prevencijai, ji turėtų atlikti bent dviejų tipų testus:

• • testą, pagal kurį modeliuojamas reikšmingas vienos arba keleto dalyvaujančių kredito įstaigų finansinės padėties pablogėjimas, įskaitant jų kapitalo poziciją, turto kokybę ir likvidumo poziciją. Atliekant testą tokiomis aplinkybėmis, turėtų būti įvertinta, ar IGS galėtų užkirsti kelią žlugimui pagal Direktyvos 2014/49/ES 11 straipsnio 3 dalį, be kita ko įvertinant, kokias alternatyvias priemones būtų galima pritaikyti ir ar IGS turėtų finansinių priemonių reikiamai paramai suteikti; ir
• • IGS rizikos stebėsenos sistemų testą. Jeigu praeityje buvo užregistruota sunkumų, IGS turėtų nustatyti, ar stebėsenos sistemomis buvo galima nustatyti rizikos pavojų.

3.23 IGS testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, susijęs su įsipareigojimų nevykdymo prevencija, turėtų būti atliekamas remiantis specialiais rodikliais, aprašytais 4 gairėje.

Nemokumo procedūros funkcijai skirtas įnašas

3.24 Atliekant pagrindinius testus, susijusius su IGS įnašu į nemokumo procedūrą, turėtų būti daroma prielaida, kad reikia atlikti intervenciją siekiant išlaikyti indėlininkų prieigą prie apdraustų indėlių vykdant nacionalinę nemokumo procedūrą pagal Direktyvos 2014/49/ES 11 straipsnio 6 dalį.

3.25 IGS testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, susijęs su įnašu į nemokumo procedūrą, turėtų būti atliekamas remiantis specialiais rodikliais, aprašytais 4 gairėje.

Į pagrindinius testus įtraukiamų dalyvaujančių kredito įstaigų pasirinkimas

3.26 Norėdama atlikti pagrindinius testus IGS turėtų pasirinkti vieną arba kelias dalyvaujančias kredito įstaigas, kurių profilis tiktų pagal planuojamą testavimo tikslą, įskaitant testuojamas funkcijas, scenarijaus sunkumą bei sudėtingumą ir geografinę aprėptį.

3.27 IGS turėtų pasirinkti vieną arba kelias dalyvaujančias kredito įstaigas, kurios laikomos svarbiomis siekiant atlikti pertvarkymui skirto įnašo testą. IGS turėtų apsvarstyti galimybę pasirinkti vieną arba kelias dalyvaujančias kredito įstaigas konsultuodamasi su pertvarkymo institucijomis.

Pagrindinių testų sunkumas ir sudėtingumas

3.28 IGS turėtų vykdyti pagrindinius testus pagal įvairaus sunkumo ir sudėtingumo lygio prielaidas. Tačiau EBI pripažįsta, kad testų sudėtingumą ir sunkumą galima didinti tik iki tam tikro lygio ir kad testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijai IGS turėtų išlikti realūs. Todėl ilgainiui IGS turėtų taikyti vis sudėtingesnius ir sunkesnius scenarijus ir toliau vertinti gebėjimą valdyti pagrindinius scenarijus, kurių realiai galima tikėtis. Pavyzdžiui, IGS iš pradžių galėtų atlikti tarpvalstybinio bendradarbiavimo testą atlikdama buveinės IGS vaidmenį, kur kita IGS atlieka priimančiosios vaidmenį.. Vėliau IGS galėtų padidinti testavimo sudėtingumą atlikdama kitą tarpvalstybinio bendradarbiavimo testą, kuriame vienu metu dalyvauja dvi arba trys priimančiosios IGS. IGS taip pat gali didinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pratimų rengimo sunkumo ir sudėtingumo lygį, pavyzdžiui, pasirinkdama kitokio pobūdžio pratimus (t. y. IGS iš pradžių galėtų atlikti dokumentų peržiūros pratimus tam tikram aspektui įvertinti,

• o vėliau – to aspekto vertinimo modeliavimą).

3.29 IGS turėtų apsvarstyti galimybę prie vieno ar kelių pagrindinių testų pridėti papildomą sudėtingumo ir sunkumo lygį. Prie pasirinkto pagrindinio testo galima pridėti „specialų“ scenarijų, apimantį rimtas veiklos tęstinumo problemas arba išorės aplinkybes, dėl kurių IGS atlikti savo funkcijas taptų dar sunkiau, kaip nurodyta 4 gairėje.

3.30 IGS turėtų pranešti, ar ir kaip jos ilgainiui padidino IGS atliekamų testavimų nepalankiausiomis sąlygomis sunkumą ir sudėtingumą (palyginti su ankstesniu testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklu arba, jei taikytina, per nurodytą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklą). IGS turėtų apsvarstyti galimybę didinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sunkumą ir sudėtingumą pereidama nuo vieno testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklo prie kito. IGS taip pat turėtų apsvarstyti galimybę didinti dviejų panašių testavimų nepalankiausiomis sąlygomis sunkumą ir sudėtingumą (kai testas skirtas tai pačiai teisinei funkcijai), atliekamų per tą patį testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklą.

3.31 Kad užtikrintų istorinį aktualumą, savo programos metu, kaip nurodyta 2 gairėje, IGS turėtų testuoti scenarijus ir vertinti savo sistemų pajėgumą tvarkytis, jei iškiltų anksčiau, ypač 2008 – 2012 m. laikotarpiu, jau buvusio pobūdžio ir intensyvumo intervencijų atvejai.

4.1 Testavimu nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti siekiama įvertinti IGS atsparumą, įtraukiant dvi pagrindines rizikos sritis:

• (i) operacinę riziką, t. y. riziką, kad IGS negalės įvykdyti savo įsipareigojimų dėl netinkamų arba nepavykusių vidaus procesų, nepakankamo darbuotojų skaičiaus arba sistemų; ir
• (ii) finansavimo riziką, t. y. riziką, kad Direktyvos 2014/49/ES 10 straipsnyje nurodyti finansavimo šaltiniai (reguliarūs įnašai, specialūs įnašai ir alternatyvaus finansavimo struktūros) bus nepakankami, kad IGS galėtų įvykdyti galimus įsipareigojimus arba kad galėtų įvykdyti įsipareigojimus per nacionalinės arba Sąjungos teisės aktuose reikalaujamą laikotarpį.

4.2 Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų apimti įvairius IGS intervencijos vykdymo etapus: planavimo etapą, kai įsipareigojimų nevykdymo atvejis dar nėra iškilęs, pasirengimo etapą, iškilus įsipareigojimų nevykdymo atvejui, intervencijos, įskaitant grąžinimą, etapą, pertvarkymui skirtų įnašų etapą ir t. t. Atliekant testavimą reikėtų matuoti bent šioje gairėje išdėstytus rodiklius.

4.3 Operacinius ir finansavimo pajėgumus reikėtų testuoti pagal 3 gairėje aprašytus pagrindinius testus. Be to, IGS turėtų vykdyti tikslinius pratimus, reguliariai tikrinti visų dalyvaujančių įstaigų VKP bylas testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklo metu.

4.4 IGS nusprendus įvertinti papildomus aspektus, kuriuos IGS laiko svarbiais jos pajėgumui įvertinti ir kurie nėra įtraukti į šias gaires kaip rodikliai, IGS gali pranešti apie šių aspektų testų rezultatus į ataskaitos šabloną įtraukdama savo iniciatyva parengtus rodiklius. Ataskaitos šablone bus skirsnis, skirtas pranešti apie tokius rodiklius.

Operaciniai pajėgumai

4.5 IGS testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų apimti IGS pajėgumą valdyti intervencijai reikalingus procesus ir mechanizmus, įskaitant galimybę naudotis duomenimis, darbuotojais ir kitais operaciniais ištekliais, komunikacijos priemones, mokėjimo sistemas, laiko skaičiavimą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

Galimybė naudotis duomenimis

4.6 Galimybę naudotis geros kokybės duomenimis apie kredito įstaigas, indėlininkus ir indėlius reikėtų įtraukti į pagrindinį testą, kad būtų galima užtikrinti, jog IGS visais atvejais pasirengusi atlikti savo užduotis.

4.7 IGS turėtų atlikti dviejų tipų testus, susijusius su VKP bylomis:

• a. VKP bylų kokybės vertinimą testuojant IGS atsparumą kompensuoti indėlininkams indėlius kredito įstaigos nemokumo atveju pagal Direktyvos 2014/49/ES 11 straipsnio 1 dalį (toliau – grąžinimo funkcija); ir
• b. VKP bylų kokybės vertinimą atliekant reguliarius įprastinius testus, kuriuose visos dalyvaujančios kredito įstaigos laiko reikalavimus atitinkančius indėlius.

4.8 Šių dviejų tipų testams gairėse numatyti skirtingi rodiklių rinkiniai. IGS prašoma ataskaitos šablone atskirai pranešti apie kiekvieną reguliarų VKP bylų testą.

4.9 Iš esmės visoms dalyvaujančioms įstaigoms, turinčioms reikalavimus atitinkančius indėlius, turėtų būti reguliariai vykdomi VKP bylų testai. IGS gali nuspręsti netestuoti VKP bylų tose dalyvaujančiose įstaigose, kuriose nelaikomi indėliai. Ataskaitos šablone IGS turėtų nurodyti unikalių institucijų skaičių: i) kurios yra IGS narės ataskaitų teikimo metu; ii) kurios yra IGS narės kiekvieno VKP bylų testavimo etapo metu; ir iii) kurių VKP byloms buvo atlikti testai. Jei taikytina, IGS turėtų nurodyti priežastį ( - is), dėl kurios ( - ių) skiriasi testuotų unikalių įstaigų skaičius ir unikalių įstaigų, kurios kiekvienų pratimų metu yra IGS narės, skaičius – pavyzdžiui, dėl to, kad ne visos dalyvaujančios įstaigos priima indėlius, arba dėl to, kad per VKP bylų testavimo etapą pasikeitė dalyvaujančių narių skaičius.

4.10 Įstaigos VKP bylų kokybę galima testuoti naudojant iš indėlininkų poaibio sudarytą imtį, jeigu imties sudarymo metodą nustatė IGS, ne įstaiga, ir jeigu imtis yra pakankamai didelė ir įvairi, kad reprezentatyviai atspindėtų reikalavimus atitinkančių įstaigos indėlių visumą. IGS teisė testuoti visas VKP bylas tuo nekeičiama. Jei buvo sudaroma imtis, IGS ataskaitos šablone turėtų nurodyti tokio metodo taikymo priežastis ir vidutinį į imtį įtrauktų indėlininkų skaičių – kaip absoliutų skaičių ir kaip dalį nuo visų indėlininkų.

