4.2 IRRBB nustatymas ir valdymas

Įstaigos turėtų apsvarstyti visas į bankinę knygą įtrauktas palūkanų normoms jautrias priemones, atsižvelgdamos į IRRBB pozicijų vertinimą ir valdymą, įskaitant turtą, įsipareigojimus, palūkanų normų išvestines finansines priemones, su palūkanų normomis nesusijusias išvestines finansines priemones, susietas su palūkanų norma ir kitais nebalansiniais straipsniais (pvz., paskolų įsipareigojimais).

Įstaigos turėtų atsižvelgti į neveiksnias pozicijas⁶ (be atidėjinių) kaip į palūkanų normų pokyčiams jautrias priemones, kuriomis išreiškiami tikėtini grynųjų pinigų srautai, ir jų laiką.

⁶ Neveiksnios pozicijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 680/2014 V priede.

Nedarant poveikio 10 daliai, smulki prekybos knygoje apskaitoma veikla, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 94 straipsnio 1 dalyje, įtraukiama, nebent jos palūkanų normos rizikai taikoma kita rizikos priemonė.

4.2.2 Kapitalo nustaty mas, apskaičiavimas ir paskirstymas atsižvelgiant į IRRBB

Vertindamos vidaus kapitalo sumas, rūšis ir paskirstymą, kaip numatyta Direktyvos 2013/36/ES 73 straipsnyje, įstaigos turėtų vertinti IRRBB poveikį visam vidaus kapitalui pagrįsdamos tą vertinimą įstaigos vidaus matavimo sistemos rezultatais ir atsižvelgdamos į pagrindines prielaidas ir rizikos limitus. Bendras kapitalo lygis turėtų atitikti ir įstaigos faktinį pamatuotą rizikos lygį (be kita ko, susijusį su IRRBB), ir jos rizikos apetitą ir turėtų būti tinkamai dokumentuotas vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso ataskaitoje (ICAAP ataskaita).

Įstaigos turėtų įrodyti, kad jų vidaus kapitalas atitinka IRRBB lygį atsižvelgdamos į galimų įstaigos ekonominės vertės ir būsimų grynųjų palūkanų pajamų matų pokyčių, taip pat rinkos vertės pokyčių, kuriuos lemia palūkanų normų pakitimai, poveikį vidaus kapitalui. Nustatydamos savo vidaus kapitalą, įstaigos turėtų įvertinti IRRBB rizikos matus, ypač atsižvelgdamos į tai, kad IRRBB matai rizikai taikomi papildomai (pvz., vertinant IRRBB iš kito laikotarpio perspektyvos). Nesitikima, kad įstaigos dvigubai apskaičiuos savo vidaus kapitalą nustatydamos EV ir grynųjų palūkanų pajamų matus ir rinkos vertės pokyčius, tačiau vidaus kapitalo paskirstymo metodikoje turėtų būti atsižvelgta į IRRBB rizikos matus ir aiškiai įvertintas jų potencialus poveikis vidaus kapitalui.

Atlikdamos ICAAP analizę dėl IRRBB reikalingos vidaus kapitalo sumos įstaigos turėtų atsižvelgti į:

• (a) vidaus kapitalą, laikomą ekonominės vertės pasikeitimo rizikai, kuri galėtų kilti dėl nepalankių palūkanų normų pokyčių, ir
• (b) vidaus kapitalo poreikius, atsirandančius dėl palūkanų normų pokyčių poveikio būsimoms grynosioms palūkanų pajamoms ir rinkos vertės pokyčiams, ir su tuo susijusias pasekmes vidaus kapitalo rezervo lygiams.

Įstaigos turėtų ne tik pasikliauti priežiūriniu su IRRBB susijusio kapitalo pakankamumo vertinimu arba priežiūriniu išskirčių kriterijumi, bet ir sukurti ir taikyti savo kapitalo paskirstymo metodiką, grindžiamą rizikos apetitu, rizikos lygiu ir rizikos valdymo politika. Nustatydamos tinkamą kapitalo lygį įstaigos turėtų atsižvelgti ir į reikiamo kapitalo sumą, ir į jo kokybę.

