6.5. Palūkanų normos rizikos ir kredito maržos rizikos, kurią lemia ne prekybos knygos veikla, vertinimas

Vertindamos būdingą palūkanų normos riziką, kylančią iš palūkanų normoms jautrių pozicijų, susijusių su neprekybinėmis balansinėmis ir nebalansinėmis operacijomis (paprastai vadinamą ne prekybos knygos palūkanų normos rizika, angl. IRRBB), bei kredito maržos riziką, kylančią iš pozicijų ne prekybos knygoje (paprastai vadinamą CSRBB), ir vidaus kontrolės sistemos tinkamumą, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, be kita ko, ar įstaiga laikosi teisės aktų, atskirai paskelbtų EBI interneto svetainėje, kaip nurodyta 12 dalyje.

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti IRRBB, įskaitant šių pozicijų apsidraudimo sandorius, neatsižvelgdamos į jų pripažinimą ir vertinimą apskaitos tikslais, taip pat neatsižvelgdamos į nuostolių ir pelno pripažinimą ir vertinimą apskaitos tikslais.

Vertindamos IRRBB, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į bent jau šių pakategorių³⁹ aktualumą ir reikšmingumą: atotrūkio riziką, bazės riziką ir pasirinkimo sandorių riziką.

³⁹ Žr. IV priedą, kuriame pateikiamas nebaigtinis IRRBB pakategorių suskirstymas.

IRRBB vertinimas turėtų būti atskiriamas nuo CSRBB vertinimo, kurį kompetentingos institucijos taip pat turėtų atlikti pagal 6.5.3 skirsnį. Visų pirma kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, ar įstaigų vidaus sistemose tinkamai vertinama ir stebima CSRBB rizika, žvelgiant iš ekonominės vertės ir grynųjų palūkanų pajamų (įskaitant rinkos vertės pokyčius) perspektyvos ir tinkamai apibrėžta CSRBB ir nustatyta jos taikymo sritis⁴⁰ .

⁴⁰ Taip pat atsižvelgiant į EBI/2022/14 gaires.

Remdamosi bendruoju IRRBB būdingos rizikos vertinimu ir IRRBB ir CSRBB rizikos valdymu ir kontrolės priemonėmis, kompetentingos institucijos turėtų susidaryti nuomonę apie IRRBB ir CSRBB ir apskaičiuoti bendrą balą pagal 12 lentelėje nustatytus kriterijus. Kiekvienos atskiros rizikos srities vertinimo rezultatai turėtų būti išdėstyti išvadų santraukoje kartu pateikiant pagrindinių rizikos priežastinių veiksnių paaiškinimą.

6.5.2. IRRBB

6.5.2.1. Būdingos BKPNR vertinimas

Vertindamos būdingos BKPNR lygį, kompetentingos institucijos turėtų nustatyti pagrindinius įstaigos BKPNR pozicijos priežastinius veiksnius ir įvertinti galimą šios rizikos prudencinį poveikį įstaigai.

Preliminarus vertinimas

Norėdamos nustatyti BKPNR vertinimo mastą, kompetentingos institucijos pirmiausia turėtų pažymėti BKPNR, kurią įstaiga patiria arba gali patirti, šaltinius ir ar buvo kokių nors reikšmingų pokyčių. Kad galėtų tai padaryti, kompetentingos institucijos taip pat turėtų pasinaudoti žiniomis, kurių įgijo iš SREP tikslais surinktos informacijos, IRRBB ataskaitų, vertindamos kitus SREP elementus, lygindamos įstaigos padėtį su panašiomis įstaigomis ir atlikdamos visą kitą priežiūros veiklą. Atsižvelgdamos į tai, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, kaip įstaiga valdo palūkanų normos riziką, įskaitant pagrindinę IRRBB strategiją ir norimą prisiimti riziką, susijusią su IRRBB, taip pat vidinio kapitalo lygį, kurį įstaiga skyrė IRRBB.

Įstaigos palūkanų normos rizikos profilio pobūdis ir sudėtis

Kompetentingos institucijos turėtų susidaryti aiškią nuomonę, kokį neigiamą poveikį palūkanų normų pokyčiai gali daryti įstaigos grynosioms palūkanų pajamoms (ir prireikus jos uždarbiui) ir ekonominei vertei (dabartinei numatomų pinigų srautų vertei) ir tam, kokios grėsmės trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu realiai gali kilti kapitalo pakankamumui.

Šiuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų išanalizuoti ir susidaryti aiškią nuomonę apie įstaigos turto, įsipareigojimų ir nebalansinių pozicijų struktūrą bei ypatybes, įskaitant jų jautrumą palūkanų normų, terminų ir perkainojimo datų pakeitimams, taip pat produktų ir pozicijų, kurių terminai neaiškūs (pvz., su įterptais pasirinkimo sandoriais ar išankstinio apmokėjimo sąlygomis), dalį ir bet kokias su tuo susijusias elgsenos prielaidas.

Be to, kompetentingos institucijos turėtų peržiūrėti įstaigos apsidraudimo strategiją ir tai, kokiu mastu gali būti taikomas natūralus apsidraudimas (taip pat atsižvelgiant į perkainojimo terminų modeliavimo patikimumą neapibrėžto termino straipsnių atveju), apsidraudimo tikslais naudojamų išvestinių finansinių priemonių sumą ir tai, ar išvestinės finansinės priemonės gali padėti sumažinti NKEV, GPP ar kitų įstaigos viduje naudojamų parametrų jautrumą.

Kompetentingos institucijos taip pat turėtų atkreipti dėmesį į bet kokias koncentracijas (pvz., paskolų ar obligacijų portfeliuose), susijusias su palūkanų perskaičiavimo terminais arba produktais, turinčiais automatinę ar elgsenos pasirinkimo galimybę, į neveiksnias pozicijas bei į tikrosios vertės priemonėse įtvirtinto IRRBB pobūdį, įskaitant mažiau likvidžias priemones, pavyzdžiui, 3 lygio turtą ir įsipareigojimus.

Analizuodamos poveikį įstaigos uždarbiui, kompetentingos institucijos turėtų žinoti, kiek įstaigos grąža priklauso nuo palūkanų normoms jautrių pozicijų, ir turėtų nustatyti, kokį poveikį įvairūs palūkanų normų pokyčiai daro įstaigos grynosioms palūkanų pajamoms, taip pat nustatyti priemonių rinkos vertės, kuri, atsižvelgiant į apskaitos tvarką, rodoma pelno (nuostolio) ataskaitoje arba tiesiogiai nuosavybės skiltyje (pvz., per kitas bendrąsias pajamas), pokyčių poveikį.

Analizuodamos poveikį įstaigos ekonominei vertei ir pajamoms, kompetentingos institucijos turėtų pirmiausia analizuoti priežiūrinio išskirties testavimo, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 98 straipsnio 5 dalyje ir išsamiau nustatyta Deleguotajame reglamente (ES) 2024/856, rezultatus kad apskaičiuotų pradinį lyginamąjį rodiklį, pagal kurį lygintų, koks poveikis padaromas įstaigai dėl palūkanų normos pokyčių. Atlikdamos šį vertinimą, kompetentingos institucijos ypač turėtų atsižvelgti į tai, ar atlikus perkainojimą ir pasikeitus pagrindinėms prielaidoms, poveikis pinigų srautų laikui ir sumai (ypač klientų sąskaitoms, kurioms nenustatytos konkrečios perkainojimo dienos, klientų sąskaitoms su įterptomis klientų pasirinkimo galimybėmis ir (arba) nuosavam kapitalui) stipriai pakinta.

Jeigu, atlikus priežiūros institucijos atliekamą grynųjų palūkanų pajamų priežiūrinį išskirties testavimą, įstaiga yra pripažįstama kaip išskirtis, kompetentingos institucijos, jei mano esant tinkama (pvz., atsižvelgdamos į įstaigos verslo modelį), turėtų apsvarstyti galimybę išanalizuoti papildomus aspektus, siekdamos papildyti vertinimą. Papildomi aspektai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, gali būti tikrosios vertės priemonių rinkos vertės pokyčiai, blogiausių GPP projekcijų vertinimas, palyginti su dabartinėmis esamomis GPP, ir administracinių išlaidų / pridėtinių išlaidų ir grynųjų komisinių / mokesčių vertinimas, siekiant nustatyti įtrauktuosius nuostolius / pelną dėl pastebėtų palūkanų normų ir rinkos sąlygų pokyčių.