4.11 VKP bylų kokybę reikėtų vertinti pagal tai, ar tuo atveju, jei įsipareigojimai nebūtų vykdomi, IGS iš jų gautų visą intervencijai indėlininko atžvilgiu įvykdyti reikalingą informaciją, įskaitant duomenis apie indėlininkų tapatybę, kontaktinius duomenis, duomenis apie turimas sąskaitas ir atitinkamas sumas, reikalavimus atitinkančių ir apdraustųjų indėlių sumas. Tuo tikslu IGS turėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos vertintų, ar VKP byla yra tinkama, ar netinkama (pvz., neteisingi identifikavimo duomenys, neteisingi adresų duomenys, nenuoseklūs duomenys apie tą patį sąskaitos turėtoją ar naudos gavėją, besidubliuojantys įrašai ir pan.) ir apskaičiuoti, kokią visų įstaigos įrašų arba imties, jei ji naudojama, dalį sudaro netinkami VKP bylų įrašai.

4.12 IGS turėtų ne tik nustatyti tinkamų ar netinkamų VKP bylų kriterijus, bet ir apsvarstyti galimybę sukurti vidinę VKP bylų vertinimo metodiką, kurioje būtų nustatyti skirtingi vertinimo kriterijai. Ataskaitos šablone, reguliarių VKP bylų testų skirsnyje, yra laukas, kuriame IGS gali pateikti papildomos informacijos apie metodiką, kurią ji taiko VKP byloms vertinti. IGS turėtų apsvarstyti galimybę nurodyti šią metodika kredito įstaigoms, kad jos būtų informuotos apie vertinimo kriterijus ir skatinamos užtikrinti gerus veiklos rezultatus. IGS taip pat turėtų apsvarstyti galimybę informuoti kredito įstaigas apie jų veiklos rezultatus palyginti su verslo sektoriaus vidurkiu, kad skatintų tobulėti tas institucijas, kurių veiklos rezultatai yra žemesni už vidutinius. Skaidrumo ir paskatinimo sumetimais EBI skatina IGS parengti tokią metodiką ir pateikti kredito įstaigoms šios metodikos santrauką bei pristatyti aukštų veiklos rezultatų pavyzdžius.

4.13 Atlikdamos reguliarius VKP bylų testus, kai kurios IGS derina VKP bylų dokumentų peržiūras su apsilankymais kredito įstaigose, o tam reikia vietoje atliekamų peržiūrų metodikos. Ataskaitų šablone bus laukas, kuriame IGS galės nurodyti, kaip jos atlieka reguliarius VKP bylų testus. Teikdamos ataskaitas EBI, IGS turėtų aprašyti pagrindinius tokių testų atlikimo aspektus (atliekant VKP bylų dokumentų peržiūras ir (arba) vykdant apsilankymus vietoje). Šie aspektai apima tai, kaip atrenkamos kredito įstaigos (kasmet kiekviena kredito įstaiga ar taikant rizika pagrįstą metodą), ar VKP bylų duomenys lyginami ar tikrinami su pirminiais duomenimis kredito įstaigoje (pvz., vykdant patikrinimus vietoje), ar prašymai atlikti VKP bylų testus pateikiami ad hoc ar skelbiami iš anksto, kokiu lygiu kredito įstaiga dalyvauja vertindama kokybę (pvz., įtraukdama vidaus auditorių), ar dalyvauja įstaigos išorės auditorius, koks yra VKP bylų kokybės tikrinimo automatizavimo lygis pasitelkiant duomenų modelius ir balus, ir koks vykdomas tolesnio kredito įstaigos tikrinimo procesas, jei randama klaidų.

4.14 Jeigu įstaigoje pastebima nepakankama kokybė, ne vėliau kaip per 2 metus reikėtų atlikti paskesnį patikrinimą ir įvertinti pažangą. IGS šį 2 metų terminą gali koreguoti, jeigu, atsižvelgiant į turimus žmogiškuosius ir kitus išteklius, pirmiau reikia testuoti kitas kredito įstaigas, kurių VKP bylų kokybė kelia susirūpinimą arba kurias reikia pirmiau testuoti, remiantis bendruoju IGS atliktu kredito įstaigų rizikos vertinimu.

4.15 Tais atvejais, kai pagal nacionalinę teisę yra galimybė nuolat priskirti laikinai dideles sumas sąskaitoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/49/ES 6 straipsnio 2 dalyje, arba naudos gavėjų sąskaitas, reglamentuojamas minėtos direktyvos 7 straipsnio 3 dalyje, šios laikinai didelės sumos sąskaitoje turėtų būti įtrauktos į VKP bylų testus. Šiuo reikalavimu neturėtų būtų sukurta jokia IGS arba dalyvaujančių kredito įstaigų pareiga prašyti informacijos iš indėlininkų testavimui atlikti.

4.16 Atlikdamos reguliarius įprastus VKP bylų testus IGS turėtų naudoti šiuos rodiklius:

i1: Laikas, kurio reikia tinkamoms VKP byloms gauti, nuo pirminio prašymo dalyvaujančiai kredito įstaigai pateikimo dienos (kokybinis ir kiekybinis rodiklis)

i2: Tinkamų VKP bylų dalis ir nestandartinių įrašų dalis tinkamose VKP bylose (kokybinis ir kiekybinis rodiklis)

i3: Esamos prašymų pateikti VKP bylas ir šių bylų priėmimo tvarkos kokybės įvertinimas (kokybinis rodiklis)

i4: Taikomų priemonių, skirtų analizuoti VKP bylas ir prireikus palaikyti ryšį su atitinkamomis kredito įstaigomis siekiant gauti papildomų ar taisomųjų duomenų, kokybės vertinimas (kokybinis rodiklis) 4.17 Vertindamos VKP bylų perdavimo laiką (i1 rodiklis), IGS turėtų pagal savo išmokėjimo procesą nustatyti terminą, iki kurio kredito įstaiga turi IGS pateikti pakankamai kokybiškas VKP bylas, kad būtų galima grąžinti pinigus indėlininkams per 7 darbo dienas. Teikdamos ataskaitas EBI, IGS turėtų nurodyti šį terminą dienomis. Vėliau IGS turėtų įvertinti, kiek kredito įstaigų per tą terminą sugebėjo pateikti pakankamos kokybės VKP bylų. Teikdamos ataskaitas EBI, IGS turėtų nurodyti IGS nustatytą terminą pateikti pakankamos kokybės VKP bylą, kad IGS galėtų atlikti išmokėjimą per 7 darbo dienas (arba atlikti kitas funkcijas pagal IGSD) – šis terminas taikomas atliekant reguliarius VKP bylų testus.

4.18 Nurodydamos EBI dėl i1 rodiklį, IGS turėtų nurodyti kokybinį balą ir šiuos kiekybinius aspektus:

• • minimalų, vidutinį, maksimalų laiką (jei įmanoma, valandomis) visai kredito įstaigų, kurių VKP bylos buvo testuotos, imčiai;
• • absoliutų ir santykinį kredito įstaigų, iki šio termino pateikusių tinkamas VKP bylas, skaičių; ir
• • jei taikytina, kiek VKP bylų buvo prašyta pateikti kuo ankstesniu metu, kuriuo IGS galėtų prašyti VKP bylos IGS išmokėjimo scenarijaus metu („ad hoc“), ir kiek VKP bylų buvo prašyta iš anksto informuojant kredito įstaigą, kad ji artimiausiu metu gaus prašymą pateikti VKP bylą IGS („iš anksto pranešus“), ir ar šiais atvejais buvo laiko, per kurį buvo galima gauti VKP bylas, skirtumų.

4.19 Vertindamos i2 rodiklį, IGS turėtų pagal savo išmokėjimo procesą ir VKP bylų reikalavimus nustatyti, kada VKP byla yra nepakankamos kokybės (netinkama VKP byla), kad būtų galima laiku ir teisingai grąžinti pinigus indėlininkams, todėl IGS tokią VKP bylą atmeta ir teikia prašymą kredito įstaigai pateikti naują bylą. IGS taip pat turėtų apibrėžti sąvoką „nestandartinis įrašas“, nurodydamos, kada įrašai VKP bylose gali būti laikomi „nestandartiniais“, atsižvelgiant į tai, kad dėl nestandartinio įrašo VKP byla neatmetama ir netrukdo laiku kompensuoti indėlininkų indėlių. Tuomet IGS turėtų įvertinti, kiek kredito įstaigų sugebėjo pateikti pakankamos kokybės VKP bylas, ir kokią dalį sudarė nestandartiniai įrašai tiek nuo negaliojančių VKP bylų, tiek nuo galiojančių VKP bylų. Teikdamos ataskaitą EBI, IGS turėtų apibūdinti šiuos aspektus:

• a. sąvoką „netinkamos VKP bylos“ ir „tinkamos VKP bylos“; ir
• b. sąvoka „nestandartiniai įrašai“, kaip ją apibrėžė IGS.

4.20 Nurodydamos EBI i2 rodiklį, IGS turėtų nurodyti šiuos aspektus:

• • kiek kredito įstaigų sugebėjo pateikti tinkamas VKP bylas VKP bylų testavimo etape (absoliučiais skaičiais ir santykine dalimi nuo testuotų įstaigų); ir
• • kokia yra santykinė nestandartinių įrašų dalis bei minimali, maksimali ir vidutinė šių įrašų dalis kiekvienoje netinkamoje VKP byloje ir kiekvienoje tinkamoje VKP byloje, kiekviename VKP bylų testavimo etape.

4.21 i3 ir i4 rodikliuose „taikomas priemones“ galėtų sudaryti, be kita ko, aktualūs:

• • reglamentai, reikalavimai, gairės, suteikiančios IGS teisinius įgaliojimus VKP byloms gauti;
• • reglamentai, reikalavimai, gairės ir (arba) duomenų modeliai, kuriuose nurodomas VKP bylų turinys ir VKP bylų (techniniai) duomenų reikalavimai;
• • ryšių kanalai, naudojami VKP byloms gauti iš dalyvaujančių kredito įstaigų ir keistis su jomis informacija; ir
• • perdavimo kanalai VKP byloms perduoti tarp IGS ir dalyvaujančių kredito įstaigų.