Atliekant su IRRBB susijusio kapitalo pakankamumo vertinimus reikėtų atsižvelgti į:

• (a) IRRBB pozicijų vidaus limitų dydį ir trukmę ir į tai, ar apskaičiuojant kapitalą tie limitai yra pasiekti ar ne;
• (b) tikėtinas atvirųjų pozicijų, skirtų pasinaudoti vidaus lūkesčiais dėl būsimo palūkanų normų lygio, draudimo sąnaudas;
• (c) IRRBB vidaus priemonių jautrumą pagrindinėms arba netobuloms modeliavimo prielaidoms;
• (d) sukrėtimų ir nepalankiausių sąlygų scenarijų poveikį pozicijoms, kurių kainos nustatomos taikant skirtingus palūkanų normų indeksus (bazinė rizika);
• (e) poveikį ekonominei vertei ir grynosioms palūkanų pajamoms ir rinkos vertės pokyčiams, susijusiems su nesutampančiomis pozicijomis skirtingomis valiutomis;
• (f) numatytų nuostolių ir numatyto pelno poveikį;
• (g) kapitalo paskirstymą atsižvelgiant į visų į grupės prudencinio konsolidavimo sritį patenkančių juridinių subjektų riziką, be bendro konsoliduotojo kapitalo pakankamumo;
• (h) pagrindinės rizikos priežastis ir
• (i) aplinkybes, kuriomis rizika gali materializuotis.

Į su IRRBB susijusio kapitalo pakankamumo rezultatus reikėtų atsižvelgti įstaigos ICAAP ir juos reikėtų įtraukti į su verslo linijomis susijusio kapitalo vertinimus.

Siekdamos pritaikyti dėl IRRBB laikytino vidaus kapitalo sumą įstaigos turėtų taikyti matavimo sistemas ir įvairius palūkanų normų sukrėtimų ir nepalankiausių sąlygų scenarijus, pritaikytus įstaigos rizikos profiliui, kad galėtų kiekybiškai įvertinti galimą IRRBB poveikio mastą nepalankiomis sąlygomis.

Įstaigos, kuriose taikomi vidaus kapitalo modeliai, turėtų užtikrinti, kad IRRBB skirtas vidaus kapitalas būtų tinkamai įtraukiamas į bendrą vidaus kapitalo paskirstymą ir kad visos diversifikavimo prielaidos būtų dokumentuojamos, o jų patikimumas ir stabilumas būtų tikrinami naudojant ankstesnius duomenis, tinkamus konkrečiai įstaigai ir rinkoms, kuriose ji vykdo veiklą. Vidaus kapitalo sąnaudas galima susieti su padaliniais ir produktais siekiant užtikrinti, kad už visų pagrindinių padalinių ar produktų sąnaudų valdymą atsakingi asmenys tinkamai jas suvoktų.

Spręsdamos, ar vidaus kapitalą reikėtų paskirstyti atsižvelgiant į grynųjų palūkanų pajamų matus ir rinkos vertės pokyčių IRRBB, įstaigos turėtų atsižvelgti į:

• (a) santykinę grynųjų palūkanų pajamų svarbą bendrosioms grynosioms pajamoms ir atitinkamai reikšmingų įvairių metų grynųjų palūkanų pajamų pokyčių poveikį;
• (b) faktinius grynųjų palūkanų pajamų lygius, kuriuos galima pasiekti pagal įvairius scenarijus (t. y. į tai, kokio dydžio yra skirtumai, kad būtų galima atsverti dėl palūkanų normų pozicijų ir įsipareigojimų sąnaudų pokyčių atsirandantį nepastovumą);
• (c) galimybę faktiškai patirti nuostolių nepalankiausiomis sąlygomis arba dėl ilgalaikių rinkos aplinkos pokyčių, pvz., kai gali prireikti likviduoti pozicijas, numatytas kaip ilgalaikės investicijos siekiant stabilizuoti grynųjų palūkanų pajamų matus ir rinkos vertės pokyčius;
• (d) santykinę palūkanų normų pokyčiams jautrių priemonių (įskaitant palūkanų normų išvestines finansines priemones) svarbą ne prekybos knygoje, galimą poveikį žymint pelno ir nuostolio ataskaitoje arba tiesiogiai nuosavame kapitale (pvz., išreiškiant jį kitomis bendrosiomis pajamomis), ir
• (e) Grynųjų palūkanų pajamų matų svyravimai ir rinkos vertės pokyčiai, grynųjų palūkanų pajamų matų ir rinkos vertės pokyčių tvirtumo ir stabilumo lygiai ir pajamų lygis, reikalingas įprastoms verslo operacijoms generuoti ir palaikyti. Įstaigos, kurių IRRBB didelė, kurios pagal įvairius tikėtinus rinkos scenarijus gali patirti nuostolių ir kuriose gali sumažėti įprastai paskirstomi dividendai arba veiklos apimtis, turėtų užtikrinti, kad jos turės pakankamą kapitalą ir galės atlaikyti nepalankų tokių scenarijų poveikį.

