II antraštinė dalis. Visoms priemonėms galiojančios sąlygos

Kliūtys, ryšys su rizikos ribojimo reikalavimais ir struktūrinio atskyrimo reikalavimais

• a) Pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę taikyti priemones, kuriomis pašalintų arba sumažintų esmines sėkmingo pertvarkymo kliūtis, kurių randasi dėl įstaigos ypatumų arba dėl šių ypatumų sąveikos su išorės aplinkybėmis, įskaitant trečiosiose valstybėse iškylančias kliūtis. Kliūtis, įskaitant numatomas kliūtis ilgalaikiam subjekto, kuris po įstaigos pertvarkymo tęsia ypatingos svarbos funkcijas, gyvybingumui grąžinti, reikėtų vertinti pagal įgyvendinimo realumui ir patikimumui daromą poveikį, kaip nurodyta techniniame reguliavimo standarte dėl pertvarkymo planų turinio ir dėl sėkmingo pertvarkymo galimybės pagal tam tikrą (pasirinktą arba alternatyvią) pertvarkymo strategiją vertinimo.
• b) Pertvarkymo institucijos gali taikyti šias priemones tam, kad pašalintų sėkmingo pertvarkymo kliūtis tik taip, kad įstaiga, kurią reikia pertvarkyti, nepažeistų esamų rizikos ribojimo principais grindžiamo reguliavimo reikalavimų ir kad nekiltų tokia grėsmė.
• c) Jeigu esami rizikos ribojimo standartai arba reikalavimai, visų pirma pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, yra nepakankami konkrečios įstaigos arba grupės pertvarkymo strategijos įgyvendinimo realumui ir patikimumui užtikrinti, pertvarkymo institucijos turėtų apsvarstyti galimybę imtis reikiamų priemonių ir, pasikonsultavusios su kompetentinga institucija, įstaigai nustatyti papildomus standartus ir reikalavimus. Jeigu pagal taikomus įstatymus tam tikras operacijas yra reikalaujama struktūriškai atskirti arba to gali reikalauti kompetentingos institucijos, o pertvarkymo institucijos įvertina, kad šio atskyrimo nepakaks pertvarkymo strategijos įgyvendinimo realumui ir patikimumui užtikrinti, pertvarkymo institucijos turėtų svarstyti galimybę imtis reikiamų papildomų priemonių.

Proporcingumas

Kiekviena iš Direktyvos 2014/59/ES 17 straipsnio 5 dalyje išvardytų priemonių gali būti taikoma, jeigu yra tinkama, reikalinga ir proporcinga, norint sumažinti arba pašalinti tam tikros pertvarkymo strategijos įgyvendinimo kliūtis, įskaitant likvidavimo kliūtis, jeigu įstaigai žlugus, ji veikiausiai būtų likviduota taikant įprastą nemokumo procedūrą.

• a) Priemonė yra tinkama numatytam tikslui siekti, jeigu ją taikant atitinkamą kliūtį galima laiku reikšmingai sumažinti arba pašalinti.
• b) Priemonė yra reikalinga numatytam tikslui siekti, jeigu jos reikia, norint pašalinti arba reikšmingai sumažinti esminę realaus ir patikimo atitinkamos pertvarkymo strategijos įgyvendinimo kliūtį ir jeigu švelnesnės priemonės, kuria būtų galima tą patį tikslą pasiekti tokia pačia apimtimi, nėra. Priemonės švelnumą reikėtų vertinti pagal sąnaudas ir neigiamus padarinius įstaigai ir jos savininkams, savininkų teisei vykdyti verslą, vykdomo įstaigos verslo tvirtumui ir stabilumui. Pagal Direktyvos 2014/59/ES 10 straipsnio 3 dalį nepaprastosios viešosios paramos negalima laikyti švelnesne priemone.
• c) Priemonė yra proporcinga grėsmei, kurią šios kliūtys kelia finansiniam stabilumui, jeigu įstaigai žlugus visa gauta nauda dėl to, kad likvidavimas įprasta nemokumo procedūra arba įstaigos pertvarkymas tampa realus ir patikimas, ir dėl to, kad pertvarkymo tikslai pasiekti, yra didesnė palyginti su visomis sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo sąnaudomis ir neigiamais padariniais. Pertvarkymo institucijos, vertindamos proporcingumą, turėtų svarstyti ir švelnesnes priemones.

Alternatyvios pertvarkymo strategijos

Direktyvos 2014/59/ES 17 straipsnio 5 dalyje aprašytomis pertvarkymo institucijų taikomomis priemonėmis pertvarkymo kliūtis visų pirma yra siekiama pašalinti pagal pasirinktą pertvarkymo strategiją. Jeigu pertvarkymo institucija konkrečiais atvejais svarsto alternatyvios arba atsarginės strategijos taikymo galimybę, nes pagal pasirinktą sprendimą nepasiekiamas tikslas saugoti finansinį stabilumą išsaugant ypatingos svarbos funkcijas arba negalima tikėtis, kad pasirinktas sprendimas bus sėkmingai įgyvendintas, ypač tarpvalstybinių grupių atžvilgiu, reikėtų atsižvelgti į alternatyvių sprendimų įgyvendinimo kliūtis ir, prireikus, jas šalinti. Tačiau priemonės, kurių reikia alternatyvių variantų kliūtims pašalinti, turėtų būti įgyvendinamos tik tada, jeigu jomis nemažinamas pasirinkto sprendimo įgyvendinimo realumas ir patikimumas.