4.22 Tokių taikomų priemonių kokybės vertinimas galėtų būti grindžiamas tokių priemonių dokumentų vertinimu arba praktiškai taikomų priemonių modeliavimu, arba abiejų atvejų deriniu. Nurodydamos rezultatus, IGS turėtų nurodyti kokybinį balą ir vykdytų kokybės vertinimo pratimų pobūdį.

4.23 Testuodamos galimybes gauti VKP bylas atliekant grąžinimo funkcijos testą, IGS turėtų naudoti tik pirmiau minėtą i3 rodiklį:

i3: Esamos prašymų pateikti VKP bylas ir šių bylų priėmimo tvarkos kokybės įvertinimas (kokybinis rodiklis)

Informacija apie kredito įstaigoje nustatytas problemas, dėl kurių IGS tikriausiai tektų imtis intervencinių veiksmų

4.24 IGS turėtų įvertinti taikomas priemones, kurios, kaip numatyta Direktyvos 2014/49/ES 4 straipsnio 10 dalyje, leidžia gauti informaciją apie kredito įstaigoje nustatytas problemas, dėl kurių IGS tikriausiai tektų imtis intervencinių veiksmų. Šiuo atžvilgiu jos turėtų įvertinti, ar šios priemonės leistų pakankamai anksti gauti informaciją, pavyzdžiui, kai kompetentingos institucijos naudojasi įgaliojimais pagal Direktyvos 2014/59/ES 27 straipsnį (ankstyvoji intervencija) arba Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnį P5F⁶ P (priežiūros įgaliojimai), arba kai kompetentingos arba pertvarkymo institucijos pagal Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnį nustato, kad įstaiga žlunga arba gali žlugti.

4.25 Testuodamos galimybes gauti tokią informaciją, IGS turėtų naudoti šį rodiklį: i5: Taikomų priemonių, kuriomis gaunama informacija iš kompetentingų arba pertvarkymo institucijų apie kredito įstaigoje nustatytas problemas, dėl kurių IGS tikriausiai tektų imtis intervencinių veiksmų, kokybė, įskaitant tai, ar ja užtikrinama, kad informacija apie ankstyvuosius įstaigos finansinės padėties pablogėjimo požymius būtų gauta laiku (kokybinis rodiklis)

4.26 i5 rodiklio atžvilgiu, „taikomas priemones“ galėtų sudaryti, be kita ko:

• • nacionalinė teisė ar kiti reikalavimai, kuriais užtikrinamas IGS ir kompetentingų ir (arba) pertvarkymo institucijų keitimasis informacija bei bendradarbiavimas;
• • IGS valdymo struktūra, jei IGS turi bendrų valdymo sričių su kompetentingomis ir (arba) pertvarkymo institucijomis; arba
• • susitarimo memorandumai ar kiti susitarimai tarp IGS ir kompetentingų ir (arba) pertvarkymo institucijų; ir
• • krizių nurodymai arba vadovas tarp IGS ir kompetentingų ir (arba) pertvarkymo institucijų.

4.27 Tokių taikomų priemonių kokybės vertinimas galėtų būti atliekamas modeliuojant skirtingų institucijų bendradarbiavimą pagrindinio testo metu su institucijomis atliekant procesų patikrą (pavyzdžiui, išbandant ryšių kanalus, valdymo ir sprendimų priėmimo procesą bei keitimosi informacija terminus) arba atliekant 4.2 6 punkte nurodytų elementų dokumentų peržiūrą. Atliekant dokumentų peržiūrą, kompetentingos ir pertvarkymo institucijos turėtų būti informuotos apie išvadas, susijusias su šiuo vertinimu. Kompetentingos ir pertvarkymo institucijos taip pat gali dalyvauti dokumentų peržiūroje. Nurodydamos EBI i5 rodiklį, IGS turėtų nurodyti kokybinį balą kartu su šį kokybinį balą pagrindžiančiu paaiškinimu ir šiame paaiškinime apibūdinti, kaip buvo atlikti šios srities bandymai.

Darbuotojai ir kiti operaciniai ištekliai

4.28 Atlikdamos pagrindinius testus, IGS turėtų patikrinti, ar jos turėtų reikiamų išteklių, kad galėtų susidoroti su staigiai dėl intervencijos išaugusia veikla, susijusia su biudžetu, darbuotojais, biurų erdve, IT įranga, skambučių centrais ir t. t., įvertinant ir galimybę perskirstyti esamus nuolatinius išteklius arba sudaryti laikinus susitarimus dėl išorinių paslaugų teikimo.

4.29 Esami darbuotojai – tai normaliomis aplinkybėmis IGS pagal darbo arba rangos sutartį samdomi vidaus darbuotojai. Tai taip pat gali būti darbuotojai, kurių IGS tiesiogiai nesamdo, bet kurie yra iš kitos valdžios institucijos, kuriai pagal IGSD ir BGPD patikėtos IGS funkcijos. Esamas biudžetas – tai IGS biudžetas normaliomis aplinkybėmis. Atitinkamai, esamus išteklius galima apibrėžti kaip IGS išteklius normaliomis aplinkybėmis.

4.30 Papildomi darbuotojai – tai darbuotojai, reikalingi IGS intervencijai atlikti, jie papildo esamus darbuotojus. Papildomi darbuotojai apima, pavyzdžiui, (išorės) paslaugų teikėjų darbuotojus ir kolegas iš kitų departamentų, jeigu IGS yra kitos institucijos (pvz., kompetentingos institucijos, pertvarkymo institucijos, centrinio banko) dalis. Papildomas biudžetas – gali būti apibrėžiamas kaip IGS intervencijai reikalingas biudžetas, papildantis esamą biudžetą. Tai apima atidėjinius, kuriuos IGS įtraukia į savo biudžetą normaliomis aplinkybėmis ruošdamasi galimai intervencijai. Papildomi ištekliai – ištekliai, reikalingi IGS intervencijai atlikti, papildantys esamus išteklius. Pavyzdžiui, papildomas biuras ir IT įranga, biuro erdvė ir (arba) serverio erdvė.

4.31 Galutinis vertinimas šiuo atžvilgiu neturėtų būti grįstas vien hipotetiniu biudžeto padidėjimu – jis turėtų bent iš dalies atspindėti nenumatytiems atvejams skirtus mechanizmus, parengtus gerais laikais (pvz., tam tikri atidėjiniai skiriami laikinam darbuotojų įdarbinimui).

4.32 Atsižvelgiant į informacinių technologijų (IT) sistemų svarbą vykdant IGS funkcijas, IGS turėtų vertinti savo IT sistemų saugumą. Visų pirma IGS turėtų trumpai nurodyti pagrindines išvadas iš neseniai atliktų vidaus ir išorės auditų, susijusių su IT saugos aspektais, arba bet kokias IT problemas, su kuriomis susidurta testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu (arba realiais atvejais), ypatingą dėmesį skiriant aptiktiems trūkumams.

4.33 Testuodamos darbuotojus ir kitus operacinius išteklius, IGS turėtų naudoti šiuos rodiklius:

i6: Esamų darbuotojų, biudžeto ir kitų išteklių, kuriais būtų galima naudotis pagal realų scenarijų, pakankamumas (kokybinis ir kiekybinis rodiklis)

i7: Papildomų darbuotojų, biudžeto ir kitų išteklių, kuriuos prireikus būtų galima operatyviai sutelkti ir jais naudotis, pakankamumas (kokybinis ir kiekybinis rodiklis)

i8: IT sistemų, kurios yra būtinos IGS pavestoms užduotims vykdyti, saugumo įvertinimas (kokybinis rodiklis)

4.34 Nurodydamos i6 ir i7 rodiklius, IGS turėtų nurodyti šiuos rezultatus:

• • Kokybinis rodiklis: pagal kategoriją (darbuotojai, biudžetas, kiti ištekliai); kokybinis balas, rodantis pakankamumą.
• • Kiekybinis rodiklis: kai taikytina, darbuotojų skaičius (nurodant, ar nurodomas faktinis darbuotojų skaičius, ar jis apskaičiuotas viso etato ekvivalentu) ir biudžeto bei išteklių trūkumas IGS užduotims atlikti.

Ryšio palaikymas su indėlininkais ir plačiąja visuomene

4.35 IGS turėtų įvertinti ryšio procesus, kurie vyktų, jei susiklostytų grąžinimo scenarijus, peržiūrėti komunikacijos strategiją ir išteklius.

4.36 Testuodamos ryšio palaikymą su indėlininkais ir plačiąja visuomene, IGS turėtų naudoti šiuos rodiklius: i9: Laikas, kurio reikia skambučių centrams, ad hoc interneto svetainėms arba tinklalapiams paruošti (kokybinis ir kiekybinis rodiklis)

i10: Interneto svetainių arba skambučių centrų pajėgumas pagal prisijungimų arba skambučių skaičių (kokybinis ir kiekybinis rodiklis)

4.37 Nurodydamos i9 rodiklį, IGS turėtų nurodyti kokybinį balą ir pateikti kiekybinę informaciją. Pastaruoju atveju IGS turėtų naudoti IGS aktyvinimo laiką kaip laiko matavimo atskaitos tašką (t = 0). IGS turėtų nurodyti laiką valandomis.

4.38 Vertindamos i10 rodiklį, IGS turėtų atsižvelgti į testuojamos ( - ų) kredito įstaigos ( - ų) indėlininkų skaičių, taigi ir į potencialių apsilankymų svetainėje bei skambučių skaičių. Nurodydamos i10 rodiklį, IGS turėtų nurodyti testuojamos ( - ų) kredito įstaigos ( - ų) indėlininkų skaičių, kokybinį balą, pateikti kiekybinę informaciją ir šiuos kiekybinius rezultatus:

• • Interneto svetainėms: lankytojų skaičių per valandą.
• • Skambučių centrams: gaunamų skambučių skaičių, kurį skambučių centras gali apdoroti per valandą.

Mokėjimo priemonės

4.39 IGS turėtų testuoti pajėgumą vykdyti mokėjimus indėlininkams, t. y. faktiškai pervesti indėlininkams grąžinamas sumas.

