9.3.1 Išeitinė išmoka

162.Įstaigų atlygio politikoje turėtų būti nurodytos išeitinių išmokų naudojimo galimybės, įskaitant maksimalią sumą, kurią galima skirti nustatytiesiems darbuotojams kaip išeitinę išmoką, arba tokių sumų nustatymo kriterijus.

163.Įstaigos turėtų turėti išeitinių išmokų nustatymo ir tvirtinimo įstaigai anksčiau termino nutraukus sutartį sistemą, taip pat aiškiai paskirstyti atsakomybę ir įgaliojimus priimti sprendimus, nustatyti kontrolės funkcijas vykdančių asmenų įtraukimo procedūras.

164.Išeitinėmis išmokomis neturėtų būti neproporcingai apdovanojama, tai turėtų būti tinkama kompensacija darbuotojui sutarties nutraukimo prieš laiką atvejais. Pagal Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 1 dalies h punktą išeitinės išmokos privalo atspindėti per tam tikrą laiką pasiektus veiklos rezultatus, jomis negalima atlyginti už įsipareigojimų nevykdymą arba nusižengimus.

165.Išeitinės išmokos nederėtų skirti, jei įsipareigojimai akivaizdžiai nevykdomi ir dėl to galima iš karto nutraukti sutartį arba atleisti darbuotoją.

166.Išeitinės išmokos nederėtų skirti, jeigu darbuotojas išeina iš darbo savanoriškai, kad galėtų užimti tam tikras pareigas kitame juridiniame subjekte, nebent išeitinę išmoką sumokėti reikalaujama pagal nacionalinės darbo teisės aktus. 167.Išeitinės išmokos apima papildomas išmokas, kurios papildo įprastą atlygį šiais konkrečiais atvejais:

• a. atleidimo išmoka už einant pareigas padarytus nuostolius įstaigai arba jos patronuojamajai įmonei anksčiau termino nutraukus sutartį;
• b. atlygis skirtas už ribotą laikotarpį, kuris nustatytas siekiant suteikti veiklos pertraukos laikotarpį nutraukus sutartį, ir šiam laikotarpiui taikoma nekonkuravimo sąlyga;
• c. įstaiga nutraukia sutartis su darbuotojais dėl įstaigos žlugimo arba ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo;
• d. įstaiga nori nutraukti sutartį, nes reikšmingai sumažėjo įstaigos veiklos, kurią vykdė tie darbuotojai, arba verslo sritis įsigyja kitos įstaigos be galimybės darbuotojams likti dirbti jas įsigijusioje įstaigoje;
• e. įstaiga ir darbuotojas sudaro taikos sutartį, jeigu kyla faktinis darbo ginčas, kuris priešingu atveju iš tiesų galėtų lemti bylos iškėlimą teisme.

168.Išeitinę išmoką skiriančios įstaigos turėtų gebėti įrodyti kompetentingai institucijai išeitinės išmokos skyrimo priežastis, skirtos sumos tinkamumą ir kriterijus, pagal kuriuos nustatė tą sumą, įskaitant tai, kad išeitinė išmoka susijusi su per tam tikrą laiką pasiektais veiklos rezultatais ir ja nėra atlyginama už įsipareigojimų nevykdymą arba nusižengimus.

169.Nustatydama mokėtiną išeitinių išmokų sumą, įstaiga turėtų atsižvelgti į per tam tikrą laiką pasiektus veiklos rezultatus ir, jei reikia, visų neįvykdytų įsipareigojimų dydį. Reikėtų atskirti, kurių įsipareigojimų neįvykdė įstaiga, o kurių – nustatytieji darbuotojai, ir laikytis tokios tvarkos:

• a. nustatant bendrą išeitinių išmokų darbuotojams sumą, reikėtų atsižvelgti į įstaigos įsipareigojimų nevykdymą, kartu atsižvelgiant į įstaigos kapitalo bazę; tokios išeitinės išmokos neturėtų būti didesnės už sąnaudų sumažėjimą dėl sutarčių nutraukimo prieš laiką;
• b. jeigu įsipareigojimų nevykdė nustatytieji darbuotojai, išeitinės išmokos sumą, kuri būtų skirta, jei būtų atsižvelgiama tik į per tam tikrą laiką pasiektus veiklos rezultatus, reikėtų koreguoti ir sumažinti, įskaitant galimybę tą sumą sumažinti iki nulio.

