2 gairė. IGS testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodika

2.1 Siekiant užtikrinti testo visapusiškumą, testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti programuojamas vidutinės trukmės laikotarpiu. Kiekvienas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų vykti pagal tam tikrus pagrindinius etapus, kaip aprašyta 2 gairėje.

2.2 Kad būtų laikomasi Direktyvos 2014/49/ES 4 straipsnio 11 dalies, paskirtosios institucijos turėtų užtikrinti, jog IGS gautų ir naudotų tik tokią informaciją, kuri yra būtina jų sistemų testavimui nepalankiausiomis sąlygomis atlikti, ir saugotų ją ne ilgiau nei būtina šiam tikslui pasiekti. Kad būtų laikomasi minėtos direktyvos 4 straipsnio 9 dalies, ir ypač tais atvejais, kai testas apima su indėlininkų sąskaitomis susijusių duomenų tvarkymą, paskirtosios institucijos turėtų užtikrinti, kad IGS išsaugotų su indėlininkų sąskaitomis susijusių duomenų konfidencialumą, juos tvarkytų pagal Direktyvą 95/46/EB P3F⁴ P ir visapusiškai juos apsaugotų – be kita ko, taikydamos anonimiškumo metodus.

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programos rengimas

2.3 Per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį IGS turėtų parengti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą, įskaitant pratimus, apimančius visus 3 gairėje nurodytus pagrindinius testus. Bet kuriuo atveju testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklas baigiamas, kai visi pagrindiniai testai atlikti bent vieną kartą (nuo gairių taikymo pradžios arba paskutinio ciklo priėmimo).

2.4 Programoje turėtų būti nustatytas numatomas suplanuotų pratimų laikas ir numatoma kiekvieno pratimo apimtis, atsižvelgiant į formatus ir prielaidas. Programoje gali būti vienas arba daugiau testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklų.

2.5 Programą reikėtų reguliariai atnaujinti, atsižvelgiant į ankstesnių testavimų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus (pvz., rezultatus, iš kurių būtų matyti, kad reikalingas nuodugnesnis vertinimas), faktinę IGS intervenciją arba reglamentavimo pokyčius (pvz., indėlių grąžinimo terminų sutrumpinimą).

2.6 Jeigu per testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklą vykdyta reali intervencija ir IGS galėjo įvertinti savo atsparumą, susijusį su kai kuriais arba visais pagrindiniais testais ir (arba) rodikliais pagal programą, IGS turėtų apsvarstyti galimybę keisti programą ir vietoj iš pradžių planuoto testo joje numatyti realiu atveju pagrįstą testą. Tokiu atveju, užuot užbaigusi visus toliau nurodytus pagrindinius etapus, IGS gali sutelkti dėmesį į ataskaitų teikimo ir taisomųjų veiksmų etapus .

Pagrindiniai testavimo nepalankiausiomis sąlygomis etapai

2.7 IGS turėtų įvykdyti toliau išvardytus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis etapus.

Planavimo etapas

2.8 IGS turėtų iš savo vidaus darbuotojų paskirti valdymo darbo grupę arba valdymo darbo pareigūną (toliau – valdymo darbo grupė), atsakingą už įvairių užduočių, susijusių su testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, planavimą ir koordinavimą. Šiuo tikslu vidaus darbuotojai – tai IGS įdarbinti arba pagal subrangos sutartį dirbantys darbuotojai ir kitos valdžios institucijos darbuotojai, kuriems patikėtos pagal IGSD ir BGPD numatytos IGS funkcijos. Nepriklausydami valdymo darbo grupei išorės dalyviai ir stebėtojai gali dalyvauti įvairiuose testavimo nepalankiausiomis sąlygomis etapuose. Vyresnioji vadovybė turėtų užtikrinti, kad valdymo darbo grupei būtų suteikta visa reikalinga informacija ir kad ji gautų visą reikalingą pagalbą iš likusiųjų IGS darbuotojų.

2.9 Prieš kiekvieną testavimo užduotį valdymo darbo grupė turėtų nustatyti testavimo tvarkaraštį ir nustatyti testavimo vidaus ir (arba) išorės dalyvius ir stebėtojus.

2.10 Atsižvelgiant į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą, valdymo darbo grupė turėtų išsamiau apibrėžti testavimo tikslą, formatus, matuojamus rodiklius ir pratimų prielaidas (pvz., IGS intervencijos finansavimo sumą, išmokėjimo lygį likvidavimo atveju arba kredito įstaigas, kurioms turi būti atliekami SCV bylų kokybės patikrinimai). 2.11 IGS gali naudoti ankstesnės intervencijos atvejais darytas prielaidas ir vertinti, kaip IGS sistemos veikė. Jos taip pat gali modeliuoti, kaip esamomis sąlygomis veiktų jų sistema, jei susiklostytų panaši situacija.