4.40 Šiuo tikslu IGS turėtų įvertinti esamų duomenų apie mokėjimus (informacijos, kurios reikia, kad būtų galima grąžinti pinigus, papildomai prie to, kas yra VKP byloje) rinkimo procesų kokybę, turimas mokėjimo priemones (pvz., bankinius pavedimus, čekius, išankstinio mokėjimo korteles) ir, jei taikytina, savo gebėjimą grąžinti pinigus indėlininkams, kurie nėra ES gyventojai, ir mokėti užsienio valiutomis. Atlikdamos kokybinius vertinimus, IGS turėtų atsižvelgti į šiuos elementus ir į tai, ar turima ( - os) mokėjimo priemonė ( - s) yra tinkama ( - os) grąžinti pinigus indėlininkams iš kredito įstaigos, kurios turimų indėlininkų skaičius patenka į ne žemesnį kaip antrąjį kvartilį tarp dalyvaujančių kredito įstaigų. Testui pasirinkta institucija neturėtų patekti į 3.27 punkte aprašytą kategoriją.

4.41 Peržiūrėjusios įvairius esamus procesus ir priemones, IGS turėtų tikrinti savo pajėgumą juos naudoti operatyviai, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, kai reikia atlikti daug mokėjimų. Šių aplinkybių įvertinimui, IGS turėtų taikyti vieną iš šių dviejų sunkesnių scenarijų, kurie abu apima didesnį mokėjimų skaičių nei pagal i11 rodiklį:

• • Tuo pat metu žlunga dvi kredito įstaigos: kiekviena atrinkta įstaiga turėtų turėti tokį indėlininkų skaičių, kuris patektų bent į antrąjį kvartilį tarp dalyvaujančių kredito įstaigų. Nė viena pasirinkta institucija neturėtų patekti į 3.27 punkte aprašytą kategoriją; arba
• • Žlunga viena kredito įstaiga, turinti tokį indėlininkų skaičių, kuris patenka bent į trečiąjį kvartilį tarp dalyvaujančių kredito įstaigų. Pasirinkta institucija neturėtų patekti į 3.27 punkte aprašytą kategoriją.

4.42 Testuodamos mokėjimo priemones, IGS turėtų naudoti šiuos rodiklius:

i11: Mokėjimo priemonių, kurias būtų galima naudoti pagal išmokėjimo scenarijus, apžvalga (kokybinis ir kiekybinis rodiklis)

i12: Pakankamumas, kai taikoma dideliam mokėjimų skaičiui, kaip apibrėžta sunkesniuose gairėse numatytuose scenarijuose (kokybinis ir kiekybinis rodiklis)

4.43 Nurodydamos i11 rodiklį, IGS turėtų:

• • atsižvelgti į 4.41 punkte aprašytus elementus, kai atliekamas kokybinis vertinimas, nurodant kokybinį balą ir paaiškinimą, kuris, be kita ko, pagrįstų skirtą balą ir paaiškintų naudotą scenarijų; ir
• • nurodyti indėlininkų skaičių, taikytiną testuojant sritį, matuojamą i11 rodikliu (kiekybiniu).

4.44 Nurodydamos i12 rodiklį, IGS turėtų pateikti kokybinį balą ir paaiškinimą, pagrindžiantį šį kokybinį balą (kokybinis rodiklis), pasirinkto sunkaus scenarijaus tipą ir indėlininkų skaičių, taikytiną testuojant sritį, matuojamą i12 rodikliu (kiekybinis rodiklis).

Grąžinimo laikotarpis

4.45 IGS turėtų išmatuoti laiką nuo nustatymo, kad indėlių atsiimti negalima, iki to momento, kai grąžintina suma turi būti grąžinta pagal Direktyvos 2014/49/ES 8 straipsnio 1 dalį, ir tuo remdamasi išmatuoti bet kokį vėlavimą po grąžinimo laikotarpių, numatytų minėtos direktyvos 8 straipsnio 2 – 5 dalyse.

4.46 Testuodamos grąžinimo laikotarpį, IGS turėtų naudoti šiuos rodiklius:

i13: Grąžinimo scenarijams – IGS galimybes grąžinti grąžintiną sumą per taikytiną grąžinimo terminą, įskaitant laiką nuo nustatymo, kad indėlių atsiimti negalima, iki to momento, kai grąžintina suma grąžinta (kokybinis ir kiekybinis rodiklis)

i14: Laikinai didelėms sumoms sąskaitoje, naudos gavėjų sąskaitoms arba kitais ypatingais atvejais – IGS vidaus procedūrų ir išteklių, skirtų indėlininkų reikalavimams rinkti ir tvarkyti, kokybės vertinimas (kokybinis rodiklis)

4.47 Nurodydamos i13 rodiklį, IGS turėtų nurodyti:

• • kokybinį balą, rodantį IGS galimybes grąžinti grąžintiną sumą per taikytiną grąžinimo terminą, kartu su kokybinį balą pagrindžiančiu paaiškinimu; ir
• • darbo dienų skaičių, per kurias turi būti grąžinta grąžintina suma, ir taikytiną grąžinimo terminą, jei yra nuokrypių nuo informacijos, pateiktos ataskaitos šablono skirsnyje „Bendra informacija“ (kiekybinis rodiklis).

4.48 Vertindama i14 rodikliu matuojamą sritį, IGS turėtų testuoti savo vidaus procesus, skirtus vykdyti kompensavimą tokiais atvejais kaip laikinai didelė suma sąskaitoje, naudos gavėjų sąskaita ar kiti ypatingi atvejai. Kai tokie atvejai nėra numatyti VKP bylose, IGS taip pat turėtų apsvarstyti galimybę modeliuoti kompensavimo procesą ir kompensavimo laikotarpį naudojant išgalvotus atvejus. Be to, IGS turėtų apsvarstyti galimybę pasitelkti VKP bylas arba išgalvotus duomenis, kad galėtų kiekybiškai įvertinti laikotarpį, per kurį šie indėliai būtų kompensuoti. Tokio pasirinktinai atliekamo kiekybinio vertinimo metu galima apskaičiuoti laiką, praėjusį nuo nustatymo, kad indėlių atsiimti negalima, iki to momento, kai grąžintina suma grąžinta, atėmus laiką, kurį IGS turėjo laukti, kol indėlininkas ar kita suinteresuotoji šalis pateiks būtiną informaciją.

4.49 Jeigu IGS manymu yra aktualu vertinti ir kitus „ypatingus“ atvejus nei laikinai didelė suma sąskaitoje ir naudos gavėjų sąskaitos, IGS gali testuoti tokius atvejus ir juos nurodyti pagal i14 rodiklį. Atliekant šį vertinimą, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama IGS vidaus procesų peržiūrai. Be to, IGS gali pasitelkti išgalvotus duomenis, kad galėtų kiekybiškai įvertinti laikotarpį (darbo dienomis), per kurį šie indėliai būtų kompensuoti. Kiti ypatingi atvejai yra indėliai arba indėlininkai, kuriems IGS turi skirti daugiau dėmesio ir (arba) jų atžvilgiu imtis specialių priemonių, kad galėtų atlikti grąžinimą – pavyzdžiui, dėl to, kad IGS turi gauti konkrečios informacijos, arba dėl to, kad ji turi kokiu nors kitu būdu nukrypti nuo įprastų grąžinimo procedūrų. Tokie ypatingi atvejai gali atsirasti, pavyzdžiui, dėl nacionalinių teisės aktų arba dalyvaujančių kredito įstaigų siūlomų produktų ypatumų. Teikdamos ataskaitą EBI, IGS turėtų pateikti papildomos informacijos, jeigu testavo kitus ypatingus atvejus.

Tarpvalstybinis (būstinės ir priimančiosios IGS) bendradarbiavimas

4.50 Jei IGS atlieka buveinės IGS arba priimančiosios IGS vaidmenį pagal IGSD 14 straipsnį, IGS turėtų testuoti sistemas, skirtas grąžinti indėlininkams indėlius filialuose, kuriuos įsteigė kitose valstybėse narėse įsikūrusios dalyvaujančios kredito įstaigos.

4.51 Kai IGS renkasi, su kuria ( - iomis) IGS vykdyti tarpvalstybinio bendradarbiavimo testavimą, IGS turėtų apsvarstyti galimybę, jei įmanoma, taikyti rizika pagrįstą metodą. Rizika pagrįstas metodas reiškia, kad IGS, remdamasi savo turima informacija, vertina riziką ir tikimybę, kad jai reikės bendradarbiauti su tam tikromis IGS partnerėmis atliekant vieną ar kitą vaidmenį. Šis metodas galėtų būti tinkamesnis nei tarpvalstybinio filialų skaičiaus kaip vienintelio kriterijaus naudojimas. Teikdamos ataskaitą EBI, IGS turėtų nurodyti, su kuria IGS partnere buvo atliktas testas ir koks vaidmuo buvo atliekamas (buveinės ar priimančiosios IGS). Taip pat ji turėtų paaiškinti naudotą rizika pagrįstą metodą, pagal kurį pasirinko IGS partnerę.

4.52 Buveinės ir priimančiosios IGS turėtų įvertinti savo gebėjimą veiksmingai ir saugiai palaikyti tarpusavio ryšį. Todėl IGS turėtų įvertinti savo gebėjimą gauti prieigą prie grąžinimui reikalingų duomenų ir tokiais duomenimis keistis. Pirma, buveinės vaidmenį atliekančios IGS turėtų patikrinti, ar jos gali gauti nustatytą VKP bylos informaciją ir parengti mokėjimo nurodymų bylas indėlininkams filialuose, kuriuos įsteigė kitose valstybėse narėse įsikūrusios dalyvaujančios kredito įstaigos, kai buveinės IGS gaus tokių kredito įstaigų VKP bylas.

4.53 Priimančiosios IGS vaidmenį atliekančios IGS turėtų apskaičiuoti, kiek laiko reikia mokėjimo nurodymo byloms parengti ir pateikti priimančiųjų valstybių narių IGS, laikantis EBI gairėse dėl indėlių garantijų sistemų bendradarbiavimo susitarimų pagal Direktyvą 2014/49/ES P6F⁷ P nustatytų terminų.

4.54 Priimančiosios IGS vaidmenį atliekančios IGS turėtų pateikti mokėjimo nurodymų bylos pavyzdį priimančiųjų valstybių narių IGS, kad patikrintų, ar tinkamai nustatyti ryšių kanalai. Vėliau priimančiosios IGS turėtų įvertinti gautas mokėjimo nurodymų bylas ir patikrinti, ar byloje yra visa reikalinga informacija, kad būtų galima atlikti mokėjimą ir pateikti patvirtinimą buveinės IGS.

