8.6. Likvidumo ir finansavimo kiekybinių reikalavimų palyginimas ir nustatymas

Siekdamos paremti likvidumo ir finansavimo pakankamumo vertinimą bei, jei manoma, kad tai gali būti būtina, suderinti konkrečius kiekybinius reikalavimus (pvz., bet kurį iš aukščiau pateiktoje 18 lentelėje nurodytų kiekybinių rodiklių), kompetentingos institucijos priežiūros likvidumo ir finansavimo orientacinius rodiklius turėtų laikyti kiekybinėmis priemonėmis. Šie rodikliai turėtų būti naudojami kaip prudenciniai, nuoseklūs, skaidrūs ir palyginami lyginamieji rodikliai, kuriais remiantis būtų apskaičiuojami ir palyginami įstaigoms, kurių verslo modeliai ir rizikos profiliai yra panašūs, taikomi specialūs kiekybiniai likvidumo reikalavimai. Rengdamos priežiūros lyginamuosius rodiklius, kompetentingos institucijos turėtų naudoti likvidumo ir finansavimo rizikos priežiūrinį vertinimą ir priežiūrinio likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

Kompetentingos institucijos turėtų naudoti tinkamiausią įstaigos verslo modelio lyginamąjį rodiklį ir, jei reikia, lyginamojo rodiklio rezultatus vertinti pagal savo supratimą, kad būtų atsižvelgta į konkrečiam verslo modeliui būdingas sąlygas. Kai kompetentingos institucijos, norėdamos nustatyti specialius likvidumo reikalavimus, atsižvelgia į priežiūros lyginamuosius rodiklius, jos turėtų paaiškinti įstaigai lyginamųjų rodiklių logiką ir bendruosius pagrindinius jų principus.

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti kiekvieno įstaigoms taikomo lyginamojo rodiklio tinkamumą, lyginamuosius rodiklius nuolat tikrinti ir, atsižvelgdamos į jų taikymo patirtį, atnaujinti.

Vienas pagrindinių kompetentingos institucijos lyginamųjų rodiklių, pagal kuriuos kiekybiškai vertinami specialūs likvidumo reikalavimai, dėmenų bus atskirų įstaigų ir konsoliduoti duomenys, surinkti iš priežiūros ataskaitų, teikiamų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 415 straipsnį, apimantys likvidumą ir pastovų finansavimą bei apie papildomus likvidumo stebėsenos parametrus.

Toliau pateikiama keletas galimų metodų pavyzdžių:

• a. 1 pavyzdys. Įstaigos pradinės likvidumo atsargos yra 1 200 mln. EUR. Projektuojama penkių mėnesių kaupiamoji gaunamų pinigų suma ir kaupiamoji netenkamų pinigų suma nepalankiausiomis sąlygomis. Per šį laikotarpį kaskart, kai gaunamų pinigų srautas būna mažesnis už netenkamų pinigų srautą, įstaiga naudoja likvidumo rezervą. Rezultatas tas, kad apibrėžtomis nepalankiausiomis sąlygomis įstaiga galėtų išlikti puspenkto mėnesio; šis laikotarpis yra ilgesnis už priežiūros institucijų nustatytą minimalų išlikimo laikotarpį (šiame pavyzdyje, tris mėnesius); 4 diagrama. Specialaus kiekybinio likvidumo reikalavimo nustatymo pavyzdys

