10. NPE ir FBE valdymo priežiūrinis vertinimas

Bendradarbiaudamos su kredito įstaigomis pagal SREP kompetentingos institucijos turėtų stebėti, kaip kredito įstaigos taiko šias gaires, visų pirma, kaip jos rengia ir įgyvendina NPE strategijas ir susijusias valdymo ir veiklos sistemas, aprašytas 4 ir 5 skirsniuose. Kompetentingoms institucijoms atliekant vertinimą reikėtų vertinti (bet neapsiribojant), ar kredito įstaigos NPE strategija:

• a) yra integruota į bendrą kredito įstaigos strategiją ir užtikrinamas tinkamas NPE valdymas, įskaitant rizikos valdymo ir kontrolės sistemą;
• b) grindžiama patikimu kredito įstaigos vidaus pajėgumų įsivertinimu;
• c) tinkamai atsižvelgiama į kredito įstaigos veikimo aplinką, išorės sąlygas ir kapitalo būklę;
• d) apima ne tik trumpalaikį laikotarpį, bet ir vidutinės trukmės ir (arba) ilgalaikį laikotarpį;
• e) apima su konkrečiu laikotarpiu susietus, realistiškus, bet plataus užmojo kiekybinius NPE siektinus rodiklius ir tam tikrais atvejais perimto turto tikslus ir taikoma kartu su veiklos planu.

Jeigu kompetentinga institucija daro išvadą, kad kredito įstaigos NPE strategijoje akivaizdžiai trūksta vieno arba daugiau 235 punkto a – e papunkčiuose išvardytų elementų, tai turėtų būti laikoma dideliu NPE strategijos trūkumu. Tokiu atveju kompetentingos institucijos turėtų reikalauti nedelsiant peržiūrėti NPE strategiją.

Jeigu kompetentingai institucijai atlikus vertinimą daroma išvada, jog NPE strategija iš esmės atitinka 236 punkto a – e papunkčių reikalavimus, bet nustatoma tam tikrų trūkumų, kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad kredito įstaigos pateiktų veiksmų planą, kaip pašalinti tuos trūkumus ir sukurti veiksmingą ir savalaikę NPE valdymo sistemą.

Kompetentingos institucijos turėtų taikyti priežiūrinį vertinimą proporcingai, atsižvelgdamos į įstaigų ypatumus (pvz., dydį, pobūdį ir sudėtingumą). Atlikdamos NPE strategijų ir pagalbinių valdymo ir veiklos priemonių vertinimą pagal SREP kompetentingos institucijos turėtų taip pat atsižvelgti į įstaigų verslo modelius, visų pirma, jeigu vienintelė įstaigos veiklos sritis yra NPE pirkimas ir pardavimas.

Atliekant mažesnės ir nelabai sudėtingos kredito įstaigos (pvz., SREP 3 arba 4 kategorijos įstaigos³⁴ ) NPE strategijos priežiūrinį vertinimą, proporcingumą galima pasiekti derinant vertinimą su SREP priežiūros intensyvumo modeliu, kuriuo užtikrinamas rizika pagrįstas priežiūros metodas ir atsižvelgiama į sisteminę pasaulinių ir vietos įstaigų svarbą.

³⁴ Aprašyta EBI SREP gairių (EBA/GL/2014/13) 2.1.1 skirsnyje „Įstaigų skirstymas į kategorijas“.

Kompetentingos institucijos turėtų užginčyti kredito įstaigų:

• a) veiklos planą ir organizacines priemones, jeigu jos atitinka bet kurį iš šių kriterijų:
• i. kompetentingos institucijos mano, kad NPE ir FBE nustatymo, vertinimo, valdymo, stebėsenos ir mažinimo sistema, įskaitant ankstyvą NPE atpažinimą ir atitinkamus pertvarkymo veiksmus, nėra pakankama atsižvelgiant į NPE problemos dydį ir sudėtingumą kredito įstaigoje;
• ii. nėra paskirti arba ateityje nenumatoma paskirti reikiamų žmogiškųjų ir techninių išteklių ir numatyti tinkamą vidaus kontrolės funkcijų vykdytojų veiklos aprėptį;
• iii. nėra pakankamai išsamiai aprašytas NPE stebėsenos proceso įgyvendinimas;
• b) NPE strategiją, jeigu įvairių portfelių ir segmentų strateginių galimybių derinys, atitinkamais atvejais įskaitant perimtą turtą, institucijos nuomone, nėra veiksmingiausia ir efektyviausia NPE sumažinimo strategija;
• c) kapitalo planą, jeigu jame nėra tinkamai suplanuotas NPE sumažinimas balanse, kaip numatyta NPE strategijoje, ir nėra numatyti tinkami veiksmai, kuriais būtų užtikrinama pakankama kapitalo suma ir kapitalo rezervai bei savalaikis ir tinkamas nuvertėjimas ir nurašymas;
• d) veiklos rezultatų vertinimo sistemą, jeigu valdymo organo ir atitinkamų vadovų ir darbuotojų paskatos neturi konkrečių kiekybinių elementų, susijusių su NPE sumažinimo tikslais, nustatytais kredito įstaigos NPE strategijoje.

Atsižvelgdamos į ankstyvojo nustatymo ir kredito kokybės pablogėjimo prevencijos svarbą kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar kredito įstaigų vidaus procedūrose yra įgyvendinti ankstyvojo perspėjimo mechanizmai.

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar kredito įstaigos:

• a) yra įsidiegusios pertvarkymo politiką ir susijusius procesus, kad įvertintų pertvarkymo priemonių gyvybingumą ir stebėtų pertvarkymo priemonių veiksmingumą ir efektyvumą;
• b) pripažįsta ir klasifikuoja NPE ir FBE, įskaitant įrašymo ir išbraukimo kriterijus, nuosekliai visoje grupėje ir vadovaudamosi Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 V priede pateiktomis apibrėžtimis;
• c) turi politiką ir metodikas, kuriomis užtikrinamas nuvertėjusio ir nurašyto turto vertinimas siekiant laiku pripažinti nuvertėjimą ir nurašymą.

Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad kredito įstaigose būtų tinkama rašytinė turto vertinimo politika ir procedūros, kaip aprašyta 9 skirsnyje. Visų pirma, kompetentingos institucijos turėtų patikrinti, ar tokia politika apima visų rūšių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, naudojamą kredito pozicijoms užtikrinti, individualios ir indeksuotos vertės nustatymo taikymo kriterijus ir tinkamiems vertintojams keliamus reikalavimus.

Jeigu kredito įstaigos praneša apie reikšmingus nukrypimus nuo veiklos plano, kaip numatyta 4.4 skirsnyje, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar siūlomų taisomųjų veiksmų pakanka siekiant užtikrinti, kad nuo plano nebebūtų nukrypstama. Kompetentinga institucija turėtų reikalauti, kad kredito įstaiga imtųsi papildomų veiksmų, jeigu jai kiltų abejonių dėl siūlomų veiksmų veiksmingumo.

Pirmiau išdėstytais reikalavimais dėl NPE ir FBE valdymo priežiūrinio vertinimo papildomas ir toliau patikslinamas NPE ir FBE vertinimas valdant kredito riziką, kaip numatyta EBI gairėse dėl bendros SREP tvarkos ir metodikos. Remiantis tokio priežiūrinio vertinimo rezultatais būtų atliekamas kredito rizikos vertinimas pagal EBI gairių dėl bendros SREP tvarkos ir metodikos 6.2 antraštinę dalį ir nustatomas kredito rizikos balų skaičius.