Kompetentingos institucijos turėtų atkreipti dėmesį į pinigų srautų jautrumą tikrosios vertės priemonių vertinimo pokyčiams ne prekybos knygoje, įskaitant palūkanų normų išvestines finansines priemones, naudojamas ne prekybos knygos priemonių rizikai drausti (pvz., pagal rinkos kainas nustatomos pelno (nuostolių) ataskaitoje pateiktų priemonių tikrosios vertės pokyčių, apsidraudimo nuo rizikos sąskaitos veiksmingumo poveikis).

Be to, naudodamos Direktyvos 2013/36/ES 98 straipsnio 5 dalyje nustatytą ir Deleguotajame reglamente (ES) 2024/856 išsamiau apibūdintą priežiūrinį išskirties testavimą, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaigos atsižvelgtų į kitus palūkanų normų sukrėtimo scenarijus.

Atlikdamos kiekybinį vertinimą, kompetentingos institucijos taip pat turėtų atsižvelgti į įstaigos vidaus arba standartizuotos metodikos, skirtos IRRBB vertinimui, rezultatus; be to, kompetentingos institucijos dėl įstaigų, savo veikloje naudojančių įvairias valiutas, turėtų įvertinti kokį poveikį skirtingos valiutos daro ekonominės vertės ir pelno rodikliams, o tais atvejais, kai taikoma vidaus metodika, – kokius metodus įstaigos naudoja šių valiutų duomenims suvesti. Analizuodamos šias metodikas, kompetentingos institucijos turėtų nuodugniau išsiaiškinti pagrindinius rizikos veiksnius, iš kurių susideda įstaigos BKPNR profilis.

Analizuodamos priežiūrinio išskirties testavimo poveikio rezultatus ir rezultatus, gautus taikant įstaigos vidaus ar standartizuotas metodikas, kompetentingos institucijos turėtų analizuoti ir konkretaus laiko momento skaičius, taip pat istorines tendencijas. Šias normas reikėtų palyginti su panašių įstaigų normomis ir išanalizuoti atsižvelgiant į bendrą padėtį rinkoje.

Sukrėtimo scenarijai ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti palūkanų normos sukrėtimo scenarijų atsižvelgiant į nuolat vykstantį valdymą, taip pat į IRRBB testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kuriuos įstaiga atlieka per nuolat vykstantį vidaus valdymo procesą, rezultatus ir į juos atsižvelgti. Šiomis aplinkybėmis kompetentingos institucijos turėtų žinoti pagrindinius įstaigos IRRBB šaltinius, ypač elgsenos prielaidų pokyčių, pavyzdžiui, susijusių su neterminuotuoju indėliu, poveikį.

Jeigu apžvelgiant įstaigos sukrėtimo scenarijų ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus matyti, kad įvairiuose kreivės taškuose susikaupia ypač daug perkainojimo ir (arba) terminų arba įtariama, kad taip gali nutikti, kompetentingoms institucijoms gali prireikti atlikti papildomą analizę.

6.5.2.2 IRRBB valdymo ir kontrolės sistemos vertinimas

Norėdamos visapusiškai suprasti įstaigos ne prekybos knygos palūkanų normos rizikos profilį, kompetentingos institucijos turėtų apžvelgti įstaigos palūkanų normos pozicijų valdymą ir sistemą.

BKPNR strategija ir norima prisiimti BKPNR

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar įstaiga turi patikimą, aiškiai suformuluotą ir dokumentuotą IRRBB strategiją ir norimą prisiimti riziką, kurią būtų patvirtinęs valdymo organas. Atlikdamos šį vertinimą, kompetentingos institucijos, be kitų veiksnių, turėtų atsižvelgti į valdymo organo vaidmenį nustatant, tvirtinant ir peržiūrint IRRBB strategiją bei norimą prisiimti riziką, į tai, ar aukščiausioji vadovybė tinkamai įgyvendina šią strategiją, taip pat į jos tinkamumą įstaigai, atsižvelgiant į jos verslo modelį, rinkos aplinką ir vaidmenį finansų sistemoje bei kapitalo pakankamumą. Organizacinė ir vidaus kontrolės sistema

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar įstaigos organizacinė sistema yra tinkama, o atsakomybė aiškiai apibrėžta, kad įstaiga galėtų veiksmingai valdyti, vertinti, stebėti ir kontroliuoti IRRBB, ar įstaiga turi pakankamai žmogiškųjų ir techninių išteklių. Atlikdamos šį vertinimą, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į atsakomybės už bendrą IRRBB valdymą ir IRRBB vertinimą, stebėseną, kontrolę bei pranešimą, įskaitant IRRBB kontrolės srities nepriklausomumą, ribų tinkamumą.