Įstaigos turėtų apsvarstyti, ar nereikėtų koreguoti vidaus kapitalo rezervo, kai, remiantis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, pagal nepalankiausių sąlygų scenarijus matyti galimas grynųjų palūkanų pajamų sumažėjimas ir rinkos vertės pokyčiai (ir atitinkamai mažesnis gebėjimas kaupti kapitalą).

4.2.3 IRRBB valdymo strategija

Įstaigos IRRBB strategija, įskaitant su IRRBB susijusį rizikos apetitą ir IRRBB mažinimą, turėtų būti įtraukta į bendrąją strategiją, visų pirma, strateginiai tikslai ir rizikos tikslai, kuriuos valdymo organas turi patvirtinti, kaip numatyta Direktyvos 2013/36/ES 88 straipsnio 1 dalies a punkto antroje pastraipoje.

Su IRRBB susijęs įstaigos rizikos apetitas turėtų būti išreiškiamas kaip priimtinas kintančių palūkanų normų poveikis IRRBB priemonėms ir į jį turėtų būti atsižvelgiama nustatant limitus. Įstaigos, kurioms kyla reikšminga spragos rizika, bazinė rizika arba pasirinkimo sandorių rizika, turėtų nustatyti savo rizikos apetitą, susijusį su kiekvieno iš šių reikšmingų porūšių IRRBB.

Į bendrąją IRRBB strategiją taip pat reikėtų įtraukti sprendimą dėl to, kiek verslo modelis turėtų būti grindžiamas grynosiomis palūkanų pajamomis, uždirbamomis pasitelkiant pelningumo kreivę, t. y. kai turtas finansuojamas nustatant palyginti ilgą perkainojimo laikotarpį, o įsipareigojimai – nustatant palyginti trumpą perkainojimo laikotarpį. Jeigu verslo modelis labai priklauso nuo tokio grynųjų palūkanų pajamų šaltinio, valdymo organas turėtų paaiškinti savo IRRBB strategiją ir tai, kaip jis planuoja išlikti per laikotarpius, kai pelningumo kreivės yra lygios arba atvirkštinės.

Prieš vykdydamos įsigijimo sandorius arba įgyvendinimą įstaigos turėtų tinkamai įvertinti pasiūlymus naudoti naujus produktus arba vykdyti naują veiklą ar dalyvauti rizikos prisiėmimo ar apsidraudimo strategijose, siekdamos užtikrinti, kad būtų nustatyti patikimam ir veiksmingam produkto ar veiklos IRRBB valdymui reikalingus išteklius, kad siūloma veikla atitiktų bendrą įstaigos rizikos apetitą ir kad būtų įdiegtos siūlomo produkto ar veiklos rizikos nustatymo, matavimo, stebėsenos ir kontrolės procedūros. Reikėtų užtikrinti, kad tų naujų produktų ir veiklos IRRBB charakteristikos būtų gerai suvokiamos.

Įstaigos, kurios, siekdamos sumažinti IRRBB pozicijas, naudoja išvestines finansines priemones, turėtų turėti reikiamų žinių ir patirties. Kiekviena įstaiga turėtų įrodyti, kad suvokia rizikos apsidraudimo pasitelkiant palūkanų normų išvestines finansines priemones pasekmes.

Įstaigos, kuriose matuojant IRRBB naudojami klientų elgesio modeliai, turėtų turėti reikiamų žinių ir patirties. Kiekviena įstaiga turėtų gebėti įrodyti, kad suvokia savo klientų elgesio modeliavimo pasekmes.

