6.2 Model development in LGD estimation

Įstaigos turėtų nustatyti ir analizuoti galimus rizikos veiksnius, kurie yra aktualūs pagal konkrečias jų aplinkybes ir konkrečias į reitingų sistemą įtrauktų rūšių pozicijų ypatybes. Įstaigų analizuojami galimi rizikos veiksniai, turėtų apimti bent:

• (a) su sandoriu susijusios rizikos charakteristikas, įskaitant produkto rūšį, užtikrinimo priemonės rūšį, užtikrinimo priemonės geografinę vietą, netiesioginį kredito užtikrinimą, pirmumo teisę paskolos ir turto vertės santykį, pozicijos dydį, sezoniškumą ir susigrąžinimo procedūras;
• (b) su įsipareigojančiuoju asmeniu susijusios rizikos charakteristikos, įskaitant, jei tai taikytina, dydį, kapitalo struktūrą, geografinį regioną, ūkio sektorių ir veiklos sritį;
• (c) su įstaiga susijusius veiksnius, įskaitant vidaus organizacinę struktūrą ir valdymą, svarbius įvykius, pavyzdžiui, susijungimus, tai, ar grupėje yra konkrečių susigrąžinimui skirtų subjektų;
• (d) išorės veiksnius, įskaitant palūkanų normas, teisinę bazę ir kitus veiksnius, kurie turi įtakos tikėtinai susigrąžinimo proceso trukmei.

Įstaigos turėtų analizuoti rizikos veiksnius ne tik įsipareigojimų neįvykdymo momentu, bet ir bent vienus metus iki įsipareigojimų neįvykdymo. Įstaigos turėtų naudoti rizikos veiksnio ataskaitinę datą, kuri reprezentatyviai atspindi pasireiškusį rizikos veiksnį vienus metus iki įsipareigojimų neįvykdymo. Pasirinkdamos tinkamą rizikos veiksnio ataskaitinę datą, įstaigos turėtų atsižvelgti į jo kaitą bėgant laikui. Įstaigos šią praktiką taip pat turėtų taikyti užtikrinimo priemonės vertinimo ataskaitinei datai; ataskaitinės datos užtikrinimo priemonės vertė neturėtų atspindėti pozicijos kredito kokybės sumažėjimo poveikio prieš pat įsipareigojimų neįvykdymą.

Taikydamos LGD įverčius, įstaigos turėtų nurodyti arba apskaičiuoti rizikos veiksnius taip pat, kaip jie nurodomi arba apskaičiuojami vertinant LGD.

6.2.2 Užstatų tinkamumas

Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 170 straipsnį ir 181 straipsnio 1 dalies f punktą vertindamos savo LGD, įstaigos gali atsižvelgti į esamas visų rūšių užtikrinimo priemones, kurioms yra nustačiusios vidaus reikalavimus užtikrinimo priemonių valdymo, teisinio apibrėžtumo ir rizikos valdymo srityse, iš esmės atitinkančius nustatytuosius reglamento trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriaus 3 skirsnyje. Tais atvejais, kai užtikrinimo priemonė nėra nurodyta reglamento trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriuje, įstaigos šių rūšių užtikrinimo priemonėmis savo LGD įvertinime gali naudotis, jeigu pagal įstaigų politiką ir procedūras vidaus reikalavimai dėl šių užtikrinimo priemonių vertinimo ir teisinio apibrėžtumo tinka atitinkamos rūšies užtikrinimo priemonei.

Ta apimtimi, kuria LGD įverčiuose atsižvelgta į esamą netiesioginį kredito užtikrinimą, įstaigos turėtų apibrėžti kriterijus ir metodiką, pagal kurią būtų pripažįstamas ir į LGD įverčius įtraukiamas minėtas užtikrinimas TRS dėl IRB vertinimo metodo 60 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančių garantijų ir kredito išvestinių finansinių priemonių forma.