l

• b. 2 pavyzdys. Nustatytas priežiūrinis minimalus išlikimo laikotarpis yra trys mėnesiai. Alternatyvus minimalaus išlikimo laikotarpio nustatymo būdas, kuriuo taip pat galima spręsti susirūpinimą keliančią priežiūros problemą dėl to, kad skirtumas tarp gaunamų pinigų srautų ir netenkamų pinigų srautų yra nepriimtinai didelis, yra nustatyti netenkamų pinigų srautų viršutinę ribą. Toliau pateiktame paveiksle netenkamų pinigų srautų viršutinės ribos nustatymo mechanizmas pažymėtas juoda horizontalia linija. Iš įstaigos reikalaujama sumažinti savo netenkamų pinigų srautus taip, kad jie neviršytų ribos. Ribą galima nustatyti vienai ar kelioms laikotarpių grupėms, gryniesiems netenkamų pinigų srautams (iš jų atėmus gaunamus pinigų srautus) arba bendrajai netenkamų pinigų srautų vertei. Reikalavimo padidinti rezervą galimybė pavaizduota trečiame stulpelyje.

5 pav. Specialių kiekybinių reikalavimų nustatymo pavyzdys

Jeigu tam, kad galėtų nustatyti specialius kiekybinius likvidumo reikalavimus, kompetentingos institucijos nerengė savų lyginamųjų rodiklių, lyginamąjį rodiklį jos gali taikyti šiais etapais, ypač likvidumo rizikos atveju:

• a. nepalankiausiomis sąlygomis atlikti grynųjų netenkamų pinigų srautų ir tinkamo likvidžiojo turto tam tikrais laikotarpiais lyginamąją analizę: iki vieno mėnesio (įskaitant naktį), nuo vieno mėnesio iki trijų mėnesių ir nuo trijų mėnesių iki vienų metų; šiuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų prognozuoti grynuosius netenkamų pinigų srautus (bendruosius netenkamų pinigų srautus ir gaunamų pinigų srautus);
• b. subalansuoti pajėgumus visuose skirtinguose terminų intervaluose, atsižvelgiant į nepalankias sąlygas (pvz., likvidžiojo turto verčių prudencinį vertinimą pagal nepalankiausių scenarijų prielaidas, palyginti su dabartiniu vertinimu įprastomis sąlygomis ir po vertės sumažinimo), sudarant nepalankiausių scenarijų terminų atitikimą ateinantiems metams;
• c. įvertinti įstaigos išlikimo laikotarpį, remiantis terminų atitikimo metodo nepalankiausiomis sąlygomis vertinimu;
• d. nustatyti norimą ir (arba) priežiūrinį minimalų išlikimo laikotarpį, atsižvelgiant į įstaigos rizikos profilį ir rinkos bei makroekonomines sąlygas;
• e. jeigu norimas ir (arba) priežiūrinis minimalus išlikimo laikotarpis yra ilgesnis už esamą įstaigos išlikimo laikotarpį, kompetentingos institucijos gali įvertinti, kokią papildomo likvidžiojo turto sumą (papildomų likvidumo rezervų) įstaiga turi turėti, kad jos išlikimo laikotarpis pailgėtų iki reikalaujamos minimalios trukmės.

Specialių kiekybinių likvidumo ir finansavimo reikalavimų formulavimas

Siekdamos suformuluoti specialius kiekybinius likvidumo reikalavimus, kompetentingos institucijos turėtų taikyti vieną iš šių būdų, jei kitas būdas konkrečiomis aplinkybėmis nelaikomas tinkamesniu:

• a. 1 būdas. Reikalauti, kad padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis būtų didesnis už reguliuojamą minimalų dydį ir būtų tokio dydžio, kad nustatytus trūkumus būtų galima pakankamai sumažinti;
• b. 2 būdas. Reikalauti, kad minimalus išlikimo laikotarpis būtų tokios trukmės, kad nustatytus trūkumus būtų galima pakankamai sumažinti; išlikimo laikotarpį galima nustatyti tiesiogiai, kaip reikalavimą, arba netiesiogiai, nustačius atitinkamų analizuojamų laikotarpių netenkamų pinigų srautų viršutinę ribą; kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad rizika, kuri nėra (pakankamai) padengta pagal padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, būtų padengta skirtingų rūšių likvidžiuoju turtu (pvz., pagal centrinių bankų reikalavimus tinkamu turtu);
• c. 3 būdas. Reikalauti, kad minimali bendra likvidžiojo turto suma arba likvidumo atsvaros pajėgumas – kaip bendra minimali suma arba kaip minimali suma, kuria turi būti viršytas taikomas reguliuojamas minimalus dydis, – būtų tokio dydžio, kad nustatytus trūkumus būtų galima pakankamai sumažinti; kompetentingos institucijos gali nustatyti likvidžiojo turto sudėties reikalavimus, taip pat veiklos reikalavimus (pvz., dėl galimybės tiesiogiai paversti grynaisiais pinigais, užstato likvidžiuoju turtu centriniame banke).