4.55 Buveinės ir priimančiosios IGS turėtų įvertinti kitų bylų nei mokėjimo nurodymų bylų perdavimo kanalus – pavyzdžiui, ryšių dokumentų ir patvirtinamųjų dokumentų, reikalingų atliekant abipusius išmokėjimus sudėtingais atvejais.

4.56 Priimančioji IGS turėtų įvertinti savo gebėjimą komunikuoti su filialų indėlininkais ir plačiąja visuomene – visų pirma rengdamos pareiškimus ir informaciją atskiriems indėlininkams (pavyzdžiui, raštus indėlininkams arba klausimų ir atsakymų santraukas skambučių centro darbuotojams). Gebėjimas komunikuoti su indėlininkais vertinamas atliekant grąžinimo funkcijos pagrindinius testus (nedarant prielaidos, kad vyks tarpvalstybinis bendradarbiavimas), todėl vertinime daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama komunikacijai su filialų užsienio indėlininkais ir kitų valstybių narių nei buveinės IGS plačiąja visuomene. Tačiau priimančiosios IGS atliekamas skambučių centro parengimas priskiriamas i9 ir i10 rodikliams, todėl šis aspektas į šio vertinimo taikymo sritį nepatenka.

4.57 Buveinės ir priimančiosios IGS turėtų įvertinti tarpusavio lėšų pervedimo kanalus, pavyzdžiui, modeliuodamos faktinį (dalies) lėšų pervedimą IGS partnerei arba dokumentų peržiūros metodu atlikdamos reikalingų vidaus procesų įvertinimą. Tais atvejais, kai vykdomo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklo metu IGS naudojo tokį pervedimo kanalą lėšoms tarp skirtingų IGS pervesti, kai dalyvaujanti įstaiga pakeičia savo dalyvavimo statusą P7F⁸ P , toks pervedimo kanalų vertinimas yra neprivalomas.

4.58 IGS neturėtų testuoti savo gebėjimo bendradarbiauti tarpvalstybiniu pagrindu, jei jos nedalyvavo nei kaip buveinės IGS, nei kaip priimančiosios IGS pagal IGSD 14 straipsnį dėl bet kurios iš šių priežasčių:

• • nė viena dalyvaujanti kredito įstaiga neturi filialų kitoje valstybėje narėje ir (arba) ES kredito įstaigų filialas yra įsteigtas IGS valstybėje narėje; ir
• • visų dalyvaujančių kredito įstaigų, turinčių filialus kitose valstybėse narėse, pertvarkymo plane numatyta, kad turi būti imamasi pertvarkymo veiksmų arba kad įgaliojimas nurašyti arba konvertuoti atitinkamas kapitalo priemones ir reikalavimus atitinkančius įsipareigojimus pagal BGPD 59 straipsnį, turi būti taikomas pagal atitinkamą scenarijų, nurodytą BGPD 10 straipsnio 3 dalyje.

4.59 Testuodamos savo gebėjimus bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu, IGS turėtų naudoti šiuos rodiklius:

i15: Galimybė gauti nurodytą VKP informaciją ir parengti mokėjimo nurodymų bylą ( - as) apie dalyvaujančių kredito įstaigų kitose valstybėse narėse įsteigtų filialų indėlininkus (kokybinis rodiklis)

i16: Laikas, kurio reikia mokėjimo nurodymų bylai ( - oms) parengti, įstaigai perdavus VKP bylas (kokybinis ir kiekybinis rodiklis)

i17: Laikas, kurio reikia mokėjimo nurodymų bylai ( - oms) perduoti priimančiosioms institucijoms, įstaigai perdavus VKP bylas (kokybinis ir kiekybinis rodiklis)

i18: Mokėjimo nurodymo bylos ( - ų) siuntimo kanalų kokybės vertinimas (kokybinis rodiklis)

i19: Priimančiųjų IGS vertinimas ir patvirtinimas, kad mokėjimo nurodymų byla ( - os) būtų tinkama ( - os) grąžinti indėlius indėlininkams (kokybinis rodiklis)

i20: Kitų bylų nei mokėjimo nurodymo bylos siuntimo kanalų kokybės vertinimas (kokybinis rodiklis)

i21: Priimančiosios IGS, buveinės IGS vardu ir su ja bendradarbiaujant, gebėjimo komunikuoti su filialų indėlininkais ir plačiąja visuomene, visų pirma rengiant pranešimus ir informaciją atskiriems indėlininkams, kokybės vertinimas (kokybinis rodiklis)

i22: Lėšų, kurias priimančioji IGS turi grąžinti indėlininkams filialuose, pervedimo kanalų kokybės vertinimas (kokybinis rodiklis)

i23: Gebėjimas laikytis Gairėse dėl indėlių garantijų sistemų bendradarbiavimo susitarimų pagal Direktyvą 2014/49/ES nustatytų terminų (kokybinis ir kiekybinis rodiklis)

i24: Lėšų, kurias priimančioji IGS turi grąžinti indėlininkams filialuose, pervedimo iš buveinės IGS į priimančiosios IGS laikas (kokybinis ir kiekybinis rodiklis)

4.60 Nurodydamos i15, i16, i18, i19, i20, i21 ir i22 rodiklį, IGS turėtų nurodyti kokybinį balą ir šį kokybinį balą pagrindžiantį paaiškinimą.

4.61 Nurodydamos i16 ir i17 rodiklį, IGS turėtų nurodyti kokybinį balą, šį kokybinį balą pagrindžiantį paaiškinimą ir laiką valandomis, kaip atskaitos tašką naudodamos VKP bylos perdavimo laiką (t=0) (kiekybinis rodiklis). 4.62 Nurodydamos i21 rodiklį, priimančiosios IGS turėtų sutelkti dėmesį į konkrečius aspektus, susijusius su komunikacija su filialų užsienio indėlininkais ir kitų valstybių narių nei buveinės IGS plačiąja visuomene (kitaip nei grąžinimo scenarijaus be tarpvalstybinio bendradarbiavimo atveju, kai reikia komunikuoti su toje pačioje valstybėje narėje kaip IGS esančios kredito įstaigos indėlininkais).

4.63 Nurodydamos i23 rodiklį, IGS turėtų nurodyti kokybinį balą, šį kokybinį balą pagrindžiantį paaiškinimą ir laiką darbo dienomis (kiekybinis rodiklis).

4.64 Vertindamos i24 rodikliu matuojamą sritį, buveinės ir priimančiosios IGS turėtų bendradarbiaudamos tarpusavyje nustatyti lėšų pervedimo priimančiajai IGS terminą. IGS turėtų kiekybiškai įvertinti visą praėjusį laiką: tai apima lėšų pervedimo iš buveinės IGS į priimančiosios IGS laiką bei lėšų grąžinimo indėlininkams iš priimančiosios IGS laiką. Šiam vertinimui atlikti taip pat gali būti naudojami i22 rodiklio taikymo rezultatai. Nurodydamos i24 rodiklį, IGS turėtų nurodyti kokybinį balą, įvertinantį, ar lėšos buvo pervestos per nustatytą terminą, kartu pateikiant šį kokybinį balą pagrindžiantį paaiškinimą. Jos taip pat turėtų nurodyti laiką (darbo dienomis), reikalingą minėtam pervedimui, ir su IGS partnere sutartą testui taikomą terminą (kokybinis ir kiekybinis rodiklis).

Finansavimo pajėgumai

4.65 Be operacinių pajėgumų, IGS taip pat turėtų testuoti savo finansavimo priemonių pakankamumą ir galimybes jomis naudotis, kad galėtų įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus pagal pagrindinius testus.

Finansavimo priemonių pakankamumas

4.66 Pirma, IGS turėtų vertinti ex ante lėšų (turimų finansinių priemonių), ex post įnašų ir alternatyvių finansavimo priemonių, kurias galima naudoti IGS intervencijai, pakankamumą visoms dalyvaujančioms įstaigoms, kurių atžvilgiu, tikėtina, neturėtų būti imamasi pertvarkymo veiksmų pagal 3.27 dalį. Šis vertinimas turėtų būti pagrįstas naujausia nurodyta visų dalyvaujančių įstaigų apdraustų indėlių suma, sukaupta konkrečiu momentu. Tai yra dokumentų vertinimo (skaičiavimo) prat imai.

4.67 Jeigu naudojami ex post įnašai, turėtų būti atsižvelgiama į Direktyvos 2014/49/ES 10 straipsnio 8 dalyje išdėstytus apribojimus, įskaitant ir tai, ar kai kurių įstaigų mokėjimai gali būti visiškai arba iš dalies atidėti dėl to, kad mokėjimai keltų grėsmę jų likvidumui arba mokumui P8F⁹ P . IGS taip pat turėtų apsvarstyti, ar reikalingi specialūs ex post įnašai atitiktų tame straipsnyje nustatytą 0,5 proc. metinę viršutinę ribą. Jeigu ne, jos turėtų atskirai įvertinti, ar galėtų pritraukti lėšų iki 0,5 proc. viršutinės ribos.

4.68 Jeigu naudojami alternatyvios finansavimo priemonės, tokios kaip viešųjų arba privačiųjų trečiųjų šalių paskolos arba kredito linijos, reikėtų objektyviai įvertinti testavimo metu žinomus elementus, tokius kaip tarpusavio skolinimo įsipareigojimus, prisiimtus pagal rašytinius bendradarbiavimo susitarimus, oficialias kredito linijas ir pan.

