3 gairė. Pagrindiniai testai

3.1 Kad galėtų visapusiškai įvertinti savo pajėgumą veiksmingai tvarkytis įstaigų žlugimo atvejais, IGS turėtų atlikti šioje gairėje aprašytus pagrindinius testus.

Pagrindiniuose testuose numatomos IGS funkcijos

3.2 Atsižvelgdamos į EBI atliekamą tarpusavio vertinimą, IGS testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklo metu turėtų atlikti joms teisėtai pavestų funkcijų pagrindinius testus (nustatytus Direktyvose 2014/49/ES ir 2014/59/ES, perkeltose į nacionalinius teisės aktus) ir pranešti apie rezultatus EBI. Šiuo tikslu IGS funkcijos turėtų būti tokios:

• • kompensuoti indėlininkams jų indėlius savo valstybėje narėje kredito įstaigos nemokumo atveju pagal Direktyvos 2014/49/EB 11 straipsnio 1 dalį (toliau – grąžinimo funkcija);
• • kompensuoti indėlininkams jų indėlius kitoje valstybėje narėje įgaliotų kredito įstaigų įsteigtuose filialuose kredito įstaigos nemokumo atveju pagal Direktyvos 2014/49/EB 11 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnį (toliau – grąžinimas pagal tarpvalstybinį bendradarbiavimą). IGS turėtų atlikti tokį pagrindinį testą tik tais atvejais, kai pagal pirmiau minėtą IGSD 14 straipsnį ir taikytinas nacionalines nuostatas IGS galėtų dalyvauti tarpvalstybinėse kompensacijose (kaip buveinės IGS, kaip priimančioji IGS arba vykdydama abi pareigas);
• • finansuoti kredito įstaigų pertvarkymą siekiant išsaugoti nuolatinę prieigą prie indėlių pagal Direktyvos 2014/49/ES 11 straipsnio 2 dalį ir Direktyvos 2014/59/ES 109 straipsnį (toliau – pertvarkymo funkcijai skirtas įnašas);
• • naudoti turimas finansines alternatyvias priemones siekiant užkirsti kelią kredito įstaigos žlugimui, jei tai leidžiama pagal valstybės narės, kurioje įsteigta IGS, teisę pagal Direktyvos 2014/49/EB 11 straipsnio 3 dalį (toliau – įsipareigojimų nevykdymo prevencijos funkcija); ir
• • naudoti turimas finansines priemones siekiant finansuoti priemones, leidžiančias išlaikyti indėlininkų prieigą prie apdraustų indėlių vykdant nacionalinę nemokumo procedūrą, jei tai leidžiama pagal valstybės narės, kurioje įsteigta IGS, teisę pagal Direktyvos 2014/49/EB 11 straipsnio 6 dalį (toliau – nemokumo procedūros funkcijai skirtas įnašas).

3.3 Be to, IGS turėtų reguliariai atlikti VKP bylų testus ir pranešti apie jų rezultatus. Reguliarūs VKP bylų testai taip pat yra pagrindiniai testai. Reguliarių VKP bylų testų rezultatai neturėtų būti painiojami ar maišomi su VKP bylų vertinimu, atliekamu vykdant pagrindinį testą, skirtą grąžinimo funkcijai. Pastaruoju atveju apie VKP bylų vertinimą turėtų būti pranešama kartu su šio pagrindinio kompensacijos indėlininkams testo rezultatais.

3.4 Jei IGS testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklo metu įgyvendino reikšmingus sistemų ar procesų pakeitimus, IGS turi iš naujo atlikti tam tikrus pagrindinius testus vykdomo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklo metu, jeigu per šį laikotarpį atlikti pakartotinius testus įmanoma operacine prasme. Pavyzdžiui, IGS pakeitus savo išmokėjimo metodą iš tarpinio banko modelio į elektroninį pervedimą naudojant IGS tam skirtą IT platformą, išmokėjimo procesai reikšmingai pasikeičia, todėl, siekdama užtikrinti atsparumą, IGS turėtų pakartotinai testuoti savo grąžinimo funkciją pagal 4 gairėje aprašytus rodiklius, kuriems šis pokytis turi įtakos.

