Organizacinė ir valdymo tvarka

Kai aktualu, taip pat reikėtų koordinuoti veiksmus visoje sistemoje, siekiant užtikrinti, kad atliekant ASV testavimą nepalankiausiomis sąlygomis būtų atsižvelgta į platesnę riziką finansiniam stabilumui ir galimą šalutinį poveikį įvairiems sektoriams.

Įtraukimas į priežiūros procesą

ASV testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai, kiek įmanoma, turėtų būti įtraukti į platesnį priežiūros procesą. Kadangi metodiniai aspektai ir duomenų prieinamumas laikui bėgant kinta, kompetentingos institucijos turėtų naudoti šiuos rezultatus atl ikdamos rizikos vertinimus, kapitalo pakankamumo peržiūras ir (arba) strateginių diskusijų su finansų sektoriaus subjektais metu.

Rezultatais taip pat turėtų būti vadovaujamasi imantis tolesnių priežiūros priemonių ir teikiant politikos rekomendacijas tais atvejais, kai nustatoma, kad ASV rizika gali kelti reikšmingą grėsmę finansiniam stabilumui.

Informacijos atskleidimas visuomenei

Rezultatai turėtų būti skelbiami laikantis atitinkamo sektoriaus reguliavimo ir priežiūros praktikos. Spręsdamos dėl rezultatų paskelbimo, kompetentingos institucijos turėtų pasverti atskirų ar suvestinių rezultatų paskelbimo lyginamąją naudą. Kokiu lygmeniu atskleisti duomenis, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į metodikos patikimumą ir duomenų kokybę. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad skaidrumas padeda didinti rinkos drausmę, suinteresuotųjų subjektų pasitikėjimą ir atskaitomybę. Jos taip pat turėtų užtikrinti, kad informacija būtų teisingai suprantama ir nesukeltų nenumatytų rinkos iškraipymų. Kuo rezultatai patikimesni, tuo labiau jie gali būti atskleidžiami viešai. Reguliari ASV testavimo nepalankiausiomis sąlygomis peržiūra ir raida

Kintant ASV rizikos ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikų pobūdžiui, kompetentingos institucijos turėtų reguliariai peržiūrėti ir tobulinti savo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemas. Ankstesnių testavimų metu įgyta patirtis turėtų būt i įtraukta į tolesnius testavimus, atnaujinimai turėtų atspindėti atsirandančią geriausią praktiką, naujus reguliavimo reikalavimus ir ASV duomenų bei modeliavimo metodų pažangą.

Šios bendros gairės taikomos nuo 2027 m. sausio 1 d.

A rigorous quality assurance process should be implemented to verify the accuracy, consistency, and reliability of stress test results. Competent authorities should establish review mechanisms (e.g. benchmarking or peer reviews) to assess data quality, methodology robustness, and, where appropriate, scenario adequacy. Where necessary, expert judgment should complement quantitative findings to mitigate model limitations.

Effective dialogue with financial entities

Competent authorities should maintain effective and structured dialogue with financial entities throughout the stress testing process. This includes providing clear guidance on expectations, facilitating engagement at key stages, and ensuring that financial entities have the opportunity to clarify methodological aspects. Regular interaction will enhance the credibility of the exercise and improve financial entities’ ability to incorporate ESG risk considerations into their own risk management frameworks.

Cross-border and system-wide coordination

Where relevant and possible, competent authorities should coordinate across jurisdictions to allow a harmonised approach to ESG stress testing for cross-border financial groups. This includes collaboration with other supervisory authorities to align methodologies, share best practices, and avoid regulatory fragmentation.

When relevant, system-wide coordination should also be pursued to ensure that ESG stress tests account for broader financial stability risks and potential spillover effects across sectors.

Integration into the supervisory process

ESG stress test results should be, to the extent possible, integrated into the broader supervisory process. As methodological aspect and availability of data develop over time, competent

14 authorities should use the findings to inform risk assessments, capital adequacy reviews, and/or strategic discussions with financial entities.

The results should also guide supervisory follow-up measures and policy recommendations where ESG risks are identified as likely to pose material threats to financial stability.

Public disclosure of information

Publication of results should be in line with relevant sectoral regulation and supervisory practice. When choosing to publish results, competent authorities should weigh up the comparative benefits of publishing individual or aggregate results. The level of disclosure should be calibrated based on the reliability of the methodology and the quality of the data. Competent authorities should consider that transparency enhances market discipline, stakeholder confidence, and accountability. They should also ensure that information is interpreted correctly and does not lead to unintended market distortions. Disclosure can increase as results become more robust.

Regular review and evolution of ESG stress testing

Given the evolving nature of ESG risks and stress testing methodologies, competent authorities should regularly review and refine their stress testing frameworks. Lessons learned from previous exercises should be incorporated into the following ones, and updates should reflect emerging best practices, new regulatory requirements, and advancements in ESG data and modelling techniques.