4.69 Testuodamos savo finansavimo priemonių pakankamumą, IGS turėtų naudoti šiuos rodiklius:

i25: Ex ante lėšų pakankamumas, kad būtų patenkintas IGS dalyvaujančių įstaigų, nepatenkančių į gairių 3.27 punkte aprašytą kategoriją, finansavimo poreikis (nurodyti trūkumą patiriančias įstaigas absoliučiais ir santykiniais skaičiais ir, jei taikytina, minimalų, maksimalų ir vidutinį trūkumą absoliučia verte ir kaip dalį nuo finansavimo poreikio) (kokybinis ir kiekybinis rodiklis)

i26: Ex post įnašų pakankamumas, kad būtų patenkintas IGS dalyvaujančių įstaigų, nepatenkančių į gairių 3.27 punkte aprašytą kategoriją ir kurioms neužteko ex ante lėšų, finansavimo poreikis (nurodyti trūkumą patiriančias įstaigas absoliučiais ir santykiniais skaičiais ir, jei taikytina, minimalų, maksimalų ir vidutinį trūkumą absoliučia verte ir kaip dalį nuo finansavimo poreikio) (kokybinis ir kiekybinis rodiklis)

i27: Alternatyvių finansavimo priemonių pakankamumas, kad būtų patenkintas IGS dalyvaujančių įstaigų, nepatenkančių į gairių 3.27 punkte aprašytą kategoriją ir kurioms neužteko ex ante lėšų bei ex post įnašų, finansavimo poreikis (nurodyti trūkumą patiriančias įstaigas absoliučiais ir santykiniais skaičiais ir, jei taikytina, minimalų, maksimalų ir vidutinį trūkumą absoliučia verte ir kaip dalį nuo finansavimo poreikio) (kokybinis ir kiekybinis rodiklis)

4.70 Nurodydamos i25, i26, i27 rodiklius, IGS turėtų nurodyti kokybinį balą ir šį kokybinį balą pagrindžiantį paaiškinimą.

Galimybė naudotis finansavimo priemonėmis

4.71 Antra, IGS turėtų įvertinti valdymo sistemą ir sprendimų priėmimo procesą IGS intervencijai reikalingam finansavimui gauti. IGS taip pat turėtų įvertinti savo galimybes gauti ex ante lėšų likviduodamos investuotą turtą per intervencijai taikytiną terminą.

4.72 Šiuo atžvilgiu testuojant IGS grąžinimo scenarijus reikėtų atsižvelgti į tai, kokiomis sumomis grąžinimo laikotarpiu būtų galima faktiškai naudotis. Kituose intervencijos scenarijuose IGS turėtų nustatyti taikytiną laikotarpį, per kurį reikia prisidėti prie tokių intervencijų. Visuose scenarijuose tam reikia įvertinti investuotų turimų finansinių priemonių likvidumą ir mokėjimo įsipareigojimus, įskaitant įtampos rinkoje atvejus. IGS turėtų testuoti galimybes likviduoti visą savo turtą arba jo dalį ir pranešti apie jas teikdamas ataskaitą apie testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus. Jei įmanoma, IGS turėtų taikyti nepalankias rinkos sąlygas. Teikdamos ataskaitą EBI, IGS turėtų apibūdinti tyrimui taikytinas prielaidas ir (arba) sąlygas, pavyzdžiui, ar taikė nepalankias rinkos sąlygas – jeigu taikė, pateikti išsamesnę informaciją . 4.73 Be to, IGS turėtų testuoti galimybes surinkti ex post įnašus ir naudotis alternatyviomis finansavimo priemonėmis, neatsižvelgiant į ex ante lėšų sumą. Siekiant atlikti šį vertinimą, IGS gali vykdyti vienos pasirinktos kredito įstaigos įsipareigojimų nevykdymo modeliavimo pratimus arba atlikti įvairius testus pagal skirtingas prielaidas (pvz., atskirus testus kiekvienam galimam finansavimo šaltiniui). Šiems pratimams atlikti pasirinkta kredito įstaiga neturėtų patekti į gairių 3.27 punkte aprašytą kategoriją. Jei IGS pasirenka vieną kredito įstaigą tiek operaciniams, tiek finansavimo pajėgumams įvertinti, IGS turėtų užtikrinti, kad pasirinktoje kredito įstaigoje esančių indėlininkų skaičius būtų ne žemiau nei antrame kvartilyje tarp dalyvaujančių kredito įstaigų, nepatenkančių į 3.27 punkte aprašytą kategoriją. IGS turėtų anonimiškai EBI pranešti apie testui pasirinktos kredito įstaigos savybes.

4.74 Jeigu nacionalinėje teisėje numatyta konkreti seka, susijusi su turimų finansinių priemonių, ex post įnašų ir alternatyvių finansavimo priemonių pasitelkimu ir išnaudojimu, rengiant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis reikia atsižvelgti į galiojančias taisykles.

4.75 Jeigu IGS yra sudariusi susitarimus dėl alternatyvių finansavimo priemonių iš daugiau nei vieno šaltinio (pvz., komercinė paskola arba valstybės paskola), IGS per atitinkamą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklą turėtų išbandyti galimybę gauti lėšų iš bent vieno iš šių šaltinių. Kitus alternatyvių finansavimo priemonių šaltinius IGS gali įvertinti kituose cikluose.

4.76 IGS turėtų įvertinti laiką, kurio reikia norint naudotis finansavimu iš ex post lėšų bei alternatyvių finansavimo priemonių. Teikdamos ataskaitą EBI, IGS taip pat turėtų nurodyti taikytiną intervencijai skirtų lėšų gavimo terminą; IGS taip pat turėtų apsvarstyti galimybę įvertinti pervedimo kanalus ex post įnašams surinkti ir alternatyvioms finansavimo priemonėms gauti

• – pavyzdžiui, modeliuodamos faktinį visų arba dalies lėšų pervedimą IGS arba dokumentų peržiūros metodu atlikdamos reikalingų vidaus procesų įvertinimą. Nepaisant to, jei pervedimo kanalai ex post ir ex ante įnašams surinkti yra tie patys, IGS gali testuoti šiuos pervedimo kanalus ex ante arba ex post įnašams. Jei ex ante arba ex post įnašai surinkti per esamą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklą, IGS neprivalo atskirai testuoti kiekvieno pervedimo kanalo, ataskaitoje jos turėtų nurodyti savo realią patirtį.

4.77 Testuodamos savo galimybes naudoti lėšomis, IGS turėtų naudoti šiuos rodiklius:

i28: IGS valdymo sistemos ir sprendimų priėmimo proceso IGS intervencijai reikalingam finansavimui gauti kokybinis vertinimas (kokybinis rodiklis)

i29: IGS galimybių gauti ex ante lėšų likviduojant turtą, investuotą kaip turimų finansinių priemonių dalį, per intervencijai taikytiną terminą vertinimas (kiekybinis rodiklis, paremtas kokybiniu rodikliu)

i30: IGS galimybių surinkti ex post lėšų surenkant specialius įnašus per intervencijai taikytiną terminą vertinimas (kiekybinis rodiklis, paremtas kokybiniu rodikliu)

i31: IGS galimybių naudotis alternatyvaus finansavimo priemonėmis per intervencijai taikytiną terminą vertinimas (kiekybinis rodiklis, paremtas kokybiniu rodikliu) 4.78 Nurodydamos i28 rodiklį, IGS turėtų nurodyti kokybinį balą ir šį kokybinį balą pagrindžiantį paaiškinimą.

4.79 Nurodydamos i29 rodiklį, IGS turėtų nurodyti kokybinį balą ir tai, ar ex ante lėšos buvo panaudotos per intervencijai taikytiną terminą, kartu pridedant minėtą kokybinį balą pagrindžiantį paaiškinimą, laiką darbo dienomis, kurio reikia norint naudotis ex ante lėšomis, ir terminą darbo dienomis, taikytiną testuotai intervencijai (kokybinis ir kiekybinis rodiklis).

4.80 Nurodydamos i30 rodiklį, IGS turėtų nurodyti kokybinį balą ir tai, ar ex post įnašai buvo panaudoti per intervencijai taikytiną terminą, kartu pridedant minėtą kokybinį balą pagrindžiantį paaiškinimą, laiką darbo dienomis, kurio reikia norint surinkti ex post įnašus, ir terminą darbo dienomis, taikytiną testuotai intervencijai (kokybinis ir kiekybinis rodiklis).

4.81 Nurodydamos i31 rodiklį, IGS turėtų nurodyti kokybinį balą ir tai, ar alternatyvaus finansavimo priemonės buvo panaudotos per intervencijai taikytiną terminą, kartu pridedant minėtą kokybinį balą pagrindžiantį paaiškinimą, laiką darbo dienomis, kurio reikia norint naudotis alternatyvaus finansavimo priemonėmis, ir terminą darbo dienomis, taikytiną testuotai intervencijai (kokybinis ir kiekybinis rodiklis).

Galimybės mokėti įnašus, skirtus pertvarkymui, įsipareigojimų nevykdymo prevencijai ir nemokumo procedūrai

4.82 IGS turėtų įvertinti savo operacines ir finansavimo galimybes mokėti pertvarkymui skirtus įnašus ir prireikus panaudoti turimas finansines priemones intervencijoms, susijusioms su įsipareigojimų nevykdymo prevencijos funkcijomis bei nemokumo procedūrai skirtu įnašu, kaip nurodyta 3.2 punkte.

4.83 IGS turėtų naudoti rodiklius, nurodytus kaip taikytinus atitinkamam pagrindiniam testui, kuris atliekamas pagal šią gairę. IGS, atliekančios pagrindinius testus, susijusius su pertvarkymui, įsipareigojimų nevykdymo prevencijai ir nemokumo procedūrai skirtu įnašu, gali pasinaudoti atitinkamais rezultatais ir išvadomis, gautomis remiantis rodikliais, taikytais atliekant ankstesnį grąžinimo funkcijos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Šie ankstesni rezultatai turėtų būti gauti atlikus grąžinimo funkcijos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis šiuo metu vykdomo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklo metu (jei įmanoma) arba paskutinio IGS įvykdyto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklo metu. Naudodamos praeities rezultatus IGS turėtų apsvarstyti, ar reikia juos papildyti atliekant papildomus vertinimus, pritaikytus būtent pertvarkymui, įsipareigojimų nevykdymo prevencijai arba nemokumo procedūrai skirtam įnašui.