2.12 IGS turėtų skirti testavimui reikalingus išteklius, susijusius su darbuotojais, biudžetu ir infrastruktūra. Planuojant testavimą reikėtų nuolat tikrinti, ar šių priemonių pakanka.

2.13 IGS turėtų imtis priemonių užtikrinti, kad apibrėžtos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis prielaidos, pats testavimas ir padarytos išvados būtų objektyvūs. IGS prašoma pranešti apie tokias priemones ataskaitų formoje. Šios priemonės turėtų būti dokumentuotos sistemoje, jomis turėtų būti užtikrinta, kad objektyvumo reikalavimai būtų taikomi visiems testavimo dalyviams ir stebėtojams visuose testavimo etapuose. Pagal šias priemones IGS turėtų aiškiai atskirti valdymo darbo grupę ir kitus dalyvius bei stebėtojus, kurie priklauso IGS ir taip pat dalyvauja atliekant testavimą. IGS taip pat turėtų pranešti apie elementus, į kuriuos IGS atsižvelgė rengdamos minėtas priemones, pavyzdžiui, konkrečią IGS konfigūraciją ir (arba) valdymą, sąnaudas, interesų konfliktus, pridėtinę vertę, nacionalines nuostatas dėl profesinės paslapties ir IGS priežiūrą.

2.14 Šios priemonės gali numatyti išorės stebėtojų dalyvavimo galimybę. Stebėtojais gali būti paskirtos valdžios institucijos, kai jos pačios neadministruoja sistemų, arba kitos viešojo sektoriaus institucijos, konsultacinės įmonės arba kitos IGS. Stebėtojai turėtų stengtis patikrinti, ar procesas vykdomas objektyviai ir, jei kyla abejonių, išdėstyti susirūpinimą keliančius klausimus valdymo darbo grupei. Stebėtojams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su atitinkama informacija apie visus proceso etapus. Visai informacijai, kuria dalijamasi tuo tikslu, turėtų būti taikomi griežti profesinės paslapties apsaugos reikalavimai. Testuojant VKP bylas reikėtų laikyti, kad reikalavimas dėl atskyrimo arba stebėtojų dalyvavimo įvykdytas.

2.15 Valdymo darbo grupė turėtų susisiekti su vidaus ir išorės dalyviais ir stebėtojais, kurie bus įtraukti į įvairius testavimo užduoties etapus, ir užtikrinti, kad jie suprastų, kokį vaidmenį kiekvienas turėtų atlikti testuojant.

Vykdymo etapas

2.16 Vykdydama pratimus valdymo darbo grupė turėtų prašyti ir rinkti iš testavimo dalyvių ir stebėtojų informaciją, būtiną IGS sistemų veikimui įvertinti pagal 3 ir 4 gairėse aprašytas testavimo sritis ir rodiklius.

2.17 Prat imai gali vykti įvairiu formatu, įskaitant realaus atvejo imitavimo sesijas, per kurias vidaus ir išorės dalyviai modeliuoja, kokių veiksmų imtųsi ir kokius sprendimus priimtų tam tikro pagrindinio testo atveju, kaip aprašyta 3 gairėje, arba specialistų pasitarimus (pvz., kai valdymo darbo grupė iš įstaigos prašo VKP bylų ir vertina informacijos tikslumą). IGS ataskaitų formoje turėtų pranešti apie kiekvienų pratimų pasirinkto formato tipą pagal šias kategorijas:

• • dokumentų peržiūra, kuri apima esamų procedūrų ir taikomų priemonių peržiūrą (kokybės). Pavyzdžiui, siekiant nuo pradžios iki pabaigos apibrėžti ir išnagrinėti (fiktyvaus) išmokėjimo įvykio procesus, įvertinti tam tikras sritis;
• • patikrinimai vietoje, pavyzdžiui, IGS arba jų paslaugų teikėjų vizitai į kredito įstaigas siekiant įvertinti jų VKP bylų kokybę. Šie vizitai gali būti rengiami ir nurodomi pagal taikomą nacionalinę sistemą;
• • modeliavimas, pavyzdžiui, tam tikro pagrindinio testo modeliavimas nuo pradžios iki galo arba tam tikrų proceso dalių modeliavimas, kaip kad mokėjimo nurodymų failo perdavimas iš buveinės į priimančiąją IGS, arba ex ante finansavimo sumos pervedimas ir kredito linijos naudojimas;
• • realūs atvejai, įvykę testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklo metu ir leidžiantys įvertinti IGS pajėgumus, įtrauktus į šias gaires; ir
• • kitų rūšių prat imai , naudojam i tik tada, kai prat imai neatitinka nė vienos iš pirmiau minėtų kategorijų – tą turėtų paaiškinti IGS teikdama ataskaitą.