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar įstaiga turi aiškiai apibrėžtą IRRBB valdymo politiką ir procedūras, kurios atitiktų IRRBB strategiją ir norimą prisiimti IRRBB, kurią patvirtino ir reguliariai peržiūri valdymo organas. Šios politikos sritys turėtų būti aiškiai įformintos, apie jas turėtų būti informuota ir jos turėtų būti nuosekliai taikomos visoje įstaigoje, taip pat visose bankų grupėse. Kompetentingos institucijos turėtų patikrinti, ar politikos srityse apibrėžtos naujų produktų kūrimo, didelių rizikos draudimo ar rizikos valdymo iniciatyvų procedūros, užtikrinant, kad prieš jas įgyvendinant būtų taikomos atitinkamos procedūros ir kontrolės priemonės, o įstaiga būtų atlikusi jų galimo poveikio bendram rizikos profiliui analizę.

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar įstaiga turi tinkamą BKPNR nustatymo, vertinimo, valdymo ir mažinimo sistemą, kuri atitiktų ne prekybos knygos pozicijų lygį, sudėtingumą ir rizikingumą bei įstaigos dydį ir sudėtingumą. Vertinimas turėtų apimti vidaus modelius, pavyzdžiui, susijusius su klientų elgesiu (pvz., indėlių stabilumo modeliai ir išankstinis paskolos grąžinimas). Atlikdamos šį vertinimą, kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar rizikos valdytojai ir įstaigos vyresnioji vadovybė supranta prielaidas, kuriomis grindžiamos vertinimo sistemos, ir ar žino, kokio laipsnio modelio rizika būdinga įstaigos rizikos vertinimo metodams.

Be to, jos turėtų įvertinti, ar naudodama informacines sistemas ir vertinimo metodus vadovybė gali įvertinti visoms reikšmingoms ne prekybos knygos portfelio balansinėms ir nebalansinėms pozicijoms būdingą IRRBB (jeigu reikia, grupės lygmeniu), įskaitant vidaus rizikos draudimą, atsižvelgiant į terminų ir sandorio šalių koncentraciją. IRRBB sistema turėtų būti reguliariai peržiūrima, o jos veiksmingumas – vertinamas. Kompetentingos institucijos turėtų palyginti vidaus peržiūras ir vertinimus su COREP informacija.

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti įstaigos taikomą metodiką, skirtą su neterminuotaisiais indėliais susijusios elgsenos modeliavimui, įskaitant tai, ar joje atsižvelgiama į atitinkamus rizikos veiksnius, darančius įtaką neterminuotųjų indėlių perskaičiavimo elgsenai. Atlikdamos šį vertinimą, kompetentingos institucijos turėtų naudoti tinkamas analitines priemones, atsižvelgdamos į įstaigos verslo modelį. Tarp galimai tinkamų metodų – įvertinti, kaip įstaiga segmentuoja neterminuotuosius indėlius pagal rizikos veiksnius, susijusius su klientu, įstaiga ar rinkos profiliu, bei palyginti su panašų rizikos profilį turinčiomis panašiomis įstaigomis. Be to, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, kaip įstaiga suderina istorinius duomenis su į ateitį orientuotais metodais ir ekspertų vertinimais, bei išnagrinėti, kokį poveikį GPP ir NKEV turėtų elgsenos prielaidų patikslinimas.

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar įstaigos vidaus vertinimo sistemose (VVS) atsižvelgiama į visas reikšmingas įstaigos patiriamos palūkanų normos rizikos formas (pvz., staigaus vertės kitimo nevykstant prekybai riziką, bazinę riziką ir pasirinkimo galimybių riziką). Stebėsenos sistema turėtų būti tinkamai sukalibruota, nepriklausomai patvirtinta, pakartotinai išbandyta ir peržiūrėta tinkamais intervalais. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, ar, remiantis verslo modeliui ir įstaigos veiklai būdingos IRRBB pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu, VVS yra pagrįsta dokumentais.