Konkretūs rodikliai

4.84 Testuodamos savo galimybes mokėti įnašus, skirtus pertvarkymui, įsipareigojimų nevykdymo prevencijai ir nemokumo procedūrai, IGS turėtų naudoti šiuos rodiklius: i32: Pertvarkymui skirtam įnašui – laikas, praėjęs nuo pertvarkymo institucijos prašymo sumokėti įnašą (kokybinis ir kiekybinis rodiklis)

i33: Įsipareigojimų nevykdymo prevencijai – (apytikslis) laikas, kurio reikėjo IGS intervencijai atlikti (neprivaloma – kokybinis ir kiekybinis rodiklis)

i34: Įsipareigojimų nevykdymo prevencijai – IGS nustatytų procedūrų ir išteklių kokybės įvertinimas siekiant užtikrinti, kad priemonių sąnaudos neviršytų IGS įstatyminių arba sutartinių įgaliojimų vykdymo sąnaudų pagal IGSD 11 straipsnio 3 dalies c punktą (kokybinis rodiklis)

i35: Įsipareigojimų nevykdymo prevencijai – IGS nustatytų procedūrų ir išteklių, skirtų sugriežtinti kredito įstaigos rizikos stebėseną ir padidinti tikrinimo teises, kokybės įvertinimas, kaip numatyta IGSD 11 straipsnio 3 dalies d punkte (kokybinis rodiklis)

i36: Įsipareigojimų nevykdymo prevencijai – IGS gebėjimo mokėti specialius įnašus kokybės įvertinimas pagal IGSD 11 straipsnio 5 dalį (kokybinis rodiklis)

i37: Nemokumo procedūrai skirtam įnašui – laikas, kurio reikėjo IGS intervencijai atlikti (kokybinis ir kiekybinis rodiklis)

i38: Nemokumo procedūrai skirtam įnašui – IGS nustatytų vidaus procedūrų ir išteklių, skirtų užtikrinti, kad IGS patiriamos sąnaudos neviršytų grynosios apdraustų indėlių kompensavimo sumos, kokybės įvertinimas pagal IGSD 11 straipsnio 6 dalį (kokybinis rodiklis)

4.85 Planuodamos 2 gairėje nurodytą etapą ir siekdamos įvertinti i32 rodikliu matuojamą sritį, IGS turėtų bendradarbiauti su pertvarkymo institucijomis, kad kartu apibrėžtų laikotarpį, per kurį reikia sumokėti pertvarkymui skirtą įnašą, kad pertvarkymo institucija galėtų įgyvendinti pertvarkymo priemones. Šis laikotarpis gali skirtis priklausomai nuo taikomo scenarijaus ar pertvarkymo priemonės. Be to, EBI skatina IGS ir pertvarkymo institucijas bendradarbiauti rengiant ir vykdant pertvarkymui skirto įnašo scenarijų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis

• – pavyzdžiui, vykdant bendrus pratimus. Nurodydamos i32 rodiklį, IGS turėtų nurodyti kokybinį balą, įvertinantį, ar lėšos buvo pervestos per taikytiną terminą, kartu pateikiant šį kokybinį balą pagrindžiantį paaiškinimą. Jos taip pat turėtų nurodyti laiką, reikalingą minėtam pervedimui, ir testui taikytiną terminą (kiekybinis rodiklis).

4.86 i33 rodiklio taikymas yra neprivalomas. Nusprendusios taikyti i33 rodiklį, IGS turėtų bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis, kad apibrėžtų laikotarpį, per kurį turėtų būti įgyvendintos priemonės. IGS taip pat gali nustatyti šį laikotarpį pačios, jei turi tam įgaliojimus. IGS turėtų atsižvelgti į ankstesnę realią patirtį, jei tokios yra. Šis laikotarpis gali skirtis priklausomai nuo taikomo scenarijaus ar priemonės. Todėl IGS gali įvertinti laiką remdamasi kuriuo nors iš galimų scenarijų. Atitinkamas atskaitos taškas, nuo kurio skaičiuojamas laikas, priklauso nuo taikytinos nacionalinės sistemos. Be kita ko, šis atskaitos taškas gali būti gautas prašymas iš kredito įstaigos, paskirtosios institucijos arba priežiūros institucijos. Nurodydamos i33 rodiklį, IGS turėtų nurodyti atskaitos tašką, nuo kurio skaičiuojamas laikas, ir priežastis, dėl kurių pasirinktas šis atskaitos taškas. IGS taip pat turėtų nurodyti pagrindines testo prielaidas.

4.87 Taikydamos i35 rodiklį IGSI turėtų apsvarstyti galimybę įtraukti priežiūros institucijas pagal IGSD 11 straipsnio 3 dalies d punktą ir taikytinas nacionalines nuostatas. Tokiu atveju atlikdamos vertinimą IGS turėtų orientuotis tik į vidinius veiksmus, kurių IGS gali imtis.

4.88 Taikydamos i36 rodiklį, IGS turėtų sutelkti dėmesį į konkrečius procesus, kuriuos jos galėjo taikyti pagal IGSD 11 straipsnio 5 dalį. Jei konkretus procesas netaikomas, IGS turėtų nurodyti tik šią išvadą.

4.89 Taikydamos i37 rodiklį, IGS turėtų bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis, kad apibrėžtų laikotarpį, per kurį turėtų būti įgyvendintos priemonės. IGS taip pat gali nustatyti šį laikotarpį pačios, jei turi tam įgaliojimus. IGS turėtų atsižvelgti į ankstesnę realią patirtį, jei tokios yra. Šis laikotarpis gali skirtis priklausomai nuo taikomo scenarijaus ar priemonės. Atitinkamas atskaitos taškas, nuo kurio skaičiuojamas laikas, priklauso nuo taikytinos nacionalinės sistemos. Be kita ko, šis atskaitos taškas gali būti gautas prašymas iš kredito įstaigos, paskirtosios institucijos arba priežiūros institucijos.

4.90 Nurodydamos i33 ir i37 rodiklius, IGS turėtų nurodyti kokybinį balą, įvertinantį, ar priemonės buvo atliktos per taikytiną terminą, kartu pateikiant kokybinį balą pagrindžiantį paaiškinimą. Jos taip pat turėtų nurodyti reikalingą laiką ir testui taikytiną terminą (kiekybinis rodiklis). Be to, IGS turėtų nurodyti atskaitos tašką, nuo kurio skaičiuojamas laikas, ir priežastis, dėl kurių pasirinktas šis atskaitos taškas. Nurodydamos i38 rodiklį, IGS turėtų nurodyti, ar (atsižvelgiant į ankstesnę realią patirtį arba siekiant geriau pasiruošti) taikomos procedūros, atitinkančios nacionalines nuostatas, siekiant nustatyti potencialų pirkėją, galintį perimti perduotus apdraustus indėlius.

4.91 Nurodydamos i34, i35, i36 ir i38 rodiklius, IGS turėtų nurodyti kokybinį balą ir šį kokybinį balą pagrindžiantį paaiškinimą.

Kiti taikytini rodikliai

4.92 Be 4.84 punkte pateiktų konkrečių rodiklių, IGS turėtų naudoti ir toliau nurodytus rodiklius, kurie taip pat taikomi jų grąžinimo funkcijai testuoti.

4.93 Testuodamos savo galimybes mokėti pertvarkymui skirtus įnašus, IGS turėtų naudoti šiuos minėtus rodiklius: i5, i6, i7, i8, i28, i29, i30 ir i31.

4.94 Šiuo tikslu taikydamos minėtus rodiklius, IGS turėtų atsižvelgti į tai, kad IGS pertvarkymui skirtą įnašą gali reikėti sumokėti per trumpesnį nei numatytasis laikotarpį, per kurį turi būti grąžinta indėlininkams grąžintina suma.

4.95 Taikydamos i6 ir i7 rodiklius, IGS turėtų įvertinti papildomų darbuotojų, biudžeto ir kitų išteklių pakankamumą, kad galėtų atlikti įnašą per pertvarkymo procedūroms reikalingą laikotarpį. IGS turėtų bendradarbiauti su pertvarkymo institucijomis, kad nustatytų šį laikotarpį, kuris gali skirtis priklausomai nuo taikomo scenarijaus ir pertvarkymo priemonės.

4.96 IGS turėtų taikyti i8 rodiklį tik tuo atveju, jei naudoja kitas IT sistemas nei naudojamos grąžinimo funkcijai vykdyti. Taikydamos i8 rodiklį, IGS turėtų įvertinti IT sistemų, kurios yra būtinos siekiant laiku atlikti pertvarkymui skirtą įnašą, saugumą.

4.97 Taikydamos i28 rodiklį, IGS turėtų atsižvelgti į nacionalines teisines, sutartines ar įstatymines nuostatas (jei tokių yra), susijusias su IGS valdymu ir sprendimų priėmimo procesu, būdingu pertvarkymui skirtiems įnašams.

4.98 Testuodamos savo galimybes užtikrinti įsipareigojimų nevykdymo prevenciją, IGS turėtų naudoti šiuos minėtus rodiklius: i5, i6, i7, i8, i28 ir i29.

4.99 Taikydamos i6 rodiklį, IGS turėtų įvertinti esamų darbuotojų pakankamumą, kad galėtų kiekybiškai įvertinti IGS intervencijos sąnaudas, kaip numatyta IGSD 11 straipsnio 3 dalyje.

4.100 Taikydamos i7 rodiklį, IGS turėtų įvertinti papildomų darbuotojų pakankamumą, kad galėtų kiekybiškai įvertinti IGS intervencijos sąnaudas, kaip numatyta IGSD 11 straipsnio 3 dalyje.

4.101 IGS turėtų taikyti i8 rodiklį tik tuo atveju, jei naudoja kitas IT sistemas nei naudojamos grąžinimo funkcijai vykdyti. Taikydamos i8 rodiklį, IGS turėtų įvertinti IT sistemų, kurios yra būtinos, kad galėtų kiekybiškai įvertinti IGS intervencijos sąnaudas, saugumą, kaip numatyta IGSD 11 straipsnio 3 dalyje.

4.102 Taikydamos i28 rodiklį, IGS turėtų atsižvelgti į nacionalines teisines, sutartines ar įstatymines nuostatas (jei tokių yra), susijusias su IGS valdymu ir sprendimų priėmimo procesu, būdingu įsipareigojimų nevykdymo prevencijai.

4.103 Testuodamos savo galimybes užtikrinti įsipareigojimų nevykdymo prevenciją, IGS taip pat gali savanoriškai taikyti i30 ir i31 rodiklius, laikydamosi taikytinų nacionalinių nuostatų.

4.104 Testuodamos savo galimybes atlikti nemokumo procedūrai skirtą įnašą, IGS turėtų naudoti šiuos minėtus rodiklius: i5, i6, i7, i8, i28 ir i29.

4.105 Taikydamos i7 rodiklį, IGS turėtų įvertinti papildomų darbuotojų pakankamumą, kad galėtų kiekybiškai įvertinti IGS intervencijos sąnaudas, kaip numatyta IGSD 11 straipsnio 6 dalyje.

4.106 IGS turėtų taikyti i8 rodiklį tik tuo atveju, jei naudoja kitas IT sistemas nei naudojamos grąžinimo funkcijai vykdyti. Taikydamos i8 rodiklį, IGS turėtų įvertinti IT sistemų, kurios yra būtinos, kad galėtų kiekybiškai įvertinti IGS intervencijos sąnaudas, saugumą, kaip numatyta IGSD 11 straipsnio 6 dalyje.

