23. Key criteria for determining the relevant liquidity horizon

Įstaigos turi dokumentuoti kriterijus, pagal kuriuos nustato atitinkamos pozicijos ar pozicijų grupės likvidumo terminą. Metodika, pagal kurią vadovaujantis šiais kriterijais nustatomas likvidumo terminas, taip pat turi būti dokumentuota ir nuosekliai taikoma visoms pozicijoms.

Pozicijos likvidumą gali rodyti įvairūs kriterijai, paremti įgyta patirtimi, rinkos struktūra ir produkto kokybe ar sudėtingumu. Įstaigos turi nustatyti kriterijus, kurie, jų manymu, iš esmės apibrėžia jų portfelių likvidumo terminą. Šiems kriterijams priskiriama:

• i. rinkos aktyvumas, kurį atspindi prekybos kuria nors priemone ar pavadinimu sandorių skaičius ar apimtis, arba istoriniai pirkimo ir pardavimo kainų skirtumai;
• ii. rinkos struktūra, pavyzdžiui, rinkos dalyvių ir pasiūlymų skaičius ir pasiskirstymas;
• iii. pozicijos dydis (susijęs su vidutine prekybos apimtimi ar bendru rinkos dydžiu);
• iv. investicijų kokybė (pavyzdžiui, kredito reitingas);
• v. emitento geografinė vieta;
• vi. terminas.

Bent vienas kriterijus, pagal kurį nustatomas likvidumo terminas, turi būti tiesiogiai susijęs su koncentruotu pozicijų pobūdžiu (pavyzdžiui, per pozicijos dydį, susijusį su rinkos dydžiu ar vidutine prekybos apimtimi), kadangi tikėtina likvidumo trukmė bus didesnė koncentruotų pozicijų atveju ir šioms pozicijoms panaikinti reikės daugiau laiko.

Pozicijos sistemiškai vertinamos pagal pasirinktus kriterijus ir priskiriamos atitinkamiems likvidumo terminams (taikant 3 mėnesių apatinę ribą). Turėdama mažai duomenų apie poziciją ar pozicijų grupę, nustatydama atitinkamą likvidumo terminą įstaiga turi vadovautis konservatyviomis prielaidomis.

Metodas, pagal kurį kriterijus susiejamas su ilgesniu ar trumpesniu likvidumo terminu, turi būti patvirtintas dokumentais ir pagrįstas istoriniais duomenimis, įskaitant duomenis, gautus panaikinus panašias pozicijas nepalankiais laikotarpiais praeityje; taip siekiama užtikrinti, kad prielaidos, kurios atrodo teoriškai pagrįstos, tačiau praktiškai nepasitvirtina, nebūtų per klaidą panaudotos analizei: pavyzdžiui, ne visais atvejais žemesnis kredito reitingas reiškia ilgesnę likvidumo trukmę, jei yra aktyvi tam tikrų pozicijų, turinčių žemą kredito reitingą, rinka. Pavyzdžiui, jei naudojami istoriniai pirkimo ir pardavimo kainų skirtumai, įstaigos turi teisę nustatyti ribas, pagal kurias nustatoma, kuriam likvidumo terminui pozicija priskiriama; šių ribų pasirinkimas turi būti pagrįstas.