8.3 Reguliari skolininkų kredito peržiūra

Įstaigos taip pat turėtų atlikti reguliarią skolininkų, kurie yra bent vidutinės ar didelės įmonės, kredito peržiūrą siekdamos nustatyti bet kokius jų rizikos profilio, finansinės būklės arba kreditingumo pokyčius palyginti su kriterijais ir vertinimu paskolos išdavimo metu, taip pat peržiūrėti ir atnaujinti visus svarbius vidaus kredito reitingus ir (arba) vertinimą balais.

Peržiūros procesas ir dažnis turėtų būti aiškiai nustatyti ir atitikti skolininko rūšį ir rizikos profilį bei kredito rūšį, dydį ir sudėtingumą; jie turėtų būti nustatyti atitinkamoje politikoje ir procedūrose. Įstaigos turėtų atlikti peržiūras dažniau, jeigu nustatytų, kad kredito ir turto kokybė blogėja. Naudodamos bendrą kredito rizikos stebėsenos sistemą ir duomenų infrastruktūrą įstaigos turėtų turėti galimybę patikrinti, ar reguliari kredito peržiūra atliekama laikantis kredito rizikos politikos ir procedūrų, ir nustatyti visas išskirtis ir (arba) išimtis, kurias reikėtų stebėti toliau.

Tuo tikslu, jei tinkama, įstaigos taip pat turėtų reguliariai atnaujinti svarbią finansinę informaciją apie skolininką ir vertinti naują informaciją pagal kreditingumo vertinimo kriterijus, nustatytus remiantis šių gairių 4.3 skirsniu. Rinkdama ir vertindama tokią informaciją įstaiga turėtų turėti galimybę atpažinti ankstyvuosius blogėjančios kredito kokybės požymius.

Įstaigos turėtų reguliariai atlikti peržiūrą siekdamos vertinti skolininko įsipareigojimų neįvykdymo riziką ir galimą poreikį pereiti iš vienos rizikos kategorijos ir klasės į kitą.

Atliekant skolininkų kredito peržiūrą reikėtų vertinti esamą skolą ir skolininko jautrumą išorės veiksniams, kaip antai užsienio valiutos kurso pokyčiams, jei tai svarbu, kai jie gali padaryti poveikį skolos dydžiui ir jos grąžinimo pajėgumui, ir laikytis 5.2 .6 poskirsnyje nustatytų jautrumo analizės reikalavimų.

Įstaigos turėtų vertinti su turimos skolos refinansavimu susijusią riziką ir reguliariai vykdyti vienkartinio grąžinimo ir (arba) grąžinimo termino pabaigoje paskolų stebėseną atskirai nuo kitų paskolų. Jos turėtų nagrinėti galimą poveikį tam, kad skolininkas negalės perkelti ir (arba) refinansuoti turimos skolos, ir, inter alia , aprėpti į ateitį orientuotą makroekonominę perspektyvą ir galimybę patekti į kapitalo rinkas bei kitų rūšių skolos struktūras. Įstaigos turėtų įdėmiai stebėti skolininkų gebėjimą grąžinti ar refinansuoti savo skolas per skolos gyvavimo ciklą, o ne tik tada, kai artėja skolininko skolos grąžinimo terminas.

Reguliariai peržiūrint kredito riziką reikėtų atsižvelgti ir į individualų, ir į bendrą pozicijos rizikos profilį, įskaitant atitinkamus makroekonominius veiksnius ir konkrečius ekonomikos sektorius ar veiklos rūšis ir poveikį, kurį tokie veiksniai gali padaryti pajėgumui grąžinti paskolą.

Jei taikytina, įstaigos taip pat turėtų vykdyti garantų peržiūrą pagal kredito sutartį. Be nuolatinio garanto kreditingumo vertinimo, vertinant garantijos veiksmingumą taip pat reikėtų atsižvelgti į jos vykdymo galimybę ir laiką, kurio reikia garantijai realizuoti.

Be kredito ir finansinių parametrų stebėsenos, įstaigos turėtų atsižvelgti į informaciją, susijusią su kokybiniais veiksniais, kurie galėtų padaryti tam tikrą įtaką paskolos grąžinimui. Tokie veiksniai galėtų būti informacija apie valdymo kokybę, savininkų sutarimą ir (arba) nesutarimą, savininko įsipareigojimą skolininkui, prognozuojamą rinkos augimą, įmonės kainų nustatymo įgaliojimus, išlaidų struktūrą ir lankstumą, kapitalo išlaidų tendenciją, dydį ir pobūdį bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidas ir pasiskirstymą tarp skolos turėtojų ir valdytojų konsoliduotoje įstaigų grupėje.