6.3. Nuolatinė stebėsena ir ekspertų vertinimas

Siekdamos didinti savo modelių patikimumą, įstaigos turėtų tikrinti savo kalibravimo metodiką, būtent:

• a. palyginti savo rezultatus ir prielaidas su patikimų išorės šaltinių, taip pat priežiūros institucijų, pastabomis ir įvertinti savo prielaidų ir rezultatų nuoseklumą;
• b. naudoti jautrumo analizes savo modelių rezultatų patikimumo ir nuoseklumo laipsniui arba į scenarijus neįtrauktų galimų netiesinių veiksnių poveikiui nustatyti;
• c. jei naudojamas trečiosios šalies modelis, patikrinti, ar išorės rangovų tikrinimo sistema atitinka EBI gaires dėl užsakomųjų paslaugų.

Siekdamos pašalinti likusius testavimo nepalankiausiomis sąlygomis modelių trūkumus, įstaigos turėtų atsižvelgti į veiksnių, kurių šiame etape nebūtų galima integruoti (pavyzdžiui, rizikos, kylančios dėl sandorio šalių vertės grandinės, lūžio taškų, užkrečiamojo poveikio ir pan.), poveikį ir pagal ekspertų vertinimą konservatyviai koreguoti savo modelių rezultatus.

Apskritai, įstaigos, atlikdamos kiekybines analizes, turėtų remtis ekspertų nuomone, kad galėtų patikslinti neišsamius ar apytikrius aplinkos duomenis ir nustatyti galimas istorines koreliacijas ir kitus modelio trūkumus.

Įstaigos turėtų užtikrinti reguliarią reikšmingų savo aplinkos pokyčių stebėseną (įskaitant sandorio šalių strategiją, kaip valdyti aplinkos riziką), kad taikomi scenarijai ir modeliavimo metodai išliktų aktualūs. Scenarijų analizių atlikimo dažnumas turėtų atitikti įstaigų poreikius ir praktiką.

Scenarijų analizė turėtų būti rengiama atsižvelgiant į prisitaikymo ir modulinio pobūdžio aspektus, kad būtų galima ją nuolat tobulinti, atsižvelgiant į aplinkos ir žinių pokyčius. Įstaigos turėtų būti susipažinusios su naujausiomis mokslo žiniomis.