3.5 Atsižvelgiant į pagrindinį testą, IGS naudos 4 gairėje nurodytus rodiklius. IGS paskirtosiomis institucijomis ir EBI turėtų pateikti minėtų pagrindinių testų rezultatus naudodamos pateiktą ataskaitos šabloną Priedas Nr. 1 .

3.6 IGS, naudodamos ataskaitos šabloną, EBI turėtų pateikti ne daugiau kaip trijų testų ataskaitą apie kiekvieną iš pagrindinių testų.

3.7 Pagrindinis testas turėtų būti atliekamas kaip visapusiškas testas ne rečiau kaip kartą per testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklą. Kiti pagrindinio testo vykdymo atvejai per tą patį testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklą gali būti atliekami vykdant išskaidytus testus, kurie kartu apimtų visus rodiklius, susijusius su šiuo konkrečiu pagrindiniu testu.

Grąžinimo funkcija

3.8 IGS turėtų testuoti savo galimybes grąžinti indėlininkams indėlius, kaip numatyta Direktyvos 2014/49/EB 11 straipsnio 1 dalyje. Nė viena IGS neturėtų susilaikyti nuo grąžinimo funkcijos testavimo remdamasi tuo, kad ji jau testavo toliau aprašytas pertvarkymo arba nemokumo prevencijos funkcijas, arba tuo, kad į 3.27 punkte aprašytą kategoriją patektų visos dalyvaujančios kredito įstaigos.

3.9 Grąžinimo scenarijuje IGS turėtų modeliuoti vienos ar kelių kredito įstaigų žlugimą, kad įvertintų, ar grąžintina suma, nurodyta Direktyvos 2014/49/ES 7 straipsnyje, būtų prieinama per minėtos direktyvos 8 straipsnyje nustatytus grąžinimo laikotarpius.

3.10 Be to, tikrindama savo atsparumą indėlininkams kompensuoti, IGS turėtų įvertinti savo vidaus procesų, skirtų rinkti ir analizuoti VKP bylas ir prireikus palaikyti ryšius su atitinkama kredito įstaiga siekiant gauti papildomų ar taisomųjų duomenų, kokybę. Šie su VKP bylomis susiję testai neturėtų būti painiojami ar maišomi su reguliariais įprastiniais VKP bylų vertinimais.

3.11 Per 2 gairėje nurodytą programos laikotarpį IGS turėtų taikyti 4 gairėje nurodytus rodiklius, taikytinus grąžinimo funkcijai.

Grąžinimas pagal tarpvalstybinį bendradarbiavimą

3.12 Jei IGS atlieka buveinės IGS arba priimančiosios IGS vaidmenį pagal IGSD 14 straipsnį, IGS turėtų modeliuoti vienos ar kelių kredito įstaigų, turinčių vieną ar daugiau filialų kitoje valstybėje narėje, žlugimą.

3.13 IGS turėtų atlikti tokius testus vykdydama IGS taikytinas pareigas: kaip buveinės IGS, kaip priimančioji IGS arba, jei taikytina, vykdydama abi pareigas. IGS turėtų testuoti savo kaip priimančiosios IGS vaidmenį, jei ji yra valstybėje narėje, kurioje kredito įstaiga turi bent vieną filialą iš kitos valstybės narės. IGS turėtų testuoti savo kaip buveinės IGS vaidmenį, jei kuri nors joje dalyvaujanti įstaiga turi filialą, įsteigtą kitoje valstybėje narėje. IGS turėtų testuoti abu vaidmenis, jei taikytini abu atvejai. Jei nacionalinės nuostatos numato, kad viena IGS yra atsakinga už tarpvalstybinių kompensavimo veiksmų valdymą kitų IGS, veikiančių toje pačioje valstybėje narėje, vardu, reikalavimas vykdyti buveinės, priimančiosios ir bendradarbiavimo sistemos pagrindinius testus taikomas tik atitinkamai IGS.

3.14 Rinkdamosi IGS partnerę ( - es) grąžinimo pagal tarpvalstybinį bendradarbiavimą scenarijui testuoti, IGS turėtų apsvarstyti galimybę, jei įmanoma, taikyti rizika pagrįstą metodą. Pavyzdžiui, jei sistema IGS X yra buveinė ir priimančioji sistemai IGS Y, o sistemai IGS Z – tik priimančioji, remdamasi rizika pagrįstu metodu sistema IGS X gali nuspręsti sistemos IGS Y atveju atlikti testą buveinės vaidmenyje, o sistemos IGS Z atveju – priimančiosios vaidmenyje.

