6.3 Sudėtingos struktūros ir nestandartinė ar neskaidri veikla

Įstaigos turėtų vengti kurti sudėtingas ir galimai neskaidrias struktūras. Priimdamos sprendimus įstaigos turėtų atsižvelgti į rezultatus, gautus atliekant rizikos vertinimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar tokias struktūras galima panaudoti su pinigų plovimu ar kitais finansiniais nusikaltimais susijusiais tikslais, ir atitinkamas kontrolės priemones bei galiojančią teisinę sistemą²³ . Šiuo tikslu įstaigos turėtų atsižvelgti bent į tai:

• a. kiek jurisdikcija, kurioje bus sukurta struktūra, veiksmingai laikosi ES ir tarptautinių mokesčių skaidrumo ir kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu standartų²⁴ ;
• b. kiek struktūra naudinga siekiant akivaizdaus ekonominio ir teisėto tikslo;
• c. kiek struktūra galima pasinaudoti siekiant nuslėpti galutinio tikrojo savininko tapatybę;
• d. kiek kliento prašymas, dėl kurio gali būti sukurta struktūra, kelia susirūpinimą;
• e. ar struktūra gali kliudyti įstaigos valdymo organui tinkamai vykdyti priežiūrą arba ar ji gali mažinti įstaigos gebėjimą valdyti susijusią riziką;
• f. ar struktūra kliudo kompetentingoms institucijoms veiksmingai vykdyti priežiūrą.

²³ Išsamesnės informacijos apie šalies rizikos ir su atskirais produktais ir klientais susijusios rizikos vertinimą įstaigos taip pat gali rasti bendrose gairėse dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos veiksnių (šiuo metu gairės peržiūrimos) (EBA GL JC/2017/37).

²⁴ Taip pat žr. https://eba.europa.eu/regulation - and - policy/anti - money - laundering - and - e - money/rts - on - the - implementation - of - group - wide - aml/cft - policies - in - third - countries .

Bet kuriuo atveju įstaigos neturėtų kurti neaiškių arba nepagrįstai sudėtingų struktūrų, neturinčių aiškaus ekonominio pagrindimo ar teisinio tikslo, arba struktūrų, dėl kurių galėtų kilti susirūpinimas, jog jos gali būti kuriamos su finansiniais nusikaltimais susijusiu tikslu.

Steigdamas šias struktūras, valdymo organas turėtų suvokti jas ir jų tikslą, taip pat su jomis susijusią konkrečią riziką ir užtikrinti, kad tame procese tinkamai dalyvautų vidaus kontrolės funkcijų vykdytojai. Šios struktūros turėtų būti patvirtinamos ir palaikomos tik jeigu aiškiai apibrėžtas ir suvokiamas jų tikslas ir jeigu valdymo organas yra tikras, kad nustatyta visa reikšminga rizika, įskaitant reputacijos riziką, kad visą riziką galima veiksmingai valdyti ir tinkamai apie ją pranešti ir kad užtikrinama veiksminga priežiūra. Kuo sudėtingesnė ir neaiškesnė yra organizacinė ir veiklos struktūra ir kuo didesnė rizika, tuo intensyvesnė turėtų būti struktūros priežiūra.

Įstaigos turėtų savo sprendimus įforminti dokumentais ir turėtų galėti juos pagrįsti kompetentingoms institucijoms.

Valdymo organas turėtų užtikrinti, kad būtų imamasi tinkamų veiksmų siekiant išvengti ar sumažinti šių struktūrų veiklos riziką. Tam, be kita ko, reikėtų užtikrinti, kad:

• a. įstaigoje būtų įgyvendinama tinkama politika ir procedūros, dokumentais įforminami šios veiklos peržiūros, atitikties užtikrinimo, tvirtinimo ir rizikos valdymo procesai (pvz., taikytinos ribos, informacijos srautai), atsižvelgiant į pasekmes grupės organizacinei ir veiklos struktūrai, rizikos profiliui ir reputacijos rizikai;
• b. informacija apie šią veiklą ir su ja susijusią riziką būtų prieinama konsoliduojančiajai įstaigai, vidaus ir išorės auditoriams, ir būtų teikiama priežiūros funkciją vykdančiam valdymo organui ir leidimą išdavusiai kompetentingai institucijai;
• c. įstaiga reguliariai vertintų tęstinį poreikį išlaikyti šias struktūras.

Remdamiesi rizika pagrįstu metodu, vidaus audito funkcijos vykdytojai turėtų reguliariai peržiūrėti šias struktūras ir veiklą, įskaitant jų atitiktį teisės aktams ir profesiniams standartams.

Kai įstaigos klientų vardu vykdo nestandartinę ar neskaidrią veiklą (pvz., padeda klientams kurti priemones lengvatinio apmokestinimo jurisdikcijose, kurti sudėtingas struktūras, finansuoti su jomis susijusius sandorius arba teikti patikėtinių paslaugas), dėl kurios kyla panašių vidaus valdymo problemų ir kyla didelė veiklos ir reputacijos rizika, jos turėtų imtis tokių pat rizikos valdymo priemonių, kokių būtų imamasi įstaigai vykdant savo verslo veiklą. Visų pirma įtaigos turėtų įvertinti priežastį, dėl kurios klientas pageidauja įsteigti tam tikrą struktūrą.