9.2 Vertinimų dažnis

Dėl prudencinių sumetimų kredito įstaigos turėtų atnaujinti visų užtikrintų pozicijų vertinimus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 208 straipsnio 3 dalies ir 210 straipsnio c punkto reikalavimus.

Užtikrinimo priemonių, kurioms reguliariai atliekamas individualus vertinimas ir pakartotinis vertinimas, grupę reikėtų atnaujinti, kai pozicija pripažįstama neveiksnia ir bent kartą per metus, kol jos statusas nepasikeis. Kredito įstaigos turėtų užtikrinti, kad užtikrinimo priemonių, kurioms taikomas indeksavimas arba kiti panašūs metodai, indeksavimas būtų atnaujinamas bent kartą per metus.

Jeigu atnaujintas individualus turto vertinimas buvo atliktas per paskutinius 12 mėnesių (pagal visus taikytinus principus ir reikalavimus, išdėstytus šiame skirsnyje), tokio turto vertė gali būti indeksuojama iki nuvertėjimo peržiūros laikotarpio.

Kredito įstaigos turėtų dažniau vykdyti stebėseną, kai rinkoje vyksta svarbūs neigiami pokyčiai ir (arba) kai yra reikšmingų konkrečių užtikrinimo priemonių vertės sumažėjimo požymių.

Taigi kredito įstaigos savo užtikrinimo priemonių vertinimo politikoje ir procedūrose turėtų apibrėžti kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar užtikrinimo priemonių vertė labai sumažėjo. Jeigu įmanoma, tarp tų kriterijų turėtų būti kiekybinės ribinės vertės kiekvienai užtikrinimo priemonių rūšiai, grindžiamos surinktais empiriniais duomenimis ir atitinkama kokybine kredito įstaigos patirtimi, atsižvelgiant į svarbius veiksnius, kaip antai rinkos kainų tendencijas arba nepriklausomų vertintojų nuomonę.

Kredito įstaigose turėtų būti tinkami procesai ir sistemos, kuriose būtų galima žymėti pasenusius vertinimus ir pradėti rengti vertinimo ataskaitas.