3.15 Per 2 gairėje nurodytą programos laikotarpį IGS turėtų taikyti grąžinimo scenarijui su buveinės ir priimančiosios bendradarbiavimu būdingus rodiklius, kaip aprašyta 4 gairėje.

3.16 Jei IGS negali atlikti tokio pagrindinio testo, nes jokia kita IGS nepasirinko dalyvauti kaip IGS partnerė tarpvalstybinio bendradarbiavimo pratimuose, tai turėtų būti nurodyta ataskaitos formoje kaip „sritis netestuota“, kaip numatyta 5.7 punkte.

Pertvarkymui skirtas įnašas

3.17 Pertvarkymo scenarijuose turėtų būti numatyta intervencija į dalyvaujančią kredito įstaigą, kuri pertvarkoma pagal Direktyvą 2014/59/ES ir kuriai pagal minėtos direktyvos 109 straipsnį reikalingas IGS įnašas.

3.18 IGS testavimas nepalankiausiomis sąlygomis pagal pertvarkymo scenarijus gali būti atliekamas atskirai arba gali būti platesnio pertvarkymo testavimo, atliekamo vadovaujant pertvarkymo institucijoms, dalis – su sąlyga, kad bus testuojami ir atitinkamai taikomi 4 gairėje nurodyti specialūs rodikliai.

3.19 Jeigu IGS testavimas nepalankiausiomis sąlygomis pagal pertvarkymo scenarijų vykdomas atskirai, IGS rengdama scenarijų ir vykdydama testavimą turėtų konsultuotis su pertvarkymo institucija ir prašyti, kad pertvarkymo institucija dalyvautų testavime. Pertvarkymo institucijos turėtų bendradarbiauti su IGS ir tiesiogiai arba per paskirtas valdžios institucijas pateikti joms testavimui suplanuoti ir atlikti reikalingą informaciją.

3.20 Numatomas IGS įnašo į pertvarkymo finansavimą lygis turėtų būti kalibruojamas atsižvelgiant į Direktyvos 2014/59/ES 108 ir 109 straipsniuose nustatytas taisykles ir į kredito įstaigų, atrinktų pertvarkymo scenarijų apimančiam testui, profilį.

3.21 Išimtiniais atvejais, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija, IGS gali susilaikyti nuo pertvarkymo scenarijų testavimo, kai ji nustato, kad nė viena dalyvaujanti kredito įstaiga nepatenka į 3.27 punkte aprašytą kategoriją. Įsipareigojimų nevykdymo prevencija

3.22 Jeigu pagal Direktyvos 2014/49/ES 11 straipsnio 3 dalį IGS leidžiama naudoti lėšas kredito įstaigos žlugimo prevencijai, ji turėtų atlikti bent dviejų tipų testus:

• • testą, pagal kurį modeliuojamas reikšmingas vienos arba keleto dalyvaujančių kredito įstaigų finansinės padėties pablogėjimas, įskaitant jų kapitalo poziciją, turto kokybę ir likvidumo poziciją. Atliekant testą tokiomis aplinkybėmis, turėtų būti įvertinta, ar IGS galėtų užkirsti kelią žlugimui pagal Direktyvos 2014/49/ES 11 straipsnio 3 dalį, be kita ko įvertinant, kokias alternatyvias priemones būtų galima pritaikyti ir ar IGS turėtų finansinių priemonių reikiamai paramai suteikti; ir
• • IGS rizikos stebėsenos sistemų testą. Jeigu praeityje buvo užregistruota sunkumų, IGS turėtų nustatyti, ar stebėsenos sistemomis buvo galima nustatyti rizikos pavojų.

3.23 IGS testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, susijęs su įsipareigojimų nevykdymo prevencija, turėtų būti atliekamas remiantis specialiais rodikliais, aprašytais 4 gairėje.

Nemokumo procedūros funkcijai skirtas įnašas

3.24 Atliekant pagrindinius testus, susijusius su IGS įnašu į nemokumo procedūrą, turėtų būti daroma prielaida, kad reikia atlikti intervenciją siekiant išlaikyti indėlininkų prieigą prie apdraustų indėlių vykdant nacionalinę nemokumo procedūrą pagal Direktyvos 2014/49/ES 11 straipsnio 6 dalį.

