9 Review of estimates

Įstaigos turėtų parengti modelių ir reitingų sistemoje naudojamų rizikos parametrų įverčių keitimo vidaus politiką. Šioje politikoje reikėtų numatyti, kad modelių keitimo poreikį lemtų bent šie atvejai:

• (a) reguliari įverčių peržiūra;
• (b) nepriklausomas patikimumo vertinimas;
• (c) teisinės aplinkos pokyčiai;
• (d) vidaus audito funkcijas atliekančių asmenų peržiūra;
• (e) kompetentingos institucijos atlikta peržiūra.

Jeigu atliekant 215 punkte nurodytas procedūras nustatoma reikšmingų trūkumų, priklausomai nuo trūkumo svarbos įstaigos turėtų imtis reikiamų veiksmų ir pagal 4.4.3 skirsnį taikyti konservatyvumo maržą.

Įverčių reguliarios peržiūros tikslais įstaigos turėtų turėti sistemą, kurią sudarytų bent šie elementai:

• (a) minimalus reikalingos analizės mastas ir periodiškumas, įskaitant iš anksto nustatytus rodiklius, kuriuos įstaiga pasirenka duomenų reprezentatyvumui, modelio rezultatams, modelio prognozuojamajam pajėgumui ir stabilumui tikrinti;
• (b) iš anksto nustatyti standartai, įskaitant iš anksto nustatytas slenkstines ribas ir atitinkamų rodiklių reikšmingumo lygius;
• (c) priklausomai nuo trūkumo dydžio, iš anksto nustatyti veiksmai, kurių reikia imtis, jeigu peržiūros rezultatai yra neigiami.

Atlikdamos reguliarias įverčių peržiūras, įstaigos gali remtis nepriklausomo patikimumo vertinimo rezultatais, jeigu šie rezultatai yra nauji.

Atliekant įverčių peržiūras, kurias pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 179 straipsnio 1 dalį reikia atlikti bent kartą per metus, reikėtų atsižvelgti bent į įstaigos pagal 217 punktą nustatytus rodiklius, standartus ir slenkstines ribas. Šių peržiūrų mastas turėtų apimti bent šiuos elementus:

• (a) duomenų reprezentatyvumo analizę, įskaitant visus šiuos aspektus:
• (i) galimų skirtumų tarp RDR, kuris yra naudojamas rizikos parametrui kiekybiškai įvertinti, ir tarp taikymo portfelio analizę, įskaitant visų portfelio pokyčių arba visų struktūrinių pokyčių analizę, analizuojant 4.2.4 skyriuje nurodytą reprezentatyvumą;
• (ii) galimų skirtumų tarp RDR, kuris yra naudojamas modeliui kurti, ir tarp taikymo portfelio analizę; šiuo tikslu įstaigos turėtų:
•  atlikti 24, 25 ir 26 punktuose nurodytą analizę;
•  laikyti, kad modeliui kurti naudojami duomenys pagal 21 punkto a ir b

•  atlikti 22 ir 23 punktuose nurodytą analizę, jeigu pagal 218 punkto b

• (b) modelio veikimo rezultatų ir jų stabilumo bėgant laikui analizę, kuri turėtų atitikti abi šias charakteristikas:
• (i) atliekant analizę ir norint nustatyti galimą modelio veikimo rezultatų prastėjimą, įskaitant modelio diskriminacinę galią, reikėtų palyginti modelio veikimo rezultatus jo sukūrimo metu ir jo veikimo rezultatus kiekvienu paskesniu išplėsto duomenų rinkinio stebėjimo laikotarpiu, taip pat iš anksto nustatytas slenkstines ribas; atliekant šią analizę, reikėtų remtis atitinkamais duomenų pogrupiais, pavyzdžiui, PD įverčių atveju – pozicijas, turinčias mokėjimo terminų pradelsimo statusą ir jo neturinčias, LGD įverčių atveju – pagal įvairius susigrąžinimo scenarijus;
• (ii) analizę reikėtų atlikti atsižvelgiant į visą taikymo portfelį, duomenų niekaip nekoreguojant ir netaikant jokių kuriant modelį taikytų išimčių; palyginimo tikslais informaciją apie veiklos rezultatus modelio sukūrimo metu taip pat reikėtų surinkti apie visą taikymo portfelį prieš atliekant bet kokius duomenų koregavimus ar pritaikant bet kokias išimtis;
• (c) modelio prognozavimo galios analizę, įskaitant bent šiuos dalykus:
• (i) analizę, ar į duomenų rinkinį, kuris yra naudojamas rizikos parametrams įvertinti, įtraukus naujausius duomenis būtų gauti iš esmės skirtingi rizikos įverčiai;
•  PD atveju – ar, įtraukus naujausius duomenis, ilgalaikis vidutinis

• (ii) grįžtamojo patikrinimo analizę, kurią atliekant reikėtų palyginti nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti naudotus įverčius ir gautus kiekvieno rango arba grupės rezultatus; šiuo tikslu įstaigos gali atsižvelgti į grįžtamojo patikrinimo, atlikto vidaus patvirtinimo tikslais pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 185 straipsnio b punktą, rezultatus arba gali atlikti papildomus patikrinimus, pavyzdžiui, taikydamos skirtingą duomenų rinkinio laikotarpį.

Įstaigos turėtų nustatyti, kokiomis sąlygomis 218 punkte nurodytą analizę reikėtų atlikti dažniau negu kartą per metus, pavyzdžiui, labai pakitus įstaigos rizikos profiliui, kredito politikai arba atitinkamoms IT sistemoms. Įstaigos turėtų peržiūrėti PD arba LGD modelį kaskart, kai pastebi reikšmingų ekonominių sąlygų pokyčių, palyginti su ekonominėmis sąlygomis, kuriomis yra grindžiamas modeliui kurti naudotas duomenų rinkinys.

Atlikdamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 190 straipsnio 2 dalyje nurodytas užduotis, įstaigos, atsižvelgdamos į reitingų sistemų reikšmingumą, turėtų apibrėžti reguliarų visapusiškos reitingų sistemų peržiūros ciklą, į kurį turėtų įtraukti visus modelio kūrimo, rizikos parametrų kiekybinio įvertinimo ir, jei reikia, modelio komponentų įvertinimo aspektus. Ši peržiūra turėtų apimtis visus šiuos etapus:

• (a) esamų ir galimų rizikos veiksnių peržiūrą ir jų reikšmingumo vertinimą, remiantis iš anksto nustatytais 217 punkte nurodytais peržiūros standartais;
• (b) modelio metodikos, jo koncepcijos patikimumo vertinimą, modelio prielaidų išsipildymo vertinimą, taip pat alternatyvių metodikų vertinimą.

Jeigu pagal šios peržiūros rezultatus rekomenduojama keisti modelio struktūrą, reikėtų imtis atitinkamų veiksmų, remiantis analizės rezultatais.

Atlikdamos 217–220 punktuose nurodytą peržiūrą, įstaigos turėtų taikyti nuoseklią duomenų koregavimo ir išimčių politiką bei užtikrinti, kad visi atitinkamiems duomenų rinkiniams taikytos politikos skirtumai būtų pagrįsti ir kad dėl jų peržiūros rezultatai nebūtų iškreipti.