5.5 Priežiūros priemonių ir sankcijų taikymas

Konsoliduotos priežiūros institucija arba buveinės valstybės narės kompetentinga institucija įstaigai turėtų taikyti Direktyvos 2013/36/ES 104 ir 105 straipsniuose nurodytas priežiūros priemones, remdamasi SREP išvadomis ir konkrečiomis filialo rizikos vertinimo išvadomis, jei priemonės taikomos dėl rizikos, kurią įstaiga prisiima per itin svarbų filialą, arba dėl šiame filiale nustatytų trūkumų.

Nepažeisdamos Direktyvos 2013/36/ES 41 straipsnio, konsoliduotos priežiūros institucija, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija ir priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija priežiūros institucijų kolegijoje turėtų derinti su itin svarbiu filialu susijusių priežiūros ir prevencinių priemonių taikymą, pirmiausia atsižvelgdamos į šiuos aspektus:

• a. taikytinų priemonių rūšį;
• b. priemonių taikymo laiką ir trukmę;
• c. priemonių taikymo sritį, susijusią su atitinkamomis pozicijomis, valdymu arba kitais svarbiais klausimais arba asmenimis, jei jos taikomos asmenims;
• d. sąsajas su filialo rizikos vertinime nurodytomis priežiūros išvadomis.

Konsoliduotos priežiūros institucija, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija ir priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turėtų viena kitą reguliariai informuoti apie visas makroprudencines priemones arba visas kitas finansiniam stabilumui išsaugoti skirtas įstaigoms arba filialams taikomas priemones, kurios gali būti svarbios įstaigai arba itin svarbiam filialui.

Konsoliduotos priežiūros institucija arba buveinės valstybės narės kompetentinga institucija turėtų apsvarstyti pagal pirmesnę dalį gautą informaciją apie makroprudencines priemones, siekdama nuspręsti, ar pagal Europos sisteminės rizikos valdybos (toliau – ESRV)⁸ nuostatas dėl makroprudencinių priemonių savanoriško abipusiškumo išplėsti priemonių taikymo sritį, įtraukiant į ją visą įstaigą.

⁸ Žr. ESRV Rekomendaciją dėl makroprudencinės politikos priemonių tarptautinio poveikio vertinimo ir savanoriško abipusiškumo (ESRV/2015/2).

Spręsdama dėl priimančiojoje valstybėje narėje taikomų makroprudencinių priemonių abipusio taikymo per filialą veikiančiai įstaigai, konsoliduotos priežiūros institucija arba buveinės valstybės narės kompetentinga institucija turėtų taip pat atsižvelgti į šiuos aspektus:

• a. makroprudencinių priemonių tipą, apimtį ir pobūdį ir į tai, kokios jos: 1 - o ramsčio tipo priemonės (pvz., rizikos koeficientų pakeitimai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 124 straipsnį) ar 2 - o ramsčio tipo priemonės (pvz., pagal Direktyvos 2013/36/ES 103 straipsnį taikoma rizikos koeficiento apatinė riba);
• b. filialo veiklos mastą ir pobūdį, pirmiausia į tai, ar makroprudencinė priemonė turėtų įtakos jo veiklai arba pozicijoms, jei šią veiklą vykdytų arba pozicijas prisiimtų įstaiga, veikdama priimančiojoje valstybėje narėje ne per filialą, bet per patronuojamąją įmonę;
• c. įstaigai (todėl ir filialams) buveinės valstybėje narėje taikomą makroprudencinę sistemą, visas esamas makroprudencines priemones ir į tai, ar jomis siekiama atsižvelgti į tą pačią riziką kaip priemonėmis, kurias taiko priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija;
• d. ESRV rekomendacijas, kuriomis nustatomi būtiniausi abipusiškumo makroprudenciniais klausimais standartai⁹ .

⁹ Ten pat.