10.2. SREP kapitalo vertinimas ir konkrečiai įstaigai taikomi prudenciniai reikalavimai

Kapitalo pakankamumo įvertinimas ir susijusių reikalavimų bei rekomendacijų nustatymas 7 antraštinėje dalyje aprašyta tvarka tarpvalstybinėms grupėms yra kompetentingų institucijų bendro sprendimo priėmimo proceso pagal Direktyvos 2013/36/ES 113 straipsnį dalis.

Tarpvalstybinės grupės patronuojančiajai arba patronuojamajai įmonei 2 ramsčio reikalavimai ir 2 ramsčio reikalavimai dėl pernelyg didelio sverto rizikos pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalies a punktą turėtų būti taikomi bendru sprendimu, kaip numatyta tos direktyvos 113 straipsnio 1 dalies a punkte.

Aptardamos, ar nuosavų lėšų lygis pakankamas, ir nustatydamos 2 ramsčio reikalavimus ir 2 ramsčio reikalavimus dėl pernelyg didelio sverto rizikos, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į:

• a. rizikos ir trūkumų, kurių buvo nustatyta ir konsoliduotu, ir atskiro subjekto lygmeniu, reikšmingumo vertinimą (t. y. kuri rizika reikšminga visai grupei, o kuri reikšminga tik vienam subjektui) ir tai, kiek nuosavų lėšų reikia šiai rizikai padengti;
• b. jeigu nustatyti trūkumai yra bendri visiems subjektams (pvz., tam tikrų valdymo trūkumų pastebėta visuose subjektuose arba nustatyta kelių subjektų taikomų modelių trūkumų), galimybę koordinuoti vertinimą ir imtis priežiūros priemonių, pirmiausia nuspręsti, ar priemones reikėtų taikyti konsoliduotu lygmeniu, ar proporcingai taikyti kiekvienam subjektui, kuriame yra bendrų trūkumų;
• c. ICAAP atliktų vertinimų rezultatus ir nuomones dėl ICAAP atliktų skaičiavimų patikimumo ir jų rezultatų galimo naudojimo nustatant 2 ramsčio reikalavimus;
• d. priežiūrinių lyginamųjų skaičiavimų rezultatus, kurie naudojami nustatant 2 ramsčio reikalavimus visiems subjektams grupės ir konsoliduotu lygmeniu, ir
• e. 2 ramsčio reikalavimai, kuriuos reikia nustatyti subjektams ir konsoliduotu lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad galutiniai nuosavų lėšų reikalavimai būtų nuoseklūs, ir tai, ar nuosavas lėšas reikia perkelti iš konsoliduoto lygmens į subjekto lygmenį.

Norėdamos nustatyti bendrą SREP kapitalo reikalavimą, kaip aprašyta 7 antraštinėje dalyje, kompetentingos institucijos turėtų svarstyti galimybę jį taikyti tuo pačiu lygmeniu, kokiu taikomi bendro sprendimo, priimto pagal Direktyvos 2013/36/ES 113 straipsnio 1 dalies a punktą, reikalavimai. Pirmiausia, bendras SREP kapitalo reikalavimas ir kitos kapitalo priemonės, jeigu taikomos, turėtų būti nustatytos konsoliduotu ir atskirų kitose valstybėse narėse veikiančių subjektų lygmeniu. Jeigu grupė konsoliduojama iš dalies, bendras SREP kapitalo reikalavimas ir kitos kapitalo priemonės turėtų būti nustatytos tik iš dalies konsoliduojamos grupės patronuojančiajai įmonei, siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos analizuojamų kitose valstybėse narėse veikiančioms patronuojamosioms įmonėms nustatytų 2 ramsčio reikalavimų neįskaičiuotų du kartus.

Jei pagal tarpvalstybinės grupės patronuojančiosioms ar patronuojamosioms įstaigoms tenkančios pernelyg didelio sverto rizikos vertinimą reikia nustatyti 2 ramsčio reikalavimus pernelyg didelio sverto rizikai (P2R-LR) padengti, tai turėtų būti daroma pagal KRD 113 straipsnio 1 dalies a punkte numatytą bendrų sprendimų priėmimo procesą, taip pat turėtų būti nurodytas atskiras sverto koeficientų pagrįstų nuosavų lėšų reikalavimų rinkinys.

Aptardamos, ar nuosavų lėšų lygis pakankamas pernelyg didelio sverto rizikai padengti, ir nustatydamos 2 ramsčio reikalavimus dėl pernelyg didelio sverto rizikos, kompetentingos institucijos turėtų analizuoti:

• a. 326 dalyje nurodytus aspektus;
• b. 2 ramsčio reikalavimus pernelyg didelio sverto rizikai padengti, kurie nustatyti subjektams ir konsoliduotu lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad galutiniai nuosavų lėšų reikalavimai būtų nuoseklūs, ir tai, ar nuosavas lėšas reikia perkelti iš konsoliduoto lygmens į subjekto lygmenį.

Visa svarbia informacija apie 2 ramsčio gairių ir 2 ramsčio gairių dėl pernelyg didelio sverto rizikos tarpvalstybinės grupės patronuojančiosioms ar patronuojamosioms įmonėms nustatymą kompetentingos institucijos turėtų dalytis tarpusavyje ir jie turėtų būti nustatomi laikantis bendro sprendimo priėmimo proceso pagal Direktyvos 2013/36/ES 113 straipsnio 1 dalies c punktą. Visų pirma kompetentingos institucijos turėtų aptarti metodą, pagal kurį 2 ramsčio gairės ir 2 ramsčio gairės dėl pernelyg didelio sverto rizikos nustatomos individualiu lygmeniu, kai nėra to lygmens priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis duomenų, arba (jei būtina) susitarti dėl 2 ramsčio gairių ir 2 ramsčio gairių dėl pernelyg didelio sverto rizikos taikymo tik konsoliduotu lygmeniu. 2 ramsčio gairės ir 2 ramsčio gairės dėl pernelyg didelio sverto rizikos turėtų būti tinkamai nurodytos bendro sprendimo dokumente, parengtame pagal Direktyvos 2013/36/ES 113 straipsnį.