4.2 Kapitalo nustatymas, apskaičiavimas ir paskirstymas

Vertindamos vidaus kapitalo sumas, rūšis ir paskirstymą, kaip numatyta Direktyvos 2013/36/ES 73 straipsnyje, įstaigos turėtų vertinti IRRBB poveikį visam vidaus kapitalui pagrįsdamos tą vertinimą įstaigos vidaus matavimo sistemos rezultatais ir atsižvelgdamos į pagrindines prielaidas ir rizikos limitus. Bendras kapitalo lygis turėtų atitikti ir įstaigos faktinį pamatuotą rizikos lygį (be kita ko, susijusį su IRRBB), ir jos rizikos apetitą ir turėtų būti tinkamai dokumentuotas vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso ataskaitoje (ICAAP ataskaita).

Įstaigos turėtų įrodyti, kad jų vidaus kapitalas atitinka IRRBB lygį , atsižvelgiant į galimų įstaigos ekonominės vertės ir būsimų pajamų pokyčių dėl palūkanų normų pokyčių poveikį vidaus kapitalui. Nemanoma, kad įstaigos turėtų skaičiuoti dvigubą savo vidaus kapitalą EV ir pajamų rodikliams .

Atlikdamos ICAAP analizę dėl IRRBB reikalingos vidaus kapitalo sumos įstaigos turėtų atsižvelgti į:

• (a) vidaus kapitalą, laikomą ekonominės vertės rizikai, kuri galėtų kilti dėl neigiamų palūkanų normų pokyčių, ir
• (b) vidaus kapitalo poreikius, atsirandančius dėl palūkanų normų pokyčių poveikio ateities pajamų dydžiui, ir su tuo susijusias pasekmes vidaus kapitalo rezervo lygiams.

Įstaigos turėtų ne tik pasikliauti priežiūriniu su IRRBB susijusio kapitalo pakankamumo vertinimu arba priežiūriniu išskirčių testu (žr. 4.5 skirsnį), bet ir sukurti ir taikyti savo kapitalo paskirstymo metodiką, grindžiamą rizikos apetitu, rizikos lygiu ir rizikos valdymo politika. Nustatydamos tinkamą kapitalo lygį įstaigos turėtų atsižvelgti ir į reikiamo kapitalo sumą, ir į jo kokybę.

Atliekant su IRRBB susijusio kapitalo pakankamumo vertinimus reikėtų atsižvelgti į:

• (a) IRRBB pozicijoms nustatytų vidaus limitų dydį ir trukmę ir į tai, ar apskaičiuojant kapitalą tie limitai yra pasiekti ar ne;
• (b) tikėtinas atvirųjų pozicijų, skirtų pasinaudoti vidaus lūkesčiais dėl būsimo palūkanų normų lygio, draudimo sąnaudas;
• (c) IRRBB vidaus priemonių jautrumą pagrindinėms arba netobuloms modeliavimo prielaidoms;
• (d) sukrėtimų ir nepalankiausių sąlygų scenarijų poveikį pozicijoms, kurių kainos nustatomos taikant skirtingus palūkanų normų indeksus (bazinė rizika);
• (e) nesutampančių pozicijų skirtingomis valiutomis poveikį ekonominei vertei ir pajamoms (įskaitant poveikį tikrosios vertės, kurios pasikeitimas pripažįstamas kitomis bendrosiomis pajamomis (FVOCI), portfeliui);
• (f) numatytų nuostolių ir numatyto pelno poveikį;
• (g) kapitalo paskirstymą atsižvelgiant į visų į grupės prudencinio konsolidavimo sritį patenkančių juridinių subjektų riziką, be bendro konsoliduotojo kapitalo pakankamumo;
• (h) pagrindinės rizikos priežastis ir
• (i) aplinkybes, kuriomis rizika gali materializuotis.

Į su IRRBB susijusio kapitalo pakankamumo rezultatus reikėtų atsižvelgti įstaigos ICAAP ir juos reikėtų įtraukti į su verslo linijomis susijusio kapitalo vertinimus.

Siekdamos pritaikyti dėl IRRBB laikytino vidaus kapitalo sumą įstaigos turėtų taikyti matavimo sistemas ir įvairius palūkanų normų sukrėtimų ir nepalankiausių sąlygų scenarijus, pritaikytus įstaigos rizikos profiliui, kad būtų galima kiekybiškai įvertinti galimą IRRBB poveikio mastą nepalankiomis sąlygomis.

Įstaigos, kuriose taikomi ekonominio kapitalo modeliai, turėtų užtikrinti, kad IRRBB skirtas vidaus kapitalas būtų tinkamai įtraukiamas į bendrą ekonominio kapitalo paskirstymą ir kad visos su diversifikavimu susijusios prielaidos būtų dokumentuojamos, o jų patikimumas ir stabilumas būtų tikrinami naudojant ankstesnius duomenis, tinkamus konkrečiai įstaigai ir rinkoms, kuriose ji vykdo veiklą. Ekonominio kapitalo sąnaudas galima susieti su padaliniais ir produktais siekiant užtikrinti, kad už visų pagrindinių padalinių ar produktų sąnaudų valdymą atsakingi asmenys tinkamai jas suvoktų.

Spręsdamos, ar vidaus kapitalą reikėtų paskirstyti atsižvelgiant į pajamų IRRBB, įstaigos turėtų atsižvelgti į:

• (a) santykinę grynųjų palūkanų pajamų svarbą bendrosioms grynosioms pajamoms ir atitinkamai reikšmingų grynųjų palūkanų pajamų pokyčių poveikį įvairiais metais;
• (b) faktinius grynųjų palūkanų pajamų lygius, kuriuos galima pasiekti pagal įvairius scenarijus (t. y. į tai, kokio dydžio yra skirtumai, kad būtų galima atsverti dėl palūkanų normų pozicijų ir įsipareigojimų sąnaudų pokyčių atsirandantį nepastovumą);
• (c) galimybę faktiškai patirti nuostolių nepalankiausiomis sąlygomis arba dėl ilgalaikių rinkos aplinkos pokyčių, pvz., kai gali prireikti likviduoti pozicijas, numatytas kaip ilgalaikės investicijos siekiant stabilizuoti pajamas;
• (d) santykinę palūkanų normų pokyčiams jautrių priemonių (įskaitant palūkanų normų išvestines finansines priemones) svarbą ne prekybos knygoje, galimą poveikį atvaizduojant pelno ir nuostolio ataskaitoje arba tiesiogiai nuosavame kapitale (pvz., išreiškiant jį kitomis bendrosiomis pajamomis), ir
• (e) grynųjų palūkanų pajamų, pajamų srauto intensyvumo ir stabilumo ir pajamų lygio, kurio reikia, kad būtų galima pradėti ir toliau vykdyti įprastą verslo veiklą, pokyčius. Įstaigos, kurioms kyla didelė IRRBB, kurios pagal įvairius tikėtinus rinkos scenarijus gali patirti nuostolių ir kuriose gali sumažėti įprastas dividendų paskirstymas arba sumažėti veiklos apimtis, turėtų užtikrinti, kad jos turės pakankamą kapitalą ir galės atlaikyti neigiamą tų scenarijų poveikį.

Įstaigos turėtų atsižvelgti į vidaus kapitalo rezervo koregavimą, kai, remiantis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, pagal nepalankiausių sąlygų scenarijus matyti galimas pajamų sumažėjimas (ir atitinkamai mažesnis gebėjimas kaupti kapitalą) .