Vidaus ataskaitų teikimas

Įstaigų vidaus pranešimo apie riziką sistemose turėtų būti laiku teikiama tiksli ir išsami informacija apie jų IRRBB pozicijas. Vidaus ataskaitos turėtų būti rengiamos bent kartą per ketvirtį.

Vidaus ataskaitos turėtų būti teikiamos valdymo organui arba jo deleguotiems asmenims su atitinkamų agregavimo lygmenų (atitinkančių konsolidavimo lygį) informacija ir reguliariai peržiūrimos. Ataskaitose turėtų būti teikiama atitinkamo lygio informacija, pritaikyta prie tam tikro vadovybės lygio (pvz., valdymo organo, vyresniosios vadovybės) ir konkrečios įstaigos padėties ir ekonominės aplinkos.

IRRBB ataskaitose turėtų būti teikiama apibendrinta informacija ir pakankamai patvirtinamųjų duomenų, kad valdymo organas arba jo deleguoti asmenys galėtų įvertinti įstaigos jautrumą rinkos sąlygų ir kitų svarbių rizikos veiksnių pokyčiams. Į ataskaitų turinį turėtų būti įtraukti įstaigos rizikos profilio ir ekonominės aplinkos pokyčiai, jose dabartinė pozicija turėtų būti palyginama su politikoje nustatytais limitais .

IRRBB ataskaitose turėtų būti reguliariai pateikiami modelių peržiūros ir audito rezultatai ir ankstesnių prognozių ar rizikos vertinimo palyginimai su faktiniais rezultatais, kad būtų galima pagrįstai nustatyti galimus modeliavimo trūkumus. Įstaigos, visų pirma, turėtų įvertinti modeliuojamus išankstinio mokėjimo nuostolius remdamosi ankstesnių faktiškai patirtų nuostolių duomenimis. Portfeliai, kuriuose gali įvykti reikšmingų rinkos vertės pokyčių, turėtų būti aiškiai nustatyti ir poveikis turėtų būti stebimas įstaigos VIS ir prižiūrimas atsižvelgiant į visus kitus portfelius, kuriems kyla rinkos rizika.

Nors valdymo organui arba jo deleguotiems asmenims bus rengiamos skirtingų rūšių ataskaitos priklausomai nuo įstaigos portfelio sudėties, remiantis 65 ir 66 punktais į jas reikėtų įtraukti:

• (a) įstaigos bendrų IRRBB pozicijų santraukas, įskaitant informaciją apie spragos riziką, bazinę riziką ir pasirinkimo sandorių riziką. Reikėtų nurodyti ir paaiškinti turtą, įsipareigojimus, grynųjų pinigų srautus ir strategijas, kurios lemia IRRBB lygį ir kryptį;
• (b) ataskaitas, iš kurių matyti įstaigos politikos ir limitų laikymasis;
• (c) pagrindines modeliavimo prielaidas ir parametrus, kaip antai neterminuotųjų indėlių (NI), išankstinių mokėjimų pagal fiksuotųjų palūkanų normų paskolas, išankstinio terminuotųjų indėlių atsiėmimo, įsipareigojimų panaudojimo, valiutų agregavimo ir komercinių maržų tvarkymo charakteristikas;
• (d) išsamius duomenis apie modeliavimo prielaidų, susijusių su IRRBB matais, poveikį, įskaitant prielaidų pokyčius esant įvairiems palūkanų normos scenarijams;
• (e) išsamius duomenis apie palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių poveikį IRRBB matams;
• (f) išsamius duomenis apie sąžiningos vertės priemonių, įskaitant 3 lygio turtą ir įsipareigojimus, poveikį IRRBB matams.
• (g) 4.3.4 skirsnyje nurodyto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, 4.3.3 skirsnyje nurodytų sukrėtimų, Direktyvos 2013/36/ES 98 straipsnio 5 dalyje nurodytų priežiūrinio išskirčių testų ir jautrumo pagrindinėms prielaidoms ir parametrams vertinimo rezultatus ir
• (h) IRRBB politikos ir procedūrų ir matavimo sistemų pakankamumo peržiūros santraukas, įskaitant visus vidaus ir išorės arba kitų lygiaverčių išorės šalių (kaip antai konsultantų) nustatytus faktus.

Pagal tas ataskaitas valdymo organas arba jo deleguoti asmenys turėtų turėti galimybę įvertinti įstaigos jautrumą rinkos sąlygų ir kitų svarbių rizikos veiksnių pokyčiams, visų pirma, atsižvelgiant į portfelius, kuriuose gali vykti reikšmingi rinkos vertės pokyčiai.

Vidaus matavimo sistemoje turėtų būti rengiamos ataskaitos tokiu formatu, kad įstaigos vadovybė įvairiais lygmenimis lengvai suprastų tas ataskaitas ir laiku priimtų tinkamus sprendimus. Ataskaitos turėtų būti naudojamos kaip pagrindas reguliariai stebėti, ar įstaiga vykdo veiklą pagal savo strategiją ir laikydamasi jos patvirtintų palūkanų normų rizikos limitų.