9.4 Papildomos pastabos dėl grynųjų pinigų srauto likviduojant užtikrinimo priemones vertinimo

Vertindamos grynųjų pinigų srautą iš likviduojamų užtikrinimo priemonių kredito įstaigos turėtų naudoti tinkamas ir patikimas prielaidas. Be to, kredito įstaigos turėtų skirti dėmesį pinigų srauto vertės nustatymo reikalavimams pagal TFAS 13 dėl teisingos vertės nustatymo priemonių. Visų pirma, finansų įstaigos turėtų laikytis šių reikalavimų:

• a) jos turėtų nustatyti numatomą realizavimo laiką atsižvelgdamos į dabartines ir tikėtinas rinkos sąlygas ir pagrindinę nacionalinės teisės aktų sistemą užtikrinimo priemonių realizavimo srityje;
• b) jos turi užtikrinti, kad turto kaina, naudojama apskaičiuotajai užtikrinimo priemonių rinkos kainai likvidavimo metu nustatyti, nebūtų grindžiama makroekonominėmis prognozėmis / prielaidomis, kurios yra labiau optimistiškos nei prognozės, kurias parengė atitinkamos institucijos ir organizacijos, kaip antai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinių bankų sistema (ECBS) / Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), ir atitinkamai nebūtų daroma prielaida, kad dabartinės rinkos sąlygos pagerės;
• c) jos turi užtikrinti, kad nebūtų daroma prielaida, jog pajamos iš užtikrinimo priemonių padidės palyginti su dabartiniu lygiu, nebent dėl tokio padidėjimo būtų sudarytas susitarimas. Be to, apskaičiuojant grynųjų pinigų srautą dabartines pajamas iš turto reikėtų pritaikyti, kad jos atspindėtų tikėtinas ekonomines sąlygas. Kredito įstaigos turėtų apsvarstyti, ar derėtų prognozuoti pastovias pajamas nuosmukio sąlygomis, kuriomis daugėja laisvų turto objektų ir (arba) mažėja transporto paklausa ir pajamos dar labiau sumažėja.
• d) užtikrinimo priemonių laikymo strategija nėra priimtina. Laikymo strategija apibrėžiama kaip strategija, pagal kurią turtas laikomas didesne nei rinkos verte darant prielaidą, kad jis bus parduotas rinkai atsigavus.

Kai vertinant susigrąžintiną pozicijos sumą naudojama užtikrinimo priemonių vertė, reikėtų dokumentuoti bent šiuos aspektus:

• a) kaip ta vertė buvo nustatyta, įskaitant vertinimų, vertės nustatymo prielaidų ir apskaičiavimų naudojimą;
• b) papildomą pagrindimą dėl nustatomų verčių pritaikymo, jei reikia;
• c) pardavimo sąnaudų, jeigu jų yra, nustatymą;
• d) numatomą susigrąžinimo tvarkaraštį;
• e) vertintojo žinias ir nepriklausomumą.

Kai vertinant susigrąžintiną pozicijos sumą naudojama stebima rinkos kaina, taip pat reikėtų dokumentuoti stebimos rinkos kainos sumą, šaltinį ir datą.

Kredito įstaigos turėtų sugebėti pagrįsti prielaidas, naudojamas vertinant susigrąžintiną sumą, pateikdamos kompetentingai institucijai, jai paprašius, informaciją apie turto rinkos vertę, diskontuotą rinkos kainą, patirtas teisines ir pardavimo išlaidas ir iki likvidavimo likusį laiką. Kredito įstaigos turėtų gebėti visiškai pagrįsti savo prielaidas ir kokybiniu, ir kiekybiniu požiūriu ir paaiškinti savo lūkesčių priežastis atsižvelgdamos į ankstesnę ir dabartinę patirtį.