2.18 Kiti, valdymo darbo grupei nepriklausantys, vykdymo etapo dalyviai turėtų būti institucijų, subjektų ar net vidaus padalinių, įskaitant priklausančius IGS, kurie realiu atveju turėtų imtis reikalingų veiksmų, priimti reikalingus sprendimus arba suteikti reikalingą informaciją, atstovai. Tai gali būti vidaus dalyviai (pvz., IGS vidaus padalinys, atsakingas už finansavimo klausimus) arba išorės dalyviai (pvz., pertvarkymo institucijos, kurios, pasikonsultavusios su IGS, nustatytų savo pertvarkymui skirtą įnašą).

Ataskaitų teikimo ir taisomųjų veiksmų etapas

2.19 Valdymo darbo grupė turėtų nagrinėti ir aiškinti testavimo rezultatus, stengdamasi objektyviai įvertinti IGS atsparumą gebėjimo įvykdyti jos funkcijas atžvilgiu.

2.20 Valdymo darbo grupė turėtų visą laiką nuosekliai registruoti rezultatus, tam naudodama standartinę formą, pvz., parengtą Europos indėlių draudikų forumo. IGS turėtų pranešti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus paskirtosioms valdžios institucijoms bent kartą per metus.

2.21 Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti nuolatinio tobulinimo proceso dalis. Atitinkamai, jei atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nustatoma IGS sistemos trūkumų, IGS turėtų imtis taisomųjų veiksmų. Jeigu nustatoma trūkumų ir tie trūkumai atsirado dėl kredito įstaigų, pvz., dėl VKP bylų kokybės spragų, IGS turėtų imtis taisomųjų priemonių, jei reikia, kreipdamasi į kompetentingą už tų įstaigų priežiūrą atsakingą instituciją. Tada IGS, atlikdama paskesnį testavimą, turėtų stengtis įsitikinti, ar trūkumai pašalinti. Bendradarbiavimas su atitinkamomis administracinės valdžios institucijomis

2.22 IGS turėtų nuolat ir visapusiškai informuoti paskirtas valdžios institucijas apie planuojamą ir vykdomą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, nebent IGS taip pat yra paskirta valdžios institucija. Šiuo tikslu IGS turėtų pateikti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą paskirtosioms valdžios institucijoms per 3 mėnesius nuo jos užbaigimo. Toks keitimasis informacija galėtų inicijuoti konstruktyvų dialogą ir paskatinti programos tobulinimą. Paskirtosios institucijos savo turėtų pateikti savo nuomonę per 6 mėnesius nuo IGS parengtos programos gavimo. Apie visą atnaujintą medžiagą reikėtų nedelsiant informuoti paskirtąsias institucijas.

2.23 Vėliau, planuodamos kiekvienus prat i mus, IGS turėtų informuoti paskirtąsias institucijas apie testavimo apimtį – dalyvaujančias kredito įstaigas, testavimo formatus, prielaidas ir visą kitą susijusią informaciją.

2.24 Be to, prieš atlikdamos 3 gairėje nurodytą pagrindinį testą, IGS turėtų informuoti valdžios institucijas, kurios dalyvautų testuojamame teisinės funkcijos atlikime. Atliekant grąžinimo scenarijų, turėtų būti informuojama bent jau „atitinkama administracinė institucija“, nustatyta pagal Direktyvos 2014/49/ES 3 straipsnio 1 dalį, ir tos pačios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 17 punkte nurodyta kompetentinga institucija. Kai testuojamas pertvarkymo scenarijus, reikėtų informuoti kompetentingą instituciją ir pertvarkymo instituciją.

2.25 IGS turėtų klausti šių institucijų nuomonės dėl testavimo prielaidų ir pasiūlyti joms dalyvauti vykdymo etape. Jeigu IGS nėra paskirtosios institucijos dalis, tokį dalyvavimą arba konsultavimąsi galima organizuoti per paskirtąją instituciją.

2.26 Apibrėžiant scenarijus ir vykdant testavimą, kompetentingos ir pertvarkymo institucijos turėtų tiesiogiai arba per paskirtąsias institucijas bendradarbiauti su IGS.

2.27 IGS turėtų nurodyti paskirtosiomis institucijomis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus užpildydamos pateiktą ataskaitos formą Priedas Nr. 1. Jos taip pat turėtų atitinkamoms institucijoms P4F⁵ P jų prašymu nurodyti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus užpildydamos ataskaitos šabloną arba kitą formą, laikydamosi galiojančių konfidencialumo nuostatų.

⁴ Pakeista 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.

⁵ Įskaitant (bet neapsiribojant) pertvarkymo institucijas arba nacionalines kompetentingąsias institucijas.

1. Apžvalga

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

3. Susiję standartai

• EBA - Published by the European Banking Authority at https://www.eba.europa.eu/