3.25 IGS testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, susijęs su įnašu į nemokumo procedūrą, turėtų būti atliekamas remiantis specialiais rodikliais, aprašytais 4 gairėje.

Į pagrindinius testus įtraukiamų dalyvaujančių kredito įstaigų pasirinkimas

3.26 Norėdama atlikti pagrindinius testus IGS turėtų pasirinkti vieną arba kelias dalyvaujančias kredito įstaigas, kurių profilis tiktų pagal planuojamą testavimo tikslą, įskaitant testuojamas funkcijas, scenarijaus sunkumą bei sudėtingumą ir geografinę aprėptį.

3.27 IGS turėtų pasirinkti vieną arba kelias dalyvaujančias kredito įstaigas, kurios laikomos svarbiomis siekiant atlikti pertvarkymui skirto įnašo testą. IGS turėtų apsvarstyti galimybę pasirinkti vieną arba kelias dalyvaujančias kredito įstaigas konsultuodamasi su pertvarkymo institucijomis.

Pagrindinių testų sunkumas ir sudėtingumas

3.28 IGS turėtų vykdyti pagrindinius testus pagal įvairaus sunkumo ir sudėtingumo lygio prielaidas. Tačiau EBI pripažįsta, kad testų sudėtingumą ir sunkumą galima didinti tik iki tam tikro lygio ir kad testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijai IGS turėtų išlikti realūs. Todėl ilgainiui IGS turėtų taikyti vis sudėtingesnius ir sunkesnius scenarijus ir toliau vertinti gebėjimą valdyti pagrindinius scenarijus, kurių realiai galima tikėtis. Pavyzdžiui, IGS iš pradžių galėtų atlikti tarpvalstybinio bendradarbiavimo testą atlikdama buveinės IGS vaidmenį, kur kita IGS atlieka priimančiosios vaidmenį.. Vėliau IGS galėtų padidinti testavimo sudėtingumą atlikdama kitą tarpvalstybinio bendradarbiavimo testą, kuriame vienu metu dalyvauja dvi arba trys priimančiosios IGS. IGS taip pat gali didinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pratimų rengimo sunkumo ir sudėtingumo lygį, pavyzdžiui, pasirinkdama kitokio pobūdžio pratimus (t. y. IGS iš pradžių galėtų atlikti dokumentų peržiūros pratimus tam tikram aspektui įvertinti,

• o vėliau – to aspekto vertinimo modeliavimą).

3.29 IGS turėtų apsvarstyti galimybę prie vieno ar kelių pagrindinių testų pridėti papildomą sudėtingumo ir sunkumo lygį. Prie pasirinkto pagrindinio testo galima pridėti „specialų“ scenarijų, apimantį rimtas veiklos tęstinumo problemas arba išorės aplinkybes, dėl kurių IGS atlikti savo funkcijas taptų dar sunkiau, kaip nurodyta 4 gairėje.

3.30 IGS turėtų pranešti, ar ir kaip jos ilgainiui padidino IGS atliekamų testavimų nepalankiausiomis sąlygomis sunkumą ir sudėtingumą (palyginti su ankstesniu testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklu arba, jei taikytina, per nurodytą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklą). IGS turėtų apsvarstyti galimybę didinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sunkumą ir sudėtingumą pereidama nuo vieno testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklo prie kito. IGS taip pat turėtų apsvarstyti galimybę didinti dviejų panašių testavimų nepalankiausiomis sąlygomis sunkumą ir sudėtingumą (kai testas skirtas tai pačiai teisinei funkcijai), atliekamų per tą patį testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ciklą.

3.31 Kad užtikrintų istorinį aktualumą, savo programos metu, kaip nurodyta 2 gairėje, IGS turėtų testuoti scenarijus ir vertinti savo sistemų pajėgumą tvarkytis, jei iškiltų anksčiau, ypač 2008 – 2012 m. laikotarpiu, jau buvusio pobūdžio ir intensyvumo intervencijų atvejai.

1. Apžvalga

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

3. Susiję standartai

• EBA - Published by the European Banking Authority at https://www.eba.europa.eu/