Priimdamos sprendimus dėl rizikos draudimo veiklos įstaigos turėtų suvokti apskaitos politikos poveikį, bet apskaitos priemonės neturėtų lemti jų rizikos valdymo metodo.

Konsoliduojančiosios įstaigos turėtų užtikrinti, kad IRRBB valdymo vidaus priemonės ir procesai būtų nuoseklūs ir tinkamai integruoti konsoliduotu ir iš dalies konsoliduotu lygmenimis.

4.2.4 IRRBB rizikos valdymo sistema ir pareigos

Siekdamos įsidiegti vidaus valdymo priemones, kurios atitiktų Direktyvos 2013/36/ES 74 ir 88 straipsnius, dėl IRRBB įstaigos turėtų užtikrinti, kad:

• (a) jų valdymo organas prisiimtų galutinę atsakomybę už IRRBB valdymo sistemos, įstaigos rizikos apetito sistemos ir vidaus kapitalo, skirto tinkamai padengti riziką, sumų, rūšių ir paskirstymo priežiūrą. Valdymo organas turėtų parengti bendrąją įstaigos IRRBB strategiją ir patvirtinti atitinkamą politiką ir procesus. Tačiau valdymo organas gali pavesti IRRBB stebėseną ir valdymą vyresniajai vadovybei, pavieniams ekspertams arba turto ir įsipareigojimų valdymo komitetui toliau 42 punkte nustatytomis sąlygomis.
• (b) Jos turi IRRBB valdymo sistemą, kurioje būtų aiškiai apibrėžtos atsakomybės sritys ir kurią sudarytų ribų sistema, politika, procesai ir vidaus kontrolės priemonės, įskaitant reguliariai atliekamas nepriklausomas sistemos veiksmingumo peržiūras ir vertinimus.
• (c) IRRBB vertinimo tvarka, procesai ir mechanizmai yra išsamūs ir proporcingi rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, kuris yra būdingas verslo modeliui ir įstaigos veiklai.

Valdymo organas turėtų, visų pirma, atsakyti už šiuos dalykus:

• (a) suvokti IRRBB pozicijos pobūdį ir lygį. Valdymo organas turėtų užtikrinti, kad būtų parengtos aiškios gairės dėl IRRBB rizikos apetito, susijusio su įstaigos veiklos strategijomis;
• (b) nustatyti, kad būtų imamasi tinkamų veiksmų siekiant nustatyti, pamatuoti, stebėti ir kontroliuoti IRRBB laikantis patvirtintos strategijos ir politikos. Šiuo požiūriu valdymo organas arba jo deleguoti asmenys turi nustatyti:
• i. tinkamus IRRBB limitus, įskaitant konkrečių procedūrų ir išimčių patvirtinimo apibrėžtį, ir užtikrinti tų limitų laikymąsi;
• ii. IRRBB matavimo ir pozicijų ir veiklos rezultatų vertinimo sistemas ir standartus, įskaitant palūkanų normų sukrėtimų, taikymo srities ir nepalankiausių sąlygų scenarijų ir pagrindinių prielaidų, kuriomis grindžiama įstaigos IRRBB analizė, atnaujinimo procedūras;
• iii. išsamų pranešimo apie IRRBB ir jos peržiūros procesą ir
• iv. veiksmingas vidaus kontrolės priemones ir valdymo informacijos sistemas (VIS);
• (c) tvirtinti svarbias rizikos draudimo arba rizikos prisiėmimo iniciatyvas prieš jas įgyvendinant. Pozicijos, susijusios su vidaus rizikos perkėlimu iš ne prekybos knygos į prekybos knygą ir atvirkščiai, turėtų būti tinkamai dokumentuojamos;
• (d) vykdyti IRRBB valdymo politikos, procedūrų ir ribų patvirtinimo, įgyvendinimo ir peržiūros priežiūrą. Valdymo organas turėtų būti reguliariai informuojamas (bent kartą per ketvirtį) apie įstaigos IRRBB pozicijos lygį ir pokyčius;
• (e) užtikrinti, kad IRRBB matavimo metodų patvirtinimas ir atitinkamo rizikos modelio vertinimas būtų įtraukti į formalų politikos procesą, kurį turėtų peržiūrėti ir patvirtinti valdymo organas arba jo deleguoti asmenys;
• (f) reguliariai susipažįstant su laiku pateikiama ir pakankamai išsamia informacija suvokti ir vertinti, kaip deleguoti asmenys vykdo veiklą atlikdami IRRBB stebėseną ir kontrolę pagal valdymo organo patvirtintą politiką;
• (g) suvokti įstaigos IRRBB strategijų pasekmes ir galimus ryšius su rinkos, likvidumo, kredito ir operacine rizika nereikalaujant, kad visi valdymo organo nariai būtų šios srities ekspertai. Kai kurie nariai turėtų turėti pakankamai techninių žinių, kad galėtų kritiškai vertinti valdymo organui teikiamas ataskaitas ir jas ginčyti. Įstaiga turėtų nuspręsti, kad valdymo organo nariai turėtų užtikrinti, kad vyresnioji vadovybė būtų kompetentinga ir suvoktų IRRBB ir kad IRRBB valdymui būtų skiriama pakankamai išteklių.

