I skirsnis. „Gaivinimo pajėgumo pagal konkretų scenarijų“ vertinimas

Vertindamos įstaigos „gaivinimo pajėgumą pagal konkretų scenarijų“, nustatytą pagal kiekvieną makroekonominiu ir finansiniu požiūriu nepalankiausių sąlygų scenarijų, kompetentingos institucijos turėtų peržiūrėti bendrą įstaigos pateiktų scenarijų tinkamumą pagal Direktyvos 2014/59 5 straipsnio 6 dalį ir 7 straipsnio 6 dalį, kaip nurodyta EBI gairėse dėl įvairių scenarijų, kurie turi būti įtraukti į gaivinimo planus,⁹ ir pagal šių gairių 4 antraštinę dalį.

⁹ 2014 m. liepos 18 d. EBA/GL/2014/06.

Visų pirma kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar scenarijai yra pakankamai nepalankūs, atsižvelgiant į 20 dalyje nustatytus kriterijus. 2 1 dalyje numatytu išimties atveju kompetentingos institucijos turėtų įvertinti įstaigos pateiktą išsamų paaiškinimą (kodėl toks scenarijus turėtų būti laikomas pakankamai nepalankiu) ir nuspręsti, ar scenarijuje aprašytos sąlygos yra pakankamai nepalankios, atsižvelgdamos, be kita ko, į bendrą įstaigos rizikos profilį. Jei kompetentingos institucijos mano, kad įstaigos numatytas scenarijus nėra pakankamai nepalankus, kai tinkama, jos galėtų reikalauti, kad įstaiga jį atitinkamai pakoreguotų ir dėl nustatytų esminių gaivinimo plano trūkumų pagal Direktyvos 2014/59/ES 6 straipsnį gaivinimo planą pateiktų iš naujo. Vertindamos BGP kompetentingos institucijos neturėtų atsižvelgti į „gaivinimo pajėgumą pagal konkretų scenarijų“, kurį įstaiga nustatė pagal tokį scenarijų.

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti įstaigos atrinktų gaivinimo galimybių realumą ir įgyvendinamumą, įskaitant laikotarpį, poveikį ir visus ribojančius veiksnius, ir, atsižvelgdamos į makroekonominiu ir finansiniu požiūriu nepalankiausias sąlygas, turėtų įvertinti, kiek įstaiga būtų pajėgi atkurti savo gyvybingumą ir finansinę būklę.

Kai tinkama ir įmanoma, kompetentingos institucijos turėtų peržiūrėti įstaigos atliktą vertinimą ir apskaičiavimą, visų pirma:

• a. gaivinimo galimybės įgyvendinamumą ir (arba) tikimybę, kad ji bus sėkmingai įgyvendinta, peržiūrėdamos gaivinimo galimybių įgyvendinamumą, kai jos nėra laikomos realiomis arba pagrįstomis tinkamu vertinimu pagal 16 –1 8 dalis;
• b. gaivinimo galimybių įgyvendinimo laikotarpį – numatomą gaivinimo galimybių įgyvendinimo laikotarpį reikėtų pailginti, kai įstaigos vertinimas laikomas nepagrįstu. Tais atvejais, kai gaivinimo galimybių įgyvendinimo laikotarpis viršytų 24 dalyje nustatytą laikotarpį, atlikdama BGP vertinimą kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti tik į poveikį, pastebėtą per atitinkamus laikotarpius;
• c. gaivinimo galimybių kiekybinio poveikio vertinimą – šis vertinimas arba įstaigos pateiktas kiekybinis vertinimas turėtų būti sumažintas, kai tikėtinas gaivinimo galimybių poveikis nėra pagrįstas tikroviškomis ir tikėtinomis prielaidomis ir skaičiavimais;
• d. papildomus ribojančius veiksnius, susijusius su vienalaikiu ar nuosekliu gaivinimo galimybių įgyvendinimu, kaip nurodyta 29 dalyje, – konkrečių galimybių poveikis turėtų būti pašalintas arba sumažintas, kai nustatomas kai kurių iš jų tarpusavio ryšys, pirmenybę teikiant, be kita ko, galimybėms, kurių įgyvendinamumo lygis yra aukščiausias ir (arba) kurių poveikis per nurodytą įgyvendinimo laikotarpį yra reikšmingiausias.

Kai tikslinga ir įmanoma, kompetentingos institucijos turėtų atlikti panašių įstaigų grupės analizę, kad, be kita ko, būtų lengviau:

• a. palyginti įstaigų pagal skirtingus scenarijus įgyvendintinas gaivinimo galimybes ir nustatyti, ar kuri nors įstaiga nepraleido tam tikrų galimybių;
• b. palyginti panašių įstaigų grupės tikėtino kiekvienos gaivinimo galimybės finansinį poveikį pagal skirtingus nepalankiausių sąlygų scenarijus;
• c. palyginti įstaigų numatytą laiką, reikalingą gaivinimo galimybei įgyvendinti ir jos teikiamai naudai realizuoti;
• d. palyginti įstaigų numatomas kiekvienos gaivinimo galimybės rūšies įgyvendinimo kliūtis ir parengiamąsias priemones.