170. Įstaigos įsipareigojimų nevykdymu laikomi šie atvejai:

• a. įstaiga pasinaudoja vyriausybės intervencinėmis priemonėmis, jai taikomos ankstyvosios intervencijos arba pertvarkymo priemonės pagal Direktyvą 2014/59/ES³² ;
• b. kreiptasi dėl įprastinės bankroto bylos, nurodytos Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte;
• c. dėl reikšmingų nuostolių susiklosto tokia padėtis, kad įstaiga nebeturi tvirtos kapitalo bazės ir dėl to verslo sritis parduodama arba verslo veikla sumažinama.

171. Nustatytųjų darbuotojų įsipareigojimų nevykdymą reikėtų vertinti kiekvienu atveju atskirai, prie jo priskiriami šie atvejai:

• a. valdymo organo narys nebelaikomas atitinkančiu reikiamus tinkamumo ir elgesio standartus;
• b. nustatytasis darbuotojas dalyvavo veikloje arba yra atsakingas už veiklą, dėl kurios įstaiga patyrė reikšmingų nuostolių, kaip nurodyta įstaigos atlygio politikoje;
• c. nustatytojo darbuotojo veiksmai dėl tyčios arba didelio aplaidumo prieštarauja vidaus taisyklėms, vertybėms arba procedūroms.

172. Išeitinės išmokos turėtų būti laikomos kintamuoju atlygiu, todėl paprastai taikomi visi Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio reikalavimai, jeigu jis skiriamas nustatytiesiems darbuotojams. Vis dėlto, apskaičiuojant atlygio dalių santykį ir taikant atidėjimą bei išmokant priemonėmis, į išeitines išmokas nereikėtų atsižvelgti šiomis aplinkybėmis:

• a. išeitinės išmokos yra privalomos pagal nacionalinę darbo teisę arba privalomos remiantis teismo sprendimu;
• b. išeitinės išmokos pagal i ir ii punktus, jeigu įstaiga gali įrodyti su išeitinės išmokos suma susijusias priežastis ir tinkamumą:
• (i) išeitinės išmokos, apskaičiuotos naudojant atitinkamą iš anksto nustatytą bendrą formulę (pvz., nušalinimas nuo darbo), nustatytą atlygio politikos 167 dalyje nurodytais atvejais;
• (ii) išeitinės išmokos atitinka papildomą sumą, mokėtiną taikant sutartyje nustatytą nekonkuravimo sąlygą ir bus išmokamos būsimais laikotarpiais, kol bus pasiekta fiksuota atlygio suma, kuri būtų buvusi sumokėta už nekonkuravimo laikotarpį, jeigu darbuotojas vis dar dirbtų;
• c. išeitinių išmokų pagal 167 dalį, kurios neatitinka 172 dalies b punkto i papunkčio sąlygos, kai įstaiga įrodo kompetentingai institucijai išeitinės išmokos priežastis ir dydžio tikslingumą.

173.Jeigu apskaičiuojant sumą neatsižvelgiama į apskaičiuotą kintamosios ir fiksuotosios atlygio dalių santykį, faktas, kad nekonkuravimo sąlyga yra įtraukta į sutartį, nebūtinai reiškia, kad visa suma, sumokėta anksčiau termino nutraukus sutartį, yra sumokama siekiant kompensuoti nustatytajam darbuotojui už tai, kad jis įsipareigotų nekonkuruoti tam tikrą laiko tarpą. Tik taikos sutartyje nurodytos konkrečios sumos, kaip kompensacija už nekonkuravimo sąlygą, turėtų atitikti 172 dalį. Jeigu nacionalinės teisės aktu ribojamos nekonkuravimo sąlygos, bet koks po šių terminų atliktas mokėjimas negali būti laikomas „susitarimu dėl nekonkuravimo sąlygos“, todėl jis negali būti pašalintas skaičiuojant kintamosios ir fiksuotosios atlygio dalių santykį .

174. Apskaičiuojant kintamosios ir fiksuotosios viso atlygio dalių santykį, kai apskaičiuojamas paskutinio veiklos laikotarpio atlygio dalių santykis, toliau nurodytas išeitines išmokas reikėtų priskirti prie kintamojo atlygio:

• a. visų sumų, kurios yra didesnės už fiksuotąjį atlygį už būsimus laikotarpius pagal 172 dalies b punktą, sumą;
• b. visas kitas 172 dalyje nenurodytas išeitines išmokas.

³² 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

1. Apžvalga

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

3. Susiję standartai

• EBA - Published by the European Banking Authority at https://www.eba.europa.eu/