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar įstaiga įdiegusi reikiamą BKPNR stebėsenos ir pranešimo įstaigos viduje apie BKPNR sistemą, kuria užtikrinama, kad prireikus bus imtasi skubių veiksmų reikiamu įstaigos vyresniosios vadovybės arba valdymo organo lygmeniu. Į stebėsenos sistemą reikėtų įtraukti konkrečius rodiklius ir atitinkamus įspėjamuosius rodiklius, kuriais būtų veiksmingai iš anksto duodamas įspėjamasis ženklas (pvz., dėl IRRBB limitų pažeidimų). Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, ar valdymo ir kontrolės funkciją vykdantys darbuotojai reguliariai teikia stebėsenos rezultatus valdymo organui ir vyresniajai vadovybei, užtikrindamas tinkamą dažnumą, priklausomai nuo IRRBB pozicijų masto, sudėtingumo ir lygio.

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar įstaiga turi tvirtą ir visapusišką kontrolės sistemą ir patikimų apsaugos priemonių, kuriomis mažintų savo IRRBB pozicijas, laikantis savo rizikos valdymo strategijos ir norimos prisiimti rizikos, įskaitant tinkamą limitų sistemą, taikomą abiem IRRBB priemonėms. Vidaus kontrolės funkcija turėtų apimti visus konsoliduojamus subjektus, visas geografines veiklos vietas ir visą finansinę veiklą. Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti vidaus audito funkcijos veiksmingumą, įskaitant tai, ar patikrinimai atliekami pakankamai dažnai ir ar jie apima pagrindinius IRRBB sistemos elementus.

6.5.3. CSRBB

6.5.3.1. Būdingos CSRBB vertinimas

Vertindamos būdingos CSRBB lygį, kompetentingos institucijos turėtų suprasti pagrindinius įstaigos CSRBB pozicijos priežastinius veiksnius ir įvertinti galimą šios rizikos prudencinį poveikį įstaigai.

Norėdamos nustatyti CSRBB vertinimo mastą, kompetentingos institucijos pirmiausia turėtų nustatyti CSRBB, kurią įstaiga patiria arba gali patirti, šaltinius. Tai darydamos kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kaip įstaiga valdo kredito maržos riziką, įskaitant jos CSRBB strategiją ir norimą prisiimti riziką, susijusią su CSRBB, ir kaip CSRBB vertinama per ICAAP.

Kompetentingos institucijos turėtų susidaryti aiškią nuomonę apie tai, kokį neigiamą poveikį kredito maržos pokyčiai gali daryti įstaigos grynosioms palūkanų pajamoms (ir prireikus jos uždarbiui) ir ekonominei vertei ir tai, kokios grėsmės trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu realiai gali kilti kapitalo pakankamumui. Šiuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų įvertinti metodiką, kurią taiko įstaiga, siekdama susidaryti aiškų vaizdą apie savo turto, įsipareigojimų ir nebalansinių pozicijų struktūrą bei ypatybes, taip pat tai, kokią įtaką šie veiksniai turi CSRBB lygiui ir krypčiai.

Analizuodamos poveikį įstaigos pajamoms, kompetentingos institucijos turėtų analizuoti kredito maržoms jautrių pozicijų poveikį įstaigos grąžai, kredito maržų pokyčių poveikį įstaigos grynosioms palūkanų pajamoms ir priemonių rinkos vertės pokyčių poveikį (priklausomai nuo apskaitos tvarkos), kuris matomas pelno ir nuostolio ataskaitoje arba tiesiogiai atsispindi nuosavame kapitale (pvz., per kitas bendrąsias pajamas).

Kai tinkama, kompetentingos institucijos turėtų analizuoti rezultatus, gautus taikant įstaigos CSRBB matavimo metodiką. Analizuodamos šią metodiką, kompetentingos institucijos turėtų nuodugniau išsiaiškinti pagrindinius rizikos veiksnius, kurie sudaro įstaigos CSRBB profilio pagrindą.

6.5.3.2. CSRBB valdymo ir kontrolės sistemos vertinimas

Norėdamos visapusiškai suprasti įstaigos ne prekybos knygos kredito maržos rizikos profilį, kompetentingos institucijos turėtų apžvelgti įstaigos palūkanų normos pozicijų valdymą ir sistemą.