Siekdamos tinkamai suformuluoti specialius kiekybinius pastovaus finansavimo reikalavimus, kompetentingos institucijos turėtų taikyti vieną iš šių būdų, jei kitas būdas konkrečiomis aplinkybėmis nelaikomas tinkamesniu:

• a. 4 būdas. Reikalauti, kad NSFR būtų didesnis už reguliuojamą minimalų dydį ir būtų tokio dydžio, kad nustatytus trūkumus būtų galima pakankamai sumažinti;
• b. 5 būdas. Reikalauti, kad minimali bendra turimo pastovaus finansavimo suma – kaip bendra minimali suma arba kaip minimali suma, kuria turi būti viršytas taikomas reguliuojamas minimalus dydis, – būtų tokio dydžio, kad nustatytus trūkumus būtų galima pakankamai sumažinti;

Kompetentingos institucijos specialius kiekybinius likvidumo ar finansavimo reikalavimus turėtų nustatyti taip, kad prudenciniai rezultatai iš esmės būtų nuoseklūs visose įstaigose, kartu atsižvelgdamos į tai, kad skirtingoms įstaigoms taikomų reikalavimų pobūdis gali skirtis dėl konkrečių įstaigų aplinkybių. Reikėtų nustatyti ne tik reikalavimo kiekybinį matą, bet ir nurodyti norimą jo sudėtį ir pobūdį. Visais atvejais reikėtų nustatyti ir priežiūros reikalavimą, ir visus taikomus reikalavimus pagal Direktyvą 2013/36/ES. Susiklosčius nepalankiausioms sąlygoms, įstaiga turėtų turėti galimybę panaudoti likvidumo rezervus ir likvidumo atsvaros pajėgumą, kurį turi, kad įvykdytų priežiūros reikalavimus.

Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad įstaiga nedelsdama joms praneštų, jei ji neatitinka reikalavimų arba artimiausiu metu nesitiki jų atitikti. Prie pranešimo turėtų būti pridėtas įstaigos parengtas planas, kaip laiku atkurti atitiktį reikalavimams. Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti plano įgyvendinamumą, ir jei mano, kad planas nėra įgyvendinamas, imtis reikiamų priežiūros priemonių. Jeigu planas laikomas įgyvendinamu, kompetentingos institucijos turėtų: nustatyti visus reikiamus tarpinius priežiūros rodiklius, atsižvelgdamos į įstaigos aplinkybes; stebėti, kaip įgyvendinamas atitikties veiklos atkūrimo planas; atidžiai stebėti įstaigos likvidumo poziciją; jei reikia, prašyti, kad įstaiga dažniau teiktų ataskaitas.

Be to, kas išdėstyta pirmiau, kompetentingos institucijos, remdamosi gairių 9 antraštinėje dalyje aprašytais kriterijais, kiekybinius reikalavimus taip pat gali nustatyti kaip apribojimus, viršutines ribas, neatitikimų, koncentracijos, norimos prisiimti rizikos ribas, kiekybinius užtikrintų paskolų teikimo apribojimus ir pan.

Toliau pateikiama keletas įvairių specialių kiekybinių likvidumo reikalavimų formulavimo pavyzdžių:

< 30 d. 31–90 d. Likvidumo rezervas