4.107 Taikydamos i28 rodiklį, IGS turėtų atsižvelgti į nacionalines teisines, sutartines ar įstatymines nuostatas (jei tokių yra), susijusias su IGS valdymu ir sprendimų priėmimo procesu, būdingu nemokumo procedūrai skirtiems įnašams. 4.108 Testuodamos savo galimybes atlikti nemokumo procedūrai skirtą įnašą, IGS taip pat gali savanoriškai taikyti i30 ir i31 rodiklius, laikydamosi taikytinų nacionalinių nuostatų.

Dar sunkesni testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijai ir papildomi rodikl iai

Dar sunkesni testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijai

4.109 IGS turėtų apsvarstyti galimybę prie vieno ar kelių pagrindinių testų pridėti papildomą sudėtingumo ir sunkumo lygį. Prie pasirinkto pagrindinio testo galima pridėti „specialų“ scenarijų, apimantį rimtas veiklos tęstinumo problemas arba išorės aplinkybes, dėl kurių IGS atlikti savo funkcijas taptų dar sunkiau.

4.110 Nebaigtinis tokių scenarijų pavyzdžių sąrašas: kelios IGS atliekamos išmokos vienu metu, sunkios ekonominės aplinkybės ir galimybės atlikti likvidavimą arba pritraukti lėšų rinkoje nebuvimas, IT ar operacijų sutrikimai IGS arba žlugusioje kredito įstaigoje, IGS veiklai poveikį darančios išorės aplinkybės, pvz., epidemija / pandemija, elektros tiekimo sutrikimas, interneto sutrikimai, streikas. Teikdamos ataskaitą EBI, IGS turėtų apibūdinti testo planą ir pasirinktą scenarijų.

4.111 Taikydamos tokį papildomai apsunkintą scenarijų, IGS turėtų naudoti šį rodiklį:

i39: IGS gebėjimas spręsti veiklos tęstinumo problemas arba išorės aplinkybes, dėl kurių vykdyti IGS funkcijas tampa dar sunkiau (kokybinis rodiklis)

Savo iniciatyva parengtos sritys ir rodikliai

4.112 IGS gali savanoriškai parengti papildomus savo iniciatyva parengtus rodiklius, skirtus vertinti į gaires neįtrauktas sritis. IGS tokius papildomus rodiklius gali taikyti aspektams, kuriuos IGS laiko svarbiais jos pajėgumams įvertinti ir kurie yra vertinami taikytino testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklo metu. Tai neprivaloma, savanoriška galimybė. Šios galimybės tikslas – suteikti IGS lankstumo testuoti ir pranešti apie aspektus, kuriuos IGS laiko svarbiais jos padėčiai įvertinti. Tokių sričių įtraukimas į EBI teikiamas testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitas suteikia EBI ir kitoms IGS įžvalgų apie tokius aspektus būsimiems vertinimams.

4.113 Nurodydamos tokius rodiklius, IGS turėtų nurodyti kokybinį balą, šį kokybinį balą pagrindžiantį paaiškinimą ir, jei taikytina, kiekybinę informaciją.

⁶ 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

⁷ EBA/GL/2016/02.

⁸ Pagal IGSD 14 straipsnio 3 dalį.

⁹ Žr. Komisijos priimtą deleguotąjį aktą pagal Direktyvos 2014/59/ES 104 straipsnio 4 dalį ir 115 straipsnį.

Individualių rodiklių vertinimo sistema

5.1 Vertindamos savo atsparumą pagal skirtingus rodiklius, įtrauktus į šias gaires, IGS turėtų naudoti toliau pateiktą vertinimo sistemą.

5.2 Testavimu nepalankiausiomis sąlygomis siekiama dvejopo tikslo: įvertinti IGS atsparumą ir nustatyti trūkumus arba tobulintinas sritis, kad būtų galima tobulinti IGS sistemas. Todėl sveikintina, kad vykdydamos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pratimus IGS nustato tokias tobulintinas sritis – to iš IGS ir tikimasi. Todėl taikydamos individualius rodiklius, IGS turėtų nurodyti kokybinį balą pagal šias skirtingas kategorijas:

1) IGS nenustatė nė vienos tobulintinų sričių arba jų nustatė nedaug ir mažai tikėtina, kad tokios sritys turės įtakos IGS gebėjimui atlikti savo užduotis pagal IGSD sąlygas.

2) IGS nustatė daug tobulintinų sričių, tačiau mažai tikėtina, kad tokios tobulintinos sritys turės įtakos IGS gebėjimui atlikti savo užduotis pagal IGSD sąlygas, nes, pavyzdžiui, tokie trūkumai yra tarpusavyje nesusiję ir (arba) gali būti lengvai pašalinti jiems atsiradus.

3) IGS nustatė nedaug tobulintinų sričių, tačiau tokios tobulintinos sritys turės įtakos IGS gebėjimui atlikti savo užduotis pagal IGSD sąlygas (todėl IGS turėtų nurodyti, kokių priemonių buvo imtasi arba planuojama imtis artimiausiu metu ir kokių rezultatų gauta atlikus tolesnius testus).

4) IGS nustatė nemažai tobulintinų sričių ir tokios tobulintinos sritys turės įtakos IGS gebėjimui atlikti savo užduotis pagal IGSD sąlygas (todėl IGS turėtų nurodyti, kokių priemonių buvo imtasi arba planuojama imtis artimiausiu metu ir kokių rezultatų gauta atlikus tolesnius testus).

5.3 Kokybiniai balai turėtų būti papildyti kiekybiniais rezultatais ir paaiškinimais, pagrindžiančiais nurodytą rezultatą, kai to reikalaujama ataskaitos šablone.

Nuo individualių rodiklių iki IGS atsparumo IGS vykdant savo teisines funkcijas

5.4 Vertindamos savo atsparumą pagal pagrindiniuose testuose vertinamas teisines funkcijas, IGS turėtų naudoti toliau pateiktą vertinimo sistemą.

5.5 Kiekviename pagrindiniame teste IGS turėtų nurodyti, ar IGS save laiko „pakankamai atsparia“, ar „nepakankamai atsparia“.

• • „Pakankamai atspari“ reiškia, kad IGS geba atlikti funkciją, pavestą pagal Direktyvą 2014/49/ES ir Direktyvą 2014/59/ES, kuri buvo įvertinta atlikus atitinkamą pagrindinį testą.
• • „Nepakankamai atspari“ reiškia, kad IGS negeba atlikti funkcijos, pavestos pagal Direktyvą 2014/49/ES ir Direktyvą 2014/59/ES, kuri buvo įvertinta atlikus atitinkamą pagrindinį testą.

5.6 IGS turėtų papildyti šį vertinimą paaiškinimais, pagrindžiančiais nurodytus rezultatus.

5.7 Jeigu IGS teisiškai įgaliota atlikti tam tikrą užduotį pagal IGSD, bet neatliko atitinkamo IGS taikytino pagrindinio testo, IGS turėtų apie tai pranešti įrašydama „sritis netestuota“ atitinkamoje ataskaitos šablono srityje ir paaiškindama šios srities nevertinimo priežastis.

Bendro atsparumo vertinimo sistema

5.8 Vertindamos savo bendrą atsparumą IGS turėtų naudoti toliau pateiktą vertinimo sistemą.

5.9 IGS turėtų nurodyti, ar bendras jos atsparumo lygis užtikrinant visų jos teisinių įgaliojimų įgyvendinimą yra „pakankamai atsparus“, ar „nepakankamai atsparus“:

• • „Pakankamai atsparus“ reiškia, kad IGS geba atlikti visas funkcijas, kurios jai yra pavestos pagal Direktyvą 2014/49/ES ir Direktyvą 2014/59/ES.
• • „Nepakankamai atsparus“ reiškia, kad IGS negeba atlikti bent vienos iš funkcijų, kurios jai yra pavestos pagal Direktyvą 2014/49/ES ir Direktyvą 2014/59/ES.

5.10 IGS turėtų papildyti šį vertinimą paaiškinimais, pagrindžiančiais nurodytus rezultatus.

6.1 Jei įmanoma, į ataskaitos šabloną turėtų būti įrašyti bent vieno testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklo, kurį IGS atliko iki galo, rezultatai.

6.2 Planuodamos ir atlikdamos tarpusavio vertinimus, IGS turėtų pranešti EBI 1 priede nurodytą informaciją iki EBI paskelbtos (jei taikytina) dienos. Atsižvelgdamos į tai, kad EBI paskelbs antrąjį tarpusavio vertinimą iki 2025 m. birželio 16 d., IGS turėtų EBI pateikti savo rezultatus iki 2024 m. birželio 16 d. Vėlesniems testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir ataskaitų teikimo ciklams EBI paskelbs terminus vėlesniuose EBI tarpusavio vertinimuose arba kitomis priemonėmis.

6.3 IGS ataskaitoms teikti turėtų naudoti 1 priede pateiktą ataskaitos šabloną ir EBI nurodytus perdavimo kanalus.

6.4 Pildydamos ataskaitos šabloną IGS turėtų laikytis šių instrukcijų:

• • IGS kiekvienam rodikliui (kokybiniam) turėtų nurodyti kokybinį balą (1 – 4) ir šį kokybinį balą pagrindžiantį paaiškinimą. Jei taikytina, IGS taip pat turėtų pateikti kiekybinę informaciją, kurioje būtų pagrindžiamas balas ir pateikiami palyginamieji duomenys būsimiems tarpusavio vertinimams (kiekybinis rodiklis).
• • Kai be kokybinio balo būtina ir kiekybinė informacija, IGS turėtų laikytis gairėse ir ataskaitos šablone pateiktų instrukcijų, pavyzdžiui, dėl matavimo vienetų.
• • Jeigu IGS nevertina tam tikros srities, IGS turėtų tai nurodyti įrašydama „sritis netestuota“ atitinkamame ataskaitos šablono lauke. Be to, IGS turėtų pateikti rašytinį paaiškinimą, kodėl tam tikra sritis nebuvo vertinta.
• • Atlikus VKP bylų testus ir nurodant testuotų unikalių įstaigų skaičių, jei IGS atliko kelis vienos kredito įstaigos VKP bylų testus, laikoma, kad testas atliktas vienai unikaliai institucijai.