4.3. VMA patikimumo vertinimas ir pažeidžiamumo nustatymas

Kompetentingos institucijos turėtų atlikti įstaigos dabartinio verslo modelio kiekybinių požymių analizę, siekdamos įvertinti jos gebėjimą generuoti priimtiną pelną trumpalaikiu, vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu, atsižvelgiant į įstaigos norimą prisiimti riziką bei jos finansavimo ir kapitalo struktūras. Prie kompetentingų institucijų analizuotinų sričių reikėtų priskirti šias sritis:

• a. pelningumo veiksnius, įskaitant tendencijas, įvertinant pagrindinius įstaigos pelningumo elementus, atėmus straipsnius ir vienkartines priemones, pajamų srautų suskirstymą, sąnaudų suskirstymą ir paskirstymą, vertės sumažėjimo atidėjinius bei pagrindinius rodiklius (pvz., grynąją palūkanų maržą, sąnaudų ir pajamų santykį, paskolų vertės sumažėjimą ir rizikos sąnaudas). Šį vertinimą galima papildyti atitinkamų pagal riziką pakoreguotų pelningumo rodiklių (pvz., paskirstyto kapitalo grąžos rodiklio (ROAC) arba pagal riziką pakoreguotos kapitalo grąžos rodiklio (RAROC)) analize, jeigu tokie rodikliai yra prieinami ir laikomi patikimais;
• b. balansą, įskaitant tendencijas, vertinant turto ir įsipareigojimų sudėtį, finansavimo struktūrą, bendrą rizikos poziciją ir nuosavų lėšų pokyčius bei pagrindinius rodiklius (pvz., nuosavo kapitalo ar turto grąžą, pagrindinį 1 lygio kapitalą, finansavimo trūkumą), taip pat pelno (nuostolio) ataskaitoje ir balanse atsispindinčias koncentracijas, susijusias su klientais, sektoriais ir geografinėmis vietovėmis;
• c. norimą prisiimti riziką ir priimtinos rizikos lygį, vertinant įstaigos nustatytas oficialias ribas pagal rizikos rūšį ir tai, kaip šių ribų laikomasi, siekiant suprasti riziką, kurią įstaiga nori prisiimti siekdama gerinti savo finansinius veiklos rezultatus, ir užtikrinti veiklos atsparumą. Tai taip pat turėtų apimti atsparumą poveikiui, kurį sukelia IRT sutrikimai.

Kompetentingos institucijos turėtų analizuoti kokybinius esamo įstaigos verslo modelio ypatumus, siekdamos suprasti įstaigos verslo modelio sėkmės priežastinius veiksnius ir pagrindinius priklausomybės veiksnius. Prie kompetentingų institucijų analizuotinų sričių reikėtų priskirti šias sritis:

• a. verslo aplinką, įvertinant ateities perspektyvas, kuriomis vadovaujasi įstaiga, remiantis jos pagrindinėmis arba reikšmingomis geografinėmis ir verslo rizikomis. Atlikdamos šį vertinimą, kompetentingos institucijos turėtų stengtis geriau suprasti pagrindinius makroekonominius kintamuosius, rinkos tendencijas, konkurencinę aplinką ir kitus svarbius pokyčius (pvz., reguliavimo ir teisinius pokyčius);
• b. pagrindines vidaus ir išorės priklausomybes, vertinant pagrindinius išorės ir vidaus veiksnius, kurie gali turėti įtakos verslo modelio sėkmei, atsižvelgiant į susijusias valdymo ir vidaus kontrolės priemones;
• c. franšizę ir konkurencinio pranašumo sritis, vertinant įstaigos reputaciją ir santykių su klientais, tiekėjais ir partneriais tvirtumą, taip pat tai, ar yra sričių, kuriose įstaiga turi konkurencinio pranašumo, palyginti su panašiomis įstaigomis;
• d. IRT palaikymą, vertinant IRT ir verslo derinimo lygį ir tinkamumą strategijos, tikslų, veiklos, išteklių ir funkcijų atžvilgiu, taip pat svarstant, ar su IRT susiję susirūpinimą keliantys klausimai galėtų turėti įtakos įstaigos verslo strategijai ir tikslams.

Kompetentingos institucijos turėtų papildyti analizę, atlikdamos perspektyvinę (tiek kiekybinę, tiek kokybinę) institucijos finansinių prognozių ir strateginio plano analizę, siekdamos suprasti pagrindines prielaidas ir sąsajas, verslo strategijos tikėtinumą ir rizikingumą. Prie kompetentingų institucijų analizuotinų sričių reikėtų priskirti šias sritis:

• a. bendrąją strategiją ir sėkmės veiksnius, vertinant pagrindinius kiekybinius ir kokybinius valdymo tikslus ir atotrūkį tarp numatomo verslo modelio (jį įgyvendinus) ir dabartinio modelio;
• b. prognozuojamus finansinius veiklos rezultatus, vertinant įstaigos prielaidų, kuriomis grindžiama jos strategija ir prognozės, patikimumą ir nuoseklumą;
• c. vykdomuosius pajėgumus, vertinant vadovybės pasiekimus įgyvendinant ankstesnes strategijas ir prognozes, taip pat pačios įstaigos bendrą gebėjimą verslo veikloje pasinaudoti konkurenciniais pranašumais ir sėkmės veiksniais bei veiksmingai užtikrinti pelną. Atlikdamos šį vertinimą, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į:
• i. išlaidų paskirstymo sistemos pakankamumą, t. y. ar ji tinkamai atspindi verslo linijų ir (arba) vienetų pelningumą;
• ii. lėšų pervedimo kainodaros sistemą, t. y. ar tinkamai nustatomas kiekvienos verslo linijos / vieneto, produkto ir kliento grynųjų pajamų komponentas;
• iii. paskolų kainodaros sistemą, t. y. ar tinkamas paskolų kainodaros proceso valdymas, kainodaros metodikos, visų paskolų kainodaros sudedamųjų dalių tinkamas įvertinimas, taip pat ex post pelningumo stebėsena ir ataskaitų teikimas apie produktų kainodaros sprendimus;
• iv. pajamų paskirstymo sistemą tarp Sąjungoje įsteigtų įstaigų, priklausančių trečiųjų šalių grupėms, ir kitų tos grupės subjektų, įsteigtų už Sąjungos ribų ir neįtrauktų į ES patronuojančios įmonės konsoliduotąją ataskaitą – siekiant užtikrinti teisingą pelno ir nuostolių paskirstymą tarp sandorių gyvavimo cikle dalyvaujančių subjektų ar verslo sričių bei tinkamą valdymą.

Savo analizėje kompetentingos institucijos turėtų analizuoti bet kokį verslo modelio ir veiklos poveikį padidėjusiai PP / TF rizikai, įskaitant su kriptoturtu susijusią veiklą ir indėlių priėmimą arba juridinių asmenų steigimą ar naudojimą didelės rizikos trečiosiose šalyse, kaip nustatyta pagal Direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnį. Jei toks poveikis yra, jį prireikus turėtų papildyti kiekybinė analizė, kurioje dėmesys visų pirma būtų skiriamas pajamų reikšmingumui ir pajamų iš operacijų, kurios vykdomos tokiose didelės rizikos trečiosiose šalyse, reikšmingumui, vartotojų, kuriems įstaiga taiko sustiprintą išsamų patikrinimą, pozicijų koncentracijoms, kaip nustatyta Direktyvos 2015/849 II skyriaus 3 skirsnyje. Kompetentingos institucijos turėtų keistis su poveikiu susijusia informacija su už kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu atsakinga priežiūros institucija, kaip nustatyta 59 dalyse.