Kaip į rizikos veiksnį arba skirstymo į segmentus kriterijų įstaigos turėtų atsižvelgti į informaciją apie visų pagrindinių rūšių užtikrinimo priemones, kurios yra naudojamos taikant LGD modelį. Įstaigos savo vidaus politikoje turėtų aiškiai apibrėžti pagrindines ir kitų rūšių užtikrinimo priemones, kurios yra naudojamos į reitingų sistemą įtrauktų rūšių pozicijoms, ir turėtų užtikrinti, kad ta apimtimi, kuria LGD įverčiuose atsižvelgta į esamą užtikrinimo priemonę, šių rūšių užtikrinimo priemonių valdymo politika atitiktų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 181 straipsnio 1 dalies f punkto reikalavimus. Įstaigos turėtų apibrėžti pagrindinių rūšių užtikrinimo priemones taip, kad pinigų srautai iš likusių rūšių užtikrinimo priemonių nesukurtų reikšmingo realizuoto susigrąžinimo įverčio poslinkio nenaudojant šių užtikrinimo priemonių .

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 181 straipsnio 1 dalies f punkto reikalavimų neatitinkančių užtikrinimo priemonių negalima kaip rizikos veiksnių įtraukti į LGD vertinimą, o iš tų užtikrinimo priemonių gauti pinigų srautai turėtų būti tvarkomi taip, lyg būtų gauti nenaudojant užtikrinimo priemonių. Nepriklausomai nuo to, įstaigos turėtų surinkti informaciją apie su tomis užtikrinimo priemonėmis susijusių pinigų srautų šaltinius ir paskirstyti juos atsižvelgiant į jų sąsajas su užtikrinimo priemonėmis. Įstaigos turėtų reguliariai stebėti tokių pinigų srautų lygį ir tai, kokia apimtimi naudojamos atitinkamų rūšių užtikrinimo priemonės. Jeigu reikia, tam, kad būtų išvengta LGD įverčių poslinkio, įstaigos turėtų atlikti atitinkamus koregavimus.

6.2.3 Užtikrinimo priemonių įtraukimas į LGD įvertinimą

Vertindamos LGD įstaigos gali grupuoti įvairių rūšių užtikrinimo priemones, kurios pagal susigrąžinimo dėsningumus yra homogeniškos, atsižvelgdamos ir į vidutinį išieškojimo proceso laiką, ir į susigrąžinimo rodiklius naudojant šias užtikrinimo priemones.

Įstaigų sukurtas metodas, pagal kurį užtikrinimo priemonių poveikis įtraukiamas į LGD įvertinimą, turėtų atitikti visas šias sąlygas:

• (a) įstaigos turėtų vengti netikslumo, kuris gali atsirasti su užtikrinimo priemonės realizavimu susijusius pinigų srautus įtraukus į susigrąžintų sumų, nenaudojant užtikrinimo priemonių, įvertinimą (ir atvirkščiai);
• (b) jeigu įstaigos įvertina atskirus susigrąžinimo rodiklius iš konkrečių rūšių užtikrinimo priemonių, jos turėtų vengti netikslumo, kuris gali atsirasti į vertinimo imtį įtraukus stebėjimus, kai pozicijos buvo užtikrintos tik užtikrinimo priemonės vertės dalimi. Šiuo tikslu įstaigos turėtų imtis pagrįstų veiksmų ir surinkti duomenis apie visą užtikrinimo priemonės vertę ir visą užtikrinimo priemonės pardavimo kainą, ir, jei įmanoma, įtraukti šią informaciją į vertinimą;
• (c) jeigu įstaigos įvertina atskirus susigrąžinimo rodiklius iš konkrečios rūšies užtikrinimo priemonių, jos turėtų taip pat atskirai pripažinti ir į šį vertinimą įtraukti tiesiogines išlaidas, susijusias su išieškojimu pagal kiekvienos rūšies užtikrinimo priemonę;
• (d) jeigu įstaigos įvertina atskirus susigrąžinimo rodiklius iš konkrečios rūšies užtikrinimo priemonių, jos į šį įvertinimą turėtų įtraukti visas naudojant konkrečios rūšies užtikrinimo priemonę susigrąžintas sumas, įskaitant susigrąžintas sumas pagal pozicijas, kuriose užtikrinimo priemonės visiškai realizuotos, bet bendras susigrąžinimo procesas dar neužbaigtas;
• (e) jeigu ta pati užtikrinimo priemonė taikoma kelioms pozicijoms, įstaigos turėtų apibrėžti atitinkamą paskirstymo metodą, kad išvengtų dvigubo užtikrinimo priemonių įskaitymo; paskirstymo metodas turėtų derėti tiek su LGD įvertinimu ir LGD įverčių taikymu, tiek ir su apskaitos tikslais naudojama metodika;
• (f) įverčiai neturėtų būti grindžiami vien apskaičiuotąja užtikrinimo priemonės rinkos verte, juose taip pat turėtų būti atsižvelgta į susigrąžintas lėšas iš ankstesnių likvidavimų ir tai, kad įstaiga negalės perimti užtikrinimo priemonės valdymo ir jos likviduoti. Todėl atlikdamos įvertinimą įstaigos turėtų atsižvelgti į tuos istorinius atvejus, kai užtikrinimo priemonės nebuvo galima realizuoti arba kai susigrąžinimo procesas buvo ilgesnis negu tikėtasi dėl negalėjimo perimti užtikrinimo priemonės valdymo arba jos likviduoti arba dėl sunkumų tai padaryti. Vertindamos susigrąžinimo rodiklius, susijusius su konkrečios rūšies užtikrinimo priemonėmis , įstaigos turėtų atsižvelgti į laiką nuo įsipareigojimų neįvykdymo momento iki su išieškojimu naudojant šios rūšies užtikrinimo priemones susijusių pinigų srautų gavimo momento ir į įvertinimą įtraukti tuos atvejus, kai užtikrinimo priemonės nebuvo realizuotos dėl negalėjimo perimti jų valdymo;
• (g) įverčiuose turėtų būti atsižvelgta į galimą užtikrinimo priemonės vertės sumažėjimą per laikotarpį nuo LGD įvertinimo momento iki faktinio susigrąžinimo, ypač tais atvejais, kai vertė sumažėja dėl pakitusių rinkos sąlygų, užtikrinimo priemonės būklės ir amžiaus ir, kai tai svarbu, valiutos kursų svyravimo. Jeigu įstaigų užtikrinimo priemonių vertė sumažėjo ir tai jau atsispindėjo realizuoto susigrąžinimo duomenyse, LGD įverčių pagal šiuos duomenis daugiau koreguoti nereikėtų. Jeigu galimas užtikrinimo priemonių vertės sumažėjimas neatsispindi istoriniuose duomenyse arba jeigu įstaigos ateityje prognozuoja papildomą, galbūt didesnį vertės sumažėjimą, vertės sumažėjimą reikėtų įtraukti į kiekybinį LGD įverčių apskaičiavimą atliekant atitinkamus ateities lūkesčiais pagrįstus koregavimus. Tačiau LGD įverčių nereikėtų koreguoti pagal jokį galimą užtikrinimo priemonės vertės padidėjimą;
• (h) įverčiuose reikėtų konservatyviai atsižvelgti į priklausomybės tarp įsipareigojančiojo asmens rizikos ir užtikrinimo priemonės vertės sumažėjimo rizikos tarpusavio priklausomybės laipsnį bei į užtikrinimo priemonės likvidavimo išlaidas.

6.2.4 Priemonių rangų arba grupių homogeniškumas

Tam, kad įvykdytų TRS dėl IRB vertinimo metodo 38 straipsnio reikalavimus, remdamosi RDR duomenimis, įstaigos turėtų vertinti tiems patiems rangams arba grupėms priskirtų pozicijų homogeniškumą ir ypač užtikrinti, kad rangai būtų apibrėžti taip, kad atskiri rangai pagal nuostolių charakteristikas būtų pakankamai homogeniški.