Įstaigos turėtų įsidiegti delegavimo tvarką ir procedūras, pagal kurias valdymo organas paveda IRRBB stebėseną ar valdymą, kaip numatyta toliau (bet ne tik):

• (a) valdymo organas turėtų nustatyti asmenis arba komitetus, kuriems jis paveda parengti IRRBB politiką ir praktines priemones, kaip antai vyresniąją vadovybę, pavienius ekspertus arba ALCO, ir aiškiai apibrėžti tikslus;
• (b) valdymo organas turėtų užtikrinti, kad atsakomybės sritys IRRBB valdymo procese būtų tinkamai atskirtos. IRRBB nustatymo, matavimo, stebėsenos ir kontrolės funkcijoms turėtų būti priskirtos aiškiai apibrėžtos atsakomybės sritys, jos turėtų būti nepriklausomos nuo su IRRBB rizikos prisiėmimu susijusių funkcijų ir jas vykdantys asmenys turėtų pranešti apie IRRBB pozicijas tiesiogiai valdymo organui arba jo deleguotiems asmenims;
• (c) įstaiga turėtų užtikrinti, kad valdymo organo deleguoti asmenys turėtų aiškiai apibrėžtus įgaliojimus dėl padalinių, kurie atsako už su IRRBB susijusios rizikos prisiėmimą. Turėtų būti aiškus ryšio kanalas, kuriuo deleguotų asmenų nurodymai būtų perduodami tiems atsakingiems padaliniams;
• (d) valdymo organas turėtų nustatyti, kad pagal įstaigos struktūrą deleguoti asmenys galėtų vykdyti savo pareigas ir būtų lengviau veiksmingai priimti sprendimus ir užtikrinti valdymą. Šiuo klausimu turėtų būti reguliariai organizuojami ALCO arba jam lygiaverčio organo posėdžiai, o jo sudėtyje turėtų būti visų svarbių su IRRBB susijusių departamentų atstovai. Valdymo organas turėtų skatinti diskusijas apie IRRBB valdymo procesą ir tarp savo narių ir deleguotų asmenų, ir tarp deleguotų asmenų ir kitų įstaigos darbuotojų. Valdymo organas taip pat turėtų užtikrinti, kad reguliariai palaikant ryšį tarp rizikos valdymo ir strateginio planavimo sričių būtų lengviau vykdyti su būsima veikla susijusios rizikos stebėseną.

4.2.5 IRRBB rizikos apetitas ir politikos ribos

Įstaigos turėtų apibrėžti su IRRBB susijusį rizikos apetitą, atsižvelgdamos į IRRBB priemones, visų pirma:

• (a) įstaigos turėtų aiškiai apibrėžti rizikos apetitą teiginiais, kuriuos patvirtina valdymo organas ir kurie yra įgyvendinami pasitelkiant išsamias priimtinos rizikos sistemas, t. y. IRRBB ribojimo ir kontrolės politiką ir procedūras.
• (b) Jų rizikos apetito sistemose turėtų būti:
• a. atskirti deleguotieji įgaliojimai, atsakomybės ir atskaitomybės, susijusios su IRRBB valdymo sprendimais, ribos, ir
• b. išvardijamos strategijos, rizikos draudimo strategijos ir leistinos IRRBB rizikos prisiėmimo galimybės.
• (c) apibrėždamos savo rizikos apetitą įstaigos turėtų atsižvelgti į riziką grynosioms palūkanų pajamoms, kuri gali kilti dėl sandorių apskaitos ne prekybos knygoje. Rizika negali būti susieta tik su palūkanų pajamomis ir išlaidomis: reikėtų atskirai atsižvelgti į palūkanų normų pokyčių poveikį finansinių priemonių rinkos vertei, kuris (priklausomai nuo apskaitos metodų) atsispindi pelno ir nuostolio ataskaitoje arba tiesiogiai nuosavame kapitale (kitose bendrosiose pajamose). Įstaigos, visų pirma, turėtų atsižvelgti į poveikį, susijusį su tikrosios vertės finansinėms priemonėms būdingomis šalutinėmis aplinkybėmis, pagal esamus palūkanų normų sukrėtimų ir nepalankiausių sąlygų scenarijus. Įstaigos taip pat turėtų atsižvelgti į galimą palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių rizikos draudimo poveikį pelno ir nuostolio ataskaitoms, jeigu dėl palūkanų normų pokyčių sumažėtų jų veiksmingumas.

Įstaigos turėtų nusistatyti limitus, padedančius užtikrinti, kad IRRBB pozicijos atitiktų jų rizikos apetitą ir bendrąjį požiūrį į IRRBB matavimą, visų pirma, kaip numatyta toliau:

• (a) bendri rizikos limitai, kuriais aiškiai nustatoma valdymo organui priimtina IRRBB suma, turėtų būti taikomi konsoliduotu būdu ir tam tikrais atvejais pavienių susijusių įmonių lygmeniu;
• (b) limitus galima susieti su konkrečiais palūkanų normų ir terminų struktūrų pokyčių, kaip antai jų padidėjimo ar sumažėjimo arba pelningumo kreive išreiškiamų pokyčių, scenarijais. Palūkanų normų pokyčiai, kuriais remiamasi nustatant tuos limitus, turėtų apimti pakankamai neigiamas sukrėtimų ir nepalankiausių sąlygų situacijas, atsižvelgiant į ankstesnius palūkanų normų nepastovumo duomenis ir vadovybės reikalaujamą laiką toms rizikos pozicijoms sumažinti;
• (c) politikoje nustatyti limitai turėtų atitikti įstaigos pobūdį, dydį, sudėtingumą ir kapitalo pakankamumą bei gebėjimą matuoti ir valdyti jai kylančių rūšių riziką;
• (d) priklausomai nuo įstaigos veiklos pobūdžio ir verslo modelio taip pat galima nustatyti papildomus limitus konkretiems padaliniams, portfeliams, finansinių priemonių tipams, konkrečioms finansinėms priemonėms arba reikšmingų porūšių IRRBB rizikai, kaip antai spragos rizikai, bazinei rizikai ir pasirinkimo sandorių rizikai;
• (e) turėtų būti įgyvendintos sistemos, kuriomis būtų užtikrinama, kad pozicijoms, viršijančioms arba galinčioms viršyti valdymo organo arba jo deleguotų asmenų nustatytus limitus, būtų skubiai skiriamas vadovybės dėmesys ir kad su jomis susiję klausimai būtų nedelsiant perduodami spręsti aukštesniu lygiu. Turėtų būti parengta aiški politika, kas bus informuojamas, kaip vyks komunikacija ir kokių atsakomųjų veiksmų bus imamasi;
• (f) Apie rizikos matus valdymo organui arba jo deleguotiems asmenims turėtų būti pranešama bent kartą per ketvirtį ir dabartinė pozicija turėtų būti lyginama su politikoje įtvirtintomis ribomis.

Turėtų būti įdiegta sistema, kuria būtų stebima rizikos apdraudimo strategijų, grindžiamų tokiomis finansinėmis priemonėmis, kaip išvestinės finansinės priemonės, raida ir kontroliuojama rinkos vertės rizika, susijusi su į apskaitą sąžininga verte įtraukiamomis finansinėmis priemonėmis. 4.2.6 IRRBB rizikos politika, procesai ir kontrolės priemonės

Rizikos politika ir procesai

Vidaus kontrolė

IRRBB IT sistema ir duomenų kokybė

Vidaus ataskaitų teikimas

M odelio valdymas