Institucijos CSRBB valdymo peržiūra turėtų apimti šiuos elementus:

• a. įstaigos CSRBB strategiją ir norimą prisiimti riziką;
• b. įstaigos organizacinę sistemą ir atsakomybės už CSRBB valdymo, matavimo, stebėsenos ir kontrolės funkcijas paskirstymą;
• c. įstaigos CSRBB valdymo politiką ir procedūras.

Vertindamos šias sritis, kompetentingos institucijos turėtų remtis 6.5.2.2 skirsniu, kuriame aptariamas IRRBB valdymo ir kontrolės sistemos vertinimas; jame išdėstyti principai taip pat taikomi vertinant CSRBB valdymą.

Analizuodamos turto ir įsipareigojimų, kuriems taikomas CSRBB vertinimas, apimtį, taip pat kaip aptarta įstaigos metodikoje, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar bet koks galimas priemonių pašalinimas iš atitinkamos apimties atliekamas tik nesant jautrumo kredito maržos rizikai, ir ar jis yra tinkamai dokumentuotas ir pagrįstas, kaip reikalaujama EBI gairių dėl IRRBB ir CSRBB 124 punkte⁴¹ . Reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius:

• a. ar įstaiga įtraukia visą turtą ir įsipareigojimus, apskaitomus tikrąja verte;
• b. ar įstaiga įtraukia visą turtą ir įsipareigojimus, kurių kredito maržos riziką galima nustatyti pagal tiesioginę / netiesioginę arba net modeliuotą rinkos kainą, neatsižvelgiant į jų apskaitos tvarką;
• c. galimą kredito maržų svarbą įstaigos įvairių turto ir (arba) įsipareigojimų kainų nustatymo praktikoje (pvz., darant aiškias nuorodas į stebimas rinkos kainas ar didesnę netiesioginę svarbą);
• d. skirtumus, jei tokių yra, kuriuos įstaiga taiko vertindama CSRBB, atsižvelgdama į NKEV ir GPP aprėptį (pvz., dėl GPP laikotarpio ar kitų priežasčių).

⁴¹ Gairės, paskelbtos remiantis Direktyvos 2013/36/ES 84 straipsnio 6 dalimi, kuriose nustatyti galimų palūkanų normų pokyčių keliamos rizikos nustatymo, vertinimo, valdymo ir mažinimo, taip pat kredito maržos rizikos vertinimo ir stebėsenos kriterijai, taikomi ne prekybos knygos veiklai (EBA/GL/2022/14).

Siekdamos išanalizuoti, kaip įstaiga vertina CSRBB, kompetentingos institucijos turėtų, kai tinkama, apsvarstyti galimybę peržiūrėti, kokius sukrėtimų scenarijus įstaiga nagrinėja, taip pat kaip ir kodėl šie sukrėtimai gali skirtis įvairiuose balanso straipsniuose.

Kompetentingos institucijos turėtų patikrinti, ar įstaigos CSRBB vertinime neatsižvelgiama į individualų nuokrypį, arba ar jis įtraukiamas tik proporcingumo sumetimais, neatsižvelgiant į įstaigos SREP kategorizaciją, su sąlyga, kad užtikrinama, jog šios priemonės duos konservatyvesnius rezultatus.

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar įstaiga turi tinkamą CSRBB nustatymo, vertinimo, valdymo ir mažinimo sistemą, kuri atitiktų ne prekybos knygos pozicijų lygį, sudėtingumą ir rizikingumą bei įstaigos dydį ir sudėtingumą. Jos turėtų įvertinti, ar naudodama informacines sistemas ir vertinimo metodus vadovybė gali įvertinti visoms reikšmingoms ne prekybos knygos portfelio balansinėms ir nebalansinėms pozicijoms būdingą CSRBB (jeigu reikia, grupės lygmeniu). CSRBB sistema turėtų būti reguliariai peržiūrima, o jos veiksmingumas – vertinamas. Atsižvelgiant į tai, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar svarbios vertinimo prielaidos peržiūrimos bent kartą per metus, o sparčiai kintančiomis rinkos sąlygomis – dažniau.

