4.1 Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa

Įstaigose turėtų būti įgyvendinta testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa, į kurią reikėtų įtraukti bent šiuos dalykus:

• a) testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tipus ir jo pagrindinius tikslus ir taikymo sritis;
• b) įvairių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procesų dažnumą;
• c) vidaus valdymo priemones, įskaitant aiškiai apibrėžtas, skaidrias ir darnias atsakomybės sritis ir procedūras;
• d) grupės atveju į testavimą įtrauktų subjektų mastą ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis aprėptį (pvz., rizikos tipus ir portfelius);
• e) atitinkamą duomenų infrastruktūrą;
• f) metodinę informaciją, įskaitant naudojamus modelius ir galimus likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir mokumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ryšius,
• t. y. tokių dinaminių ryšių mastą ir grįžtamosios informacijos poveikio lygį;
• g) prielaidų rinkinį, įskaitant veiklos ir valdymo prielaidas, ir taisomuosius veiksmus, numatytus kiekvienos rūšies testavimui nepalankiausiomis sąlygomis.

Patronuojančiosios įstaigos valstybėje narėje ir ES patronuojančiosios įstaigos taip pat turėtų parengti grupės testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą, kurią turi patvirtinti ir stebėti valdymo organas ir įgyvendinti vyresnioji vadovybė vykdydama centralizuotą rizikos valdymo politiką. Į grupės testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą reikėtų įtraukti visas įstaigas, kurioms taikomas prudencinis konsolidavimas, ir, kiek įmanoma, spręsti jų problemas.

Rengdamos savo individualias testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programas įstaigos, kurioms taikomas prudencinis konsolidavimas, turėtų atsižvelgti į atitinkamos grupės testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą.

Į savo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programas įstaigos taip pat turėtų įtraukti atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir jo scenarijus.

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad jų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programas būtų galima vykdyti ir įgyvendinti ir kad jomis būtų galima remtis priimant sprendimus dėl kylančios ir galinčios kilti reikšmingos visų rūšių rizikos visais atitinkamais vadovybės lygmenimis.

Įstaigos turėtų reguliariai vertinti savo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programas, kad nustatytų jų veiksmingumą ir patikimumą, ir prireikus jas atnaujinti. Toks vertinimas turėtų būti atliekamas bent kartą per metus, remiantis ir kiekybine, ir kokybine analize, ir turėtų visiškai atitikti kintančias išorės ir vidaus sąlygas. Įstaigos turėtų užtikrinti, kad nustatant vertinimų dažnumą būtų atsižvelgiama į atitinkamų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procesų dažnumą.

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad jų kiekybinė analizė, kaip numatyta ankstesniame punkte, apimtų patikimus kiekybinius bandymus, kaip antai grįžtamuosius patikrinimus, kuriais būtų patvirtinamos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis modelių (pvz., kredito rizikos modelių, rinkos rizikos modelių, grynųjų pajamų prieš atidėjinius modelių) prielaidos, parametrai ir rezultatai. Įstaigos turėtų užtikrinti, kad jų kokybinė analizė, kaip numatyta ankstesniame punkte, būtų grindžiama ekspertų išvadomis arba lyginamosios analizės vertinimais.

Vertindama testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą įstaiga nagrinėja bent šiuos aspektus:

• a) programos veiksmingumą siekiant užsibrėžtų tikslų;
• b) tobulinimo poreikį;
• c) nustatytus rizikos veiksnius, apibrėžtis, atitinkamų scenarijų ir modelių prielaidų pagrindimą ir tų prielaidų rezultatų jautrumą, taip pat ekspertų išvadų vaidmenį siekiant užtikrinti, kad kartu būtų pateikiama pagrįsta analizė;
• d) modelių veiksmingumą, įskaitant jo rezultatus dirbant su į imtį neįtrauktais duomenimis,
• t. y. duomenimis, kurie nebuvo naudojami kuriant modelį;
• e) kaip įtraukti galimus neigiamus mokumo ir likvidumo ciklus;
• f) galimų mokumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tarpusavio ryšių pakankamumą;
• g) grįžtamąją informaciją, gaunamą iš kompetentingų institucijų joms atliekant priežiūrinį ar kitokį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;
• h) duomenų infrastruktūros (sistemų įgyvendinimo ir duomenų kokybės) pakankamumą;
• i) tinkamą vyresniosios vadovybės ir valdymo organo dalyvavimo lygį;
• j) visas prielaidas, įskaitant veiklos ir (arba) valdymo prielaidas, ir vadovybės veiksmus, numatytus atsižvelgiant į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tikslą, rūšį ir rezultatą, įskaitant vadovybės veiksmų pagrįstumo vertinimą nepalankiausiomis sąlygomis ir kintančioje verslo aplinkoje, ir
• k) atitinkamos dokumentacijos pakankamumą.

Įstaigos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa turėtų būti tinkamai dokumentuota dėl visų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rūšių, atliekamų vienos rizikos rūšies ir (arba) portfelio lygmeniu ir visos įmonės lygmeniu. Į dokumentaciją reikėtų įtraukti bent:

• a) testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodą;
• b) galimus mokumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tarpusavio ryšius, t. y. kapitalo padėties (mokumo) pablogėjimo ryšį su gebėjimu išleisti komercinius vekselius ir obligacijas (likvidumu), makrolygio įsipareigojimų neįvykdymo poslinkių tikimybių (mokumo) ryšį su numanomu nesuvaržyto bankų turto reitingų pasikeitimu ir poveikiu užstatui, laikomam atitinkamame centriniame banke (likvidumas), tikėtinų neveiksnių paskolų padidėjimo (mokumo) ryšį su tikėtinų įplaukų grąžinant paskolas arba iš ne finansų bendrovių obligacijų sumažėjimu (likvidumu) arba galimos likvidumo spragos (likvidumo) ryšį su skubiu turto pardavimu (mokumu) ir finansavimo išlaidų padidėjimo (likvidumo) ryšį su poveikiu pelnui ir nuostoliui (mokumu);
• c) vidaus politikoje nustatytus vaidmenis ir atsakomybės sritis, patikslinant antrosios ir trečiosios gynybos linijų vaidmenis, ir procesus, kuriais užtikrinama, kad būtų vykdoma bent testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa;
• d) viso testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programos ir jos rezultatų kūrimo, tvirtinimo, veikimo, veiklos rezultatų stebėsenos ir reguliaraus vertinimo proceso aprašymą;
• e) testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų vertinimo procesų aprašymą, įtraukiant išsamią informaciją apie sritis, kuriose dėl tam tikrų aspektų reikia, kad kai kuriuos veiksmus atliktų ar sprendimus priimtų žmogus, ir rezultatų panaudojimo vadovybės veiksmams ir įstaigos strategijai pagrįsti proceso aprašymą ir
• f) visų svarbių IT taikomųjų programų, naudojamų atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, aprašymą ir sąrašą (jeigu yra centrinis registras, galima pateikti nuorodą į jį).

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa turėtų būti kritiškai vertinama visoje organizacijoje, pavyzdžiui, rizikos komiteto ir vidaus auditorių. Už programos kūrimą ir taikymą neatsakantys padaliniai ir (arba) nedalyvaujantys išorės ekspertai turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį vertinant šį procesą, atsižvelgiant į svarbias tam tikrų dalykų žinias.

Pirma kurdamos ir vėliau vertindamos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą įstaigos turėtų užtikrinti, kad vyktų veiksmingas dialogas dalyvaujant visų įstaigos veiklos sričių ekspertams ir kad programą ir jos naujesnes versijas tinkamai peržiūrėtų vyresnioji vadovybė³ ir įstaigos valdymo organas, kurie taip pat atsako už jos vykdymo ir priežiūros stebėseną.

³ Taip pat žr. EBI gairių dėl vidaus valdymo II antraštinės dalies 1 skirsnį.