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar įstaigos vidaus vertinimo sistemose (VVS) atsižvelgiama į visus CSRBB šaltinius, kurie yra svarbūs įstaigos verslo modeliui. Stebėsenos sistema turėtų būti tinkamai sukalibruota, nepriklausomai patvirtinta, pakartotinai išbandyta ir peržiūrėta tinkamais intervalais. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, ar, atsižvelgiant į verslo modeliui ir įstaigos veiklai būdingos CSRBB pobūdį, mastą ir sudėtingumą, VVS yra pagrįsta dokumentais.

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar įstaiga įdiegusi reikiamą CSRBB stebėsenos ir pranešimo įstaigos viduje apie CSRBB sistemą, kuria užtikrinama, kad prireikus bus imtasi skubių veiksmų reikiamu įstaigos vyresniosios vadovybės arba valdymo organo lygmeniu. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, ar valdymo ir kontrolės funkciją vykdantys darbuotojai reguliariai teikia stebėsenos rezultatus valdymo organui ir vyresniajai vadovybei, užtikrindamas tinkamą dažnumą, priklausomai nuo CSRBB pozicijų masto, sudėtingumo ir lygio.

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar įstaiga turi tvirtą ir visapusišką kontrolės sistemą ir patikimų apsaugos priemonių, kuriomis mažintų savo reikšmingas CSRBB pozicijas, laikantis savo rizikos valdymo strategijos ir norimos prisiimti rizikos. Vidaus kontrolės funkcija turėtų apimti visus konsoliduojamus subjektus, visas geografines veiklos vietas ir visą finansinę veiklą. Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti vidaus audito funkcijos veiksmingumą, įskaitant tai, ar patikrinimai atliekami pakankamai dažnai ir ar jie apima pagrindinius CRSBB sistemos elementus.

6.5.4. Išvadų, vertinimo balais ir priežiūros priemonių santrauka

Atlikusios pirmiau nurodytus vertinimus, kompetentingos institucijos turėtų susidaryti nuomonę apie įstaigos IRRBB ir CSRBB. Ši nuomonė turėtų būti išdėstyta išvadų santraukoje, prie kurios pridedamas balas, pagrįstas 12 lentelėje nurodytais analizės kriterijais. Jeigu, atsižvelgdama į tam tikrų rizikos pakategorių reikšmingumą, kompetentinga institucija nusprendžia šias pakategores vertinti ir joms balą skirti atskirai, šioje lentelėje išdėstytų rekomendacijų reikėtų, kiek įmanoma, laikytis pagal analogiją.

12 lentelė. Priežiūriniai analizės kriterijai, pagal kuriuos skiriamas IRRBB ir CSRBB balas Riziko Priežiūros

Toliau esančioje lentelėje pateikiamas nebaigtinis priežiūros priemonių sąrašas, kurias kompetentingos institucijos gali taikyti, jei nustatomi trūkumai įstaigos IRRBB ir CSRBB valdymo sistemoje. Kompetentingos institucijos turėtų nuspręsti dėl priemonės rūšies, atsižvelgdamos į jos veiksmingumą šalinant konkretų nustatytą trūkumą. Kompetentingos institucijos gali taikyti papildomas priežiūros priemones (įskaitant kiekybines priemones pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalies a punktą) arba jų derinį, jeigu jos laikomos tinkamesnėmis nustatytiems trūkumams pašalinti.

13 lentelė. Nebaigtinis galimų ir IRRBB ir CSRBB priežiūros priemonių sąrašas Galimos kompetentingų institucijų priežiūros priemonės pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalies b, d, e, f, j ir l punktus ir 84 straipsnio 3 dalį. Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaiga:

• a) stiprintų savo gebėjimus atlikti testavimus nepalankiausiomis sąlygomis;
• b) griežtintų IRRBB valdymo informacijos teikimo valdymo organui ir vyresniajai vadovybei tvarką;
• c) vidaus riboms taikytų variacijos koeficientus ir taip mažintų veiklai, produktams ir sistemoms būdingą riziką;
• d) užtikrintų, kad įstaigos teiktų papildomas arba dažnesnes ataskaitas apie savo IRRBB pozicijas;
• e) naudotų standartizuotą IRRBB metodiką;
• f) nurodytų modeliavimo ir parametrų prielaidas, išskyrus tas, kurios nustatytos EBI techniniuose reguliavimo standartuose (pagal Direktyvos 2013/36/ES 98 straipsnio 5